Kečupas yra randamas 97 procentuose amerikiečių virtuvių, tikriausiai yra ir jūsų virtuvėje, bet jei kečupo būtumėte paragavę prieš du šimtus metų, dėl to dar sudvejotumėte. Žodis kečupas yra kilęs iš kinų kalbos žodžio, reiškiančio marinuotą žuvies padažą. Anglų jūrininkai buvo pirmieji, kurie šį padažą, gaminamą iš sūdytų ir fermentuotų ančiuvių, atplukdė į Vakarus.
Kinų kečupas iš pradžių savo skoniu ir tekstūra priminė Vusterio padažą. Šio „umami“ skonio paragavę britai bandė jį atkurti įvairiausiais būdais. Randama daug kečupo receptų, kuriuose yra apverdami ir sūdomi patys įvairiausi produktai: austrės, moliuskai, grybai, slyvos, persikai, graikiniai riešutai. Pomidorai kečupui buvo panaudoti tik XVIII amžiuje. Ir taip laikui bėgant nebebuvo naudojami ančiuviai.
Taigi tuometinis pomidorų padažas buvo daug skystesnis, o kečupas, kokį žinome dabar, buvo sukurtas „Heinz“ kompanijos po dar šimto metų. Amerikiečiai į pomidorų padažą įdėjo cukraus ir taip sukūrė modernų saldžiarūgštį skonį. Taip pat pomidorų kečupo idėjos kūrėjas Henry Heinzas padarė dar kai ką, kas buvo per sunku gaminantiems namie – jų gaminamiems padažams nebuvo naudojami jokie konservantai, bet produktas vis tiek turėjo ilgesnį galiojimo laiką nei konservuojant namuose.
„Heinz“ taip pabaigė ir kečupo gaminimo namie erą, nes žmonėms kečupo skonis buvo tiesiog nebe toks. Vieniems pirmųjų kečupų „Heinz“ naudojo gvazdikėlius, Kajeno (uoginę) papriką, cinamoną, muskatą. Kita jo versija buvo pagardinta pipirais, imbieru, garstyčių sėklomis, krienais, saliero druska ir ruduoju cukrumi.
The post Paragavę kečupo prieš du šimtus metų, būtumėte jį išspjovę appeared first on VMG online.