Įsivaizduokite, kad šį kovą turėtumėte apibūdinti ne žodžiais, bet iš pasirinktų ingredientų sukurtu patiekalu. Ar jau žinote, nuo ko pradėsite gaminti? Pernelyg nesukite sau galvos. Anot jaunojo virėjo Tado Eidukevičiaus, patiekalų kūrimas yra gana paprastas dalykas, primenantis bet kokio kito menininko siekį pabudinti tam tikrus prisiminimus ir emocijas.
Beje, kovas T. Eidukevičiui – tai miežinių kruopų košė su moliūgų sėklomis ir rusiškų blynų traškučiu, kurie kartu simbolizuoja iš po žiemos miego bundančią žemę. Iš studijų GASMA („Gastronomy and Culinary Management“) universitete Ispanijoje buvęs restorano „Monte Pacis“ komandos narys grįžo tam, kad dvylikos patiekalų degustacijos metu parodytų, kokį skirtingą pavidalą gali įgyti metų mėnesiai lėkštėje.
Pažaislio vienuolyne įsikūrusio restorano vadeles vienam vakarui perleidęs ir degustacijos idėją padėjęs įgyvendinti virtuvės šefas Ernestas Viršilas pasakoja, kad kuriant tokią vakarienę iššūkiai yra neišvengiami:
„Kiekvienas patiekalas atspindi mėnesį ir jam būdingus produktus. Sausio mėnuo yra visiškai, galima sakyti, „basta“ tiek Prancūzijoje, tiek Italijoje, tiek ir Lietuvoje – jam pasirenkame po rudens likusį raugintą buroką. Štai pagrindinis balandžio mėnesio patiekalo produktas yra artišokas, kuris beveik visame pasaulyje dera balandį, o Lietuvoje auginamas rugpjūtį. Tas pats ir su vėžiais, kurie dabar yra šviežiausi Kazachstane.“
Tadas Eidukevičius pasakojo, kad lygiai taip pat, kaip ir produktų, rengiant šią degustaciją, buvo ieškoma ruošiamų patiekalų „užnugario“:
„Daugiau ar mažiau kiekvienas patiekalas turi istoriją. Pavyzdžiui, lapkričio mėnuo buvo ryžių pudingas. Tai – patiekalas, kurį kiekvienas yra valgęs pas močiutę vaikystėje. Norėjau perkelti žmogų į šiuos prisiminimus. Jeigu netikiu patiekalu, negaliu jo gaminti, todėl mano patiekalai pirmiausia gimsta iš idėjos, emocijos, kurią noriu perteikti. Tada pasirenku produktus, per kuriuos tai galiu padaryti, keičiu jų tekstūrą, skonį, dedu prieskonių, keičiu ir juos, tad galiausiai viskas pavirsta visai kitu patiekalu, nei planuota.“
Degustacija, kurios „metai“ buvo pradėti šaltais užkandžiais, daržovėmis, įpusėti su žuvies ir mėsos patiekalais, o pabaigti desertais, anot E. Viršilos, buvo daugiau nei vakarienė:
„Kiekviena lėkštė atskleidė Tado požiūrį į maistą. Kiekvienas virėjas turi savo stilių, braižą, standartus, taisykles, o ši vakarienė parodė, koks yra būtent Tadas. Visada norisi paskatinti jaunus virėjus nebijoti, leisti jiems rizikuoti ir realizuoti savo idėjas.“
Galerijoje – daugiausiai dėmesio sulaukę patiekalai.