Orams vis šylant, didžiausiu malonumu tampa ilgi pusryčiai atviroje erdvėje. Tikime, kad nuostabią ryto šventę galima nesunkiai išsikelti ir namų balkone ar kieme, tačiau šįkart kviečiame išeiti į miestą: VMGonline.lt patyrinėjo septynias Vilniaus vietas, siūlančias vėlyvuosius pusryčius jaukiose terasose. Visos vietos savaip unikalios, tad kiekvienas ras pasirinkimą sau. Tiesa, išduosime – birželį laukite antro terasų ir pusryčių straipsnio dublio.

Vieta: MASON Gastropub

Adresas: Savičiaus g. 3

Jei šios vietos iki šiol nežinojote, pranešame, kad ji – visai po nosimi, tereikia nuo Rotušės aikštės pasukti į mažą Savičiaus gatvelę. Gastropubas tiek aplinka, tiek maistu patiks nenorintiems įsipareigoti, o tiesiog maloniai ir šiek tiek tingiai praleisti savaitgalio rytą stebint zujančius senamiesčio praeivius. Pakankamai plati terasa yra tiesiai prieš „MASON“, o užėję į vidų pateksite ne iškart į uždarą patalpą, bet pirmiausiai į pusiau atvirą erdvę su stikliniu stogu. Geras pasirinkimas negalintiems apsispręsti, tai visgi lauke ar viduje.

Vėlyvieji pusryčiai čia rengiami abi savaitgalio dienas, nuo 10 iki 14 val. Meniu nedidelis, tačiau jame yra viskas, ko reikia pusryčiams, o patiekalų kainos panašios. Populiariausiu pasirinkimu išlieka Benedikto kiaušiniai, galima rinktis variaciją su lašiša arba Serano kumpiu (abu variantai 8 Eur). Tarp kitų pasirinkimų rasite plaktą kiaušinienę su baravykais arba lašiša (7 Eur), lietinius blynelius su varške arba „Nutella“ (7 Eur) ir tikrai viliojančius varškėtukus (7 Eur).

Vieta: Sugamour

Adresas: Vokiečių g. 11

Visai netoliese galima papusryčiauti ir kitame pasaulyje leidžiančiame atsidurti „Sugamour“. Dauguma šią vietą žino dėl desertų, tačiau patikiname, kad ir pusryčių užsukti verta. Nustatyto laiko nėra, tad pasilepinti lėtais pusryčiais galite nors ir trečiadienį.

Pasirinkimas, ko gero, vienas plačiausių: vien Benediktų rasite net 9 variantus! Benediktai čia išties vienas populiariausių patiekalų – marokietiškas, graikiškas, ispaniškas, klasikinis, BBQ ir daug kitų (6–11 Eur). Kiti mėgstami svečių patiekalai yra įvairūs blyneliai: su lašiša (8 Eur), varške (7 Eur) arba lietuviški su šonine ir kelmučiais (5,50 Eur). O jeigu norisi kažko tradiciškai prancūziško, užsisakykite kruasanų su bri sūriu, šviežiomis uogomis ar lašiša ir ožkų sūrio kremu (4,50 Eur). Tačiau tuo pasirinkimas nesibaigia, nes rasite įvairiausių košių, belgiškų vaflių, omletų, skrebučių, šakšukos ir kt.

Norintys pasimėgauti pusryčiais šiek tiek ramiau, gali užsukti ir į „Sugamour“, esantį Bernardinų sode.

Vieta: Shakespeare Restaurant & Bar

Adresas: Bernardinų g. 8/8

Kitas pasirinkimas norintiems papusryčiauti senamiesčio širdyje – šiek tiek virš miesto siūlantis pakilti „Šekspyro“ viešbučio restoranas, į kurį pateksite užėję į viešbutį ir pakilę į antrą aukštą. Terasa nedidelė, tad verta paskubėti užimti vieną iš trijų stalų pirmiems. Tačiau dėl mažesnės erdvės papusryčiausite itin jaukiai, o ryto istorijos bus apsuptos raudonų Vilniaus stogų.

Specialių vėlyvųjų pusryčių pasiūlymų čia nerasite, t. y. galite ateiti tuomet, kuomet jums patogu, ir rinktis iš įvairių pasiūlymų. O jų čia tikrai gausu: nuo angliškų pusryčių (8,90 Eur), lietinių blynelių su rikotos kremu ir špinatais (4,90 Eur), avižinės košės (2,50 Eur), iki beigelių su lašiša ir rikotos kremu (6,00 Eur), šviežių vaisių salotų (2,90 Eur) ar pačių įvairiausių patiekalų iš kiaušinių: kiaušinio marškinėliuose (2,50 Eur), omleto su sūriu, daržovėmis, grybais, ar kumpiu ir sūriu (4,50-5,00 Eur) ar įprastos plaktos kiaušinienės su rūkyta lašiša (6,90 Eur).

Įdomus ir populiarus vėlyvųjų pusryčių pasirinkimas šiame restorane yra kiaušinienė pagal lietuvišką receptą su šonine, svogūnais, grybais ir žalumynais (5,00 Eur) ir škotiški blyneliai, patiekiami su medumi ir linų sėmenimis arba sviestu, arba klevų sirupu (3,90 Eur), kuriuos svečiai dažai renkasi kaip desertą.

Vieta: Paupio12

Adresas: Paupio g. 12

Pasirinkusiems šiek tiek nutolti nuo senamiesčio, verta nusileisti į romantiškąjį Užupį. Patiems užupiečiams restoranas „Paupio12“ tikrai gerai žinomas ir mėgstamas – čia kaip namie, tik dar geriau. Vidus nustebins Lisaboną primenančiomis plytelėmis dekoruotomis sienomis, ir ant kiekvienos palangės pasitinkančiomis rankų darbo lėlėmis. Terasą, kuri leis pasijausti atitrūkus nuo Vilniaus šurmulio, surasite restoraną apėję iš lauko. Be to, ji pakankamai didelė, kad sutalpintų net ir didesnę kompaniją žmonių.

Vėlyvųjų pusryčių kaina čia fiksuota, ir suma, ko gero, nenustebins: 12 Eur. Papusryčiauti galite sekmadieniais, nuo 11 iki 14 val. Į pusryčių kainą įskaičiuota arbata arba kava, natūralios apelsinų / greipfrutų sultys arba „Mimoza“ ir patiekalas pasirinktinai: Benedikto kiaušiniai (su lašiša arba šoninė), „Club Sandwich“ sumuštinis arba itin vaikų mėgstami grikių varškėtukai su šaltalankiais bei aviečių-graikiško jogurto padažu. Jei yra pageidavimų, galimas ir paprastų varškėtukų variantas.

Tiek prie Benediktų patiekiama „English Muffin“ bandelė, tiek su sumuštiniu atkeliaujanti „brioche“ yra kepamos pačiame restorane. Mėgstamiausiu svečių pasirinkimu ir čia išlieka kiaušiniai marškinėliuose, tačiau verta surizikuoti išbandyti firminį „Paupio12“ „Club Sandwich“ sumuštinį su kalakutiena, kiaušiniu ir karamelizuotų svogūnų ir šoninės džemu – tokį tradicinį pusryčių patiekalą daugiau Vilniuje vargiai kur rasite, o sotūs ir skaniai pavalgę jausitės visą dieną.

Vieta: Downtown Food Hall

Adresas: A. Smetonos g. 5

Vėlyvųjų pusryčių į šią vietą užsukti sugalvotų nedaugelis, bet užtat rasite kur kas įdomesnių pasirinkimų nei Benediktai ar skrebučiai. Štai „Ping Pong“ vietoje tradicinių sumuštinių paruoš azijietišką bao sumuštinį (3,80 Eur arba 2 už 7 Eur) arba Tailandu kvepiančias „larb“ salotas (5 Eur). Norintiems pavalgyti rimtai, reikėtų kreiptis į graikiškos virtuvės atstovus „Kalimera“: paragaukite tradicinės graikiškos pitos (4,80-6,30 Eur) arba graikiškų salotų (5,50 Eur). Na, o visgi išsiilgusiems įprastų pusryčių „Crepe&Juice“ pasiūlys įvairius blynelius, pavyzdžiui, su kumpiu ar sūriu. Tiesa, ir čia slypi paslaptis: blyneliuose rasite Chalapos paprikų. O gal saldaus varianto?

Be abejo, „Downtown Food Hall“ rasite ir kur kas daugiau įvairių pasirinkimų: „burgerių“, falafelių, šviežių sulčių ar veganiškų pasirinkimų. O tuomet, užsisakius maistą, beliks apeiti pastatą ir atsidursite terasoje, kuri neabejotinai sutalpins ir didesnę kompaniją.

Vieta: Miesto Laboratorija

Adresas: Antakalnio g. 17, 13 korpusas

Kitaip nei ypatinga „Miesto Laboratorijos“ neapibūdinsi. Antakalnio bendruomenei gerai žinomoje vietoje ne tik vyksta įvairūs renginiai, bet savaitgaliais galima ir papusryčiauti, o atvykti iki Antakalnio verta, nes maistas čia itin šviežias ir kokybiškas.

Pusryčiauti galima tiek šeštadienį, tiek sekmadienį nuo 11 iki 15 val. Kiekvieną savaitgalį patiekalų ingredientai keičiasi, mat stengiamasi gaminti atsakingai atsižvelgiant į sezonines gėrybes, lokalius produktus. Taip patiekalai nenusibosta, nors jų koncepcija išlieka ta pati: rasite vadinamąjį „pilną dubenį“, kokį nors patiekalą iš kiaušinių ir vaikų itin mėgstamus blynelius. Meniu skelbiamas savaitės pradžioje, o mes atėję radome dubenį su jautienos nugarine, ryžiais, riešutais ir agurkais (6 Eur), fritatą su čederio sūriu, keptais smidrais ir kitomis gėrybėmis (4,00 Eur) ir blynelius su aviečių uogiene arba braškėmis (3 Eur).

Terasas rasite dvi: vieną priekyje pastato, o kitą už jo. Terasa už pastato kažkuo primena stebuklingą sodą, tad trumpas pasprukimas iš Vilniaus garantuotas. Verta pridurti, kad patiekaluose randami žalumynai auginami „Miesto Laboratorijos“ hidroponiniame darže – augalai auga ne dirvožemyje, bet vandenyje, praturtintame maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Trumpai tariant, ši vieta patiks visiems, norintiems trumpam atsiriboti nuo miesto šurmulio, pabūti su bendruomene, visiškai atsipalaiduoti ir pasimėgauti kokybišku maistu.

Vieta: El Mercado

Adresas: Didžioji g. 3

Norėtųsi tarti, kad štai grįžtame į Vilniaus senamiestį, bet išties keliaujame į Ispanijos pajūrį. „El Mercado“ žinoma kaip ispaniškas tradicijas puoselėjanti vieta, tad ir vėlyvieji pusryčiai čia rengiami pagal geriausias šios šalies tradicijas. Kvietimas galioja sekmadieniais, nuo 12 iki 16 val. Vaikams iki 7 metų pusryčiai nekainuos nieko, vaikams nuo 7 iki 13 – 15 Eur, o nuo 14 metų ir suaugusiems – 30 Eur. Viskas veikia bufeto principu, tad ragauti ispaniškas gėrybes galėsite taip ilgai, kaip geis širdis, o kavą gerti neribotai.

Ispaniška kultūra sekmadienį skatina paskirti šeimai, tad mielai čia laukiami ir vaikai: lauko terasoje su jais draugaus animatorė, o pati terasa jaukiame kiemelyje leidžia pasijausti tarsi paplūdimyje – jau vien į pačią terasą atveda smėlio takas. Baro su įvairias patiekalais tradicija čia perimta iš Baskų regiono, tačiau bare rasite patiekalų iš pačių įvairiausių Ispanijos kampelių – „El Mercado“ neprisirišta tik prie vienos vietovės. Pusryčių patiekalų pasirinkimo apibūdinti net nelabai įmanoma, kadangi restoranas orientuojasi į Ispanijos sezoniškumą ir nuolatos siekia patiekti tai, kas šioje šalyje aktualiausia ir šviežiausia.

Viena iš įdomybių, kuria „El Mercado“ dar išsiskiria iš kitų vėlyvuosius pusryčius duodančių vietų, yra karštieji po salę nešiojami užkandžiai (angl. announcement). Nenorint karštų patiekalų laikyti šildomose lėkštėse, kaip paprastai yra daroma, svečiai bėgant laikui sulaukia padavėjų su šiltais patiekalais: „paella“, midijomis, Benedikto kiaušiniais ar pan., ir tuomet, jei tik norisi, galima šiuos patiekalus pasirinkti.

Taip pat skaitykite:

Vilniaus „brunchų“ reidas: VMG įvertino net 10 vietų, kuriose verta pradėti rytą

Išsigelbėjimas nuo karščio: ilgai lauktas Vilniaus terasų ir nealkoholinių kokteilių TOP

Godžių vėlyvųjų pusryčių klubas: kur Vilniuje „viskas įskaičiuota“?

The post Vėlyvieji pusryčiai ir terasos: 7 Vilniaus vietos, siūlančios gražius vaizdus ir skanų maistą appeared first on VMG online.

Kaip visuomet, vasara atneša ne vieną skanią naujieną. Vilniečių akį traukiantis modernus daugiafunkcis kompleksas „Live Square“, esantis Gedimino prospekte, liepos antroje pusėje svečius pakvies į naują restoraną – jo operatoriumi tapo Palangoje veikiantis „Restoranas 4“.

Jau praėjusį rudenį imta ieškoti restorano operatoriaus, ir pasak Giedriaus Brūzgės, komplekso valdytojos „EIKA“ direktoriaus, jo atsiradimas prieš komplekso atidarymą yra didelė sėkmė. „Dar vasario mėnesį restorano ir stogo terasos operavimo sutartis buvo pasirašyta su Palangoje įsikūrusio „Restoranas 4” komanda“, – pasakoja EIKA atstovas.

Šiuo metu įrengiamos beveik 200 kv. m. restorano patalpos pirmame verslo centro aukšte bei apie 250 kv. m. plotas ant stogo terasos. „Kol kas norėtume išlaikyti intrigą ir koncepcijos paslaptį atskleisime atidarant restoraną. Bet tikime, kad sugebėsime nustebinti vilniečius bei miesto svečius pasitelkdami sėkmingą savo trijų metų pajūryje sezoniškumo standartus laužančią patirtį“, – detalėmis dalinasi Vesta Žemaitė, „Restoranas 4“ direktorė.

Tiesa, direktorė atskleidžia, kad Vilniuje atversiantis restoranas turės kitokį pavadinimą nei esantis Palangoje. Tikėtina, kad restoranas priims lankytojus liepos antroje pusėje panašiu laiku kaip ir komplekse įsikūręs „Hilton Garden Inn“ viešbutis – jame svečiai galės apsigyventi po liepos 15 d.

Šiuo metu „Live Square“ baigiami paskutiniai darbai. Kompleksas turėtų atsidaryti birželio mėnesį, o vasaros pabaigoje imti visiškai funkcionuoti. Klientai, įsigiję butus komplekso gyvenamojoje dalyje, taip pat gyvena įkurtuvių rūpesčiais, o neparduotų butų komplekse liko vos 5.

Pernai vasarą VMGonline.lt apsilankė Palangoje esančiame „Restorane 4“: Vieta, kur padavėjai laiko egzaminą, ir sužinosite, kas bus, jei Benedikto kiaušinį uždėsite ant lazanijos

The post Palanga atsikrausto į Vilnių: naujas restoranas „Live Square“ komplekse appeared first on VMG online.

Atvykus į Trakus judama standartišku maršrutu – arčiau pilies. Ir tradiciškai valgomi kibinai. Nes, o ką dar bevalgysi, kai nelabai yra pasirinkimo. Ieškantiems alternatyvų, sufleruojame – turistų pamėgtame miestelyje yra netgi du kartvelų restoranai. Vieną jų dauguma ima ir pravažiuoja to net nesuprasdami. Ne istorinėje ir neturistinėje Trakų dalyje esančiame „Argo“ vieną pavakarę ir apsilankėme.

„Nuo 2015 m. dirbame kaip restoranas. Viskas buvo naujai pastatyta – šis ir šalia esantis pastatas, kuriame yra apartamentai ir SPA centras. Prieš tai čia stovėjo plastikiniai staliukai. Kai pradėjome, jų buvo tik trys“, – pradeda mus pasitikęs restorano ir apartamentų administratorius.

„Argo“, pasakoja, yra nedidelis lietuvių šeimos verslas. Savininkai patys ieško produktų, atsirenka mėsą, daržoves. Tam tikrus produktus užsisako iš ūkininkų, kai ką atsiveža iš Sakartvelo – prieskonius, arbatą ir daugiau.

Restorano meniu gausus ir išgrynintas – jį sudėliojo laikas ir svečių nuomonės, todėl jis keičiasi retai. Vynų korta nėra didelė. Jei dairysitės kartveliško vyno, jo rasite apie septynias opcijas raudonojo ir baltojo. Vis dėlto, artimiausiu metu a la carte ir vynų skyrelis bus kiek atšviežintas.

Kaukazietiškos virtuvės patiekalus čia ruošia gruzinai ir vienas armėnas. Patiekalai šiek tiek sueuropinti. Patiekimas Sakartvele paprastesnis.

Susipažįstame su šefu Pridonu Shanidze, kuriam turime daug klausimų apie chinkalius, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip kartvelų koldūnus, šašlykus ir chačapurius, kurie gali būti arba laivelio formos (Adžarijos), arba apskriti tarsi pica.

Pridonas sutiko papasakoti, kaip chinkalius ruošia kalnų regione šiaurės vakarų Sakartvele: „Nors Lietuvoje įprasta mėsą malti, Svanetijoje chinkalių mėsa ant medinės lentos peiliu sukapojama. Restorane taip ir ruošiame. Chinkalių tešloje – tik miltai, vanduo ir druska. Jokių prieskonių. Tikrą chinkalį galima atskirti pagal „klostes“ – jų turi būti ne mažiau nei 17, o idealiu atveju – 32.“

Anot šefo, įprastai Sakartvele 3–4 žmonės suvalgo apie 50 chinkalių. Juos reikia valgyti rankomis, paimant už viršūnėlės, kuri nevalgoma. O kaip suprasti, ar jau išvirė? „Patikrinti rankomis – jei viršus glotnus, galima valgyti. Vėliau, jei norisi, pabarstyti maltais pipirais, ir viskas“, – atsako.

Kaip atskirti, ar imeretiškas (apskritas) chačapuris paruoštas tinkamai?

„Į papločio tešlą įeina kvietiniai miltai, pienas, mielės, sviestas ir sumaišomi du sūriai – imeretiškas sūris, primenantis varškę, ir sulugunis – sūris, verdamas du kartus, panašus į mocarelą. Iškepusio chačapurio sūrio masė turi būti tąsi, temptis. Daug kas nededa sulugunio, todėl to efekto nebūna“, – paaiškina.

Kamuojame toliau – kuo skiriasi kartvelų ir armėnų šašlykai?

„Kartvelai akcentuoja mėsą, ji turi būti šviežia ir gera. Kai kepa, barsto tik druską. Armėnai šašlykus ruošia su daug prieskonių“, – trumpai atsako.

Adresas: Vytauto g. 89, Trakai

Darbo laikas: I–V 11:00–22:00, VI–VII 11:00–23:00

„Facebook“ paskyra ČIA.

The post Į Trakus – ne tik dėl kibinų. Kaukazo virtuvės restoranas, pradėjęs nuo trijų plastikinių staliukų appeared first on VMG online.

Oras toks puikus, kad tik ir norisi pavėsyje prisėdus siurbčioti arbūzą arba melioną. Kuriam iš dviejų reikėtų teikti prioritetą, remiantis vaisiaus kaloringumu ir maistingumu, netrukus ir sužinosime.

Giminės

Arbūzas – pusiau daržovė, pusiau vaisius. Agurkų, moliūgų ir cukinijų pusbrolio šaknys siekia dar senovės Egiptą. Hieroglifams, kuriuose vaizduojamas arbūzas, yra apie 5 tūkst. metų.

Melionas – tai pačiai Cucurbitaceae šeimai priklausantis vaisius, manoma, kilęs iš Indijos ar senovės Persijos.

Kalorijos (100 g)

Arbūzas – 30 kalorijų (7,55 g angliavandenių, 0,15 g riebalų, 0,61 g baltymų)

Melionas – 34 kalorijos (8,16 g angliavandenių, 0,19 g riebalų, 0,84 g baltymų)

Vitaminai

Melionas turi daug daugiau vitamino A ir C.

Mineralinės medžiagos

Melionas turi daugiau magnio ir kalio.

Po lygiai kalcio ir geležies.

Mažiau cukraus ir natrio

Arbūzas – 2 g mažiau cukraus ir 15 mg mažiau natrio.

Rekomenduojama besilaikant dietos

Nei vienas. Nors vaisiuose randamas cukrus yra natūralus, jo kiekis yra sąlyginai didelis. Vandeningi produktai tikrai gali apgauti organizmą ir padėti numesti svorio, bet kartu su juo – ir raumenų masę.

Stiprybės

Arbūzuose randama daugiau antioksidanto likopeno nei šviežiuose pomidoruose. Amino rūgštis, esanti arbūzuose, apsaugo nuo raumenų skausmo, uždegimų, yra naudinga širdies ir imuninei sistemai.

Melionuose randamas vitaminas A yra svarbus geram regėjimui ir sveikai odai. Turtingas antioksidantais vaisius apsaugo ląsteles nuo vėžinių susirgimų, gerina širdies veiklą.

Abu vaisius sudaro apie 91 proc. vandens, todėl taip gali būti puikiai palaikomas vandens kiekis organizme.

Silpnybės

Vartojami dideliais kiekiais gali turėti pašalinį poveikį. Viršyta likopeno dienos norma (30 mg) gali sukelti viduriavimą, virškinimo sutrikimus.

Gaminimo būdai

Arbūzus naudokite šaltoms sriuboms, vaisių kokteiliams, ledams, salotoms, marinavimui (tai įprasta Pietų Amerikos šalyse). Maisto gamybai gali būti naudojamos ir sutrintos ar skrudintos arbūzų sėklos – jose aptinkama dar daugiau naudingųjų medžiagų nei pačiame minkštime.

Melionus naudokite salotoms, džemams, šerbetams, ledams, sultims, vaisių kokteiliams.

Suderinamumas

Arbūzus derinkite su mėta, baziliku, kuminu, Kajeno paprika, aitriąja paprika, ciberžole, jaunomis salotomis, raudonuoju svogūnu, alyvuogių aliejumi, balzaminiu actu, agurkais, pomidorais, granatais, braškėmis, apelsinais, krevetėmis, tunu, sūriais (bri, kamamberu, feta).

Su melionais derės kalendra, mėta, petražolė, čiobrelis, aštrūs prieskoniai, braškės, obuoliai, citrusai, uogos, datulės, mangai, kiviai, ananasai, agurkai, pomidorai, kumpis, alyvuogių aliejus, balzaminis actas, sūriai (bri ir kamamberas).

Kaina

Arbūzo kilogramo kaina – apie 1,19 Eur.

Meliono „Honey Dew“ kilogramo kaina – apie 1,39 Eur.

Meliono „Piel de Sapo“ kilogramo kaina – apie 0,99 Eur.

Receptai. Išbandykite juos ir nuspręskite, kas yra Jūsų dvikovos nugalėtojas!

Arbūzas su ledinukais

Meliono salotos su Serano kumpiu ir šilauogėmis

Sumuštinukai su ožkų sūriu, vytintu kumpiu ir arbūzu

Braškių karpačio su meliono gabalėliais

The post Skelbiam vasaros pradžią ir dvikovą: arbūzas prieš melioną appeared first on VMG online.

„Anksčiau šioje vietoje veikė paprasta kavinukė, kurios interjeras atrodė visiškai kitaip – raudonos sienos, nebuvo baro. Dešimt dienų iš eilės dirbome dieną ir naktį, viskas vyko gana greitai. Labai norėjau atsidaryti birželio pradžioje“, – apie šiandien atsidarysiantį restoraną pradeda pasakoti šefas Rokas Galvonas. Nors nuovargis matomas jo veide, apie visą pasiruošimo procesą jaunas šefas pasakoja su entuziazmu.

Naujasis restoranas – Rokui trečiasis. Jis pradėjo nuo gimtųjų Taujėnų, kur restoraną atidarė ne bet kur, o dvare (!), antrąjį – „DOMI“ – įkūrė kelyje Vilnius–Panevėžys. Abu iki šiol veikia.

Šįkart jo taikiniu tapo Anykščiai. Be Lajų tako, Arklio muziejaus ir kitų traukos objektų kurortas saugo ir antrąjį pagal dydį riedulį Lietuvoje, kurio pavadinimą tikrai žino visi. Tai – Puntukas. Miestelyje tokį vardą turi ir vienas viešbutis, esantis miesto centrinėje aikštėje. Čia šiandien duris atvers Roko restoranas.

„Puntukas“ yra seniausias Anykščių viešbutis, veikiantis labai daug metų – daugiau nei dvidešimt, todėl jo pavadinimą norėjau išsaugoti. Prie jo pridėjome „Roko virtuvė“, kad žmonės žinotų, kad tai yra „Roko virtuvės“ restoranas, bet tuo pačiu, kad būtų aišku, jog esame įsikūrę seniausio miesto restorano erdvėje. Vieta labai džiaugiuosi, nes ji turi savo istoriją, vietiniai jai turi sentimentų bei prisiminimus“, – kalbėjo jis.

Roko dešimties dienų iššūkis, sužinome, prasidėjo nuo patalpų pasiūlymo, po kurio šefas nedvejojo ir drąsiai ėmėsi darbo. Gavus raktus, prasidėjo remonto darbai, pakeitę erdvę neatpažįstamai. Tuo pačiu metu buvo ir ieškomas personalas. Nenuostabu, kad šiomis dienomis šefas beveik nemiegojo.

Koks tai restoranas? Tarp klasikos ir modernumo, prancūzų ir italų virtuvės – pagrindinės. Kadangi tai yra viešbučio restoranas, čia tikrai bus galima ateiti vėlyvųjų pusryčių.

Restoraną sudaro kelios erdvės. Be terasos jame yra dvi mažesnės salytės ir viena didesnė, skirta renginiams. Joje – 70 sėdimų vietų.

„Kol kas dienos pietų neplanuojame. Galbūt ateityje – rudenį ar žiemos sezono metu. A la carte meniu yra antis, ėriukas, kukurūzinis viščiukas, ruoštas žemoje temperatūroje, keli grilio patiekalai… Jų kaina žemesnė, o patys patiekalai mažiau įmantrūs. Taip pat įtraukiau kelias rūšis salotų, porą desertų. Vienas jų – meniu pavadintas „Šefo desertas“ – obuoliukas, t. y. obuolio imitacija. Gražus ir įspūdingas, rekomenduoju paragauti“, – trumpai meniu pristato šefas.

Kaip ir „DOMI“, šiame restorane vyrauja juoda ir balta spalvos. Baro akcentas – virš jo kabančios žolės. R. Galvono manymu, Anykščiuose itin įmantrių restoranų nėra. Panašaus į jo stilių vietų nerado: „Manau, kad mes būsime kažkuo kitokie, saviti. Tokių patiekalų Anykščių restoranuose nemačiau.“

Darbo laikas: I–IV, VII 10:00–22:00, V–VI 10:00–00:00

Adresas: A. Baranausko a. 15, Anykščiai

„Facebook” paskyra ČIA.

The post Naujas restoranas Anykščiuose: jam atidaryti jaunam šefui užteko 10 dienų appeared first on VMG online.

Ar galėtumėte pasakyti, kaip sveikai šiandien pietavote? Kiek gavote B grupės vitaminų, kiek A? Dažnai kavinių maistas perpildytas cukrumi, aliejumi, nesveikais saldikliais ar hidrintais riebalais. Jei bandote maitintis sveikai ir norite sužinoti tikslią užsakomo patiekalo sudėtį, dažniausiai nepagelbės net padavėjai – jiems patiems teks eiti aiškintis į virtuvę, iš ko pagamintas vienas ar kitas patiekalas, bet apie tikslią ir detalią sudėtį galite pamiršti. Kaip rašoma pranešime spaudai, atliepdamas tokią problemą ir poreikį mieste valgyti sveikai bei skaniai, Kaune ėmė veikti naujas startuolis „Take Five“.

Pasak restorano direktoriaus, sveikos mitybos specialisto Pauliaus Paulausko, „Take Five“ įkurtas pirmiausia tiems klientams, „kuriems rūpi, ką jie valgo, nori žinoti, iš ko tas maistas buvo pagamintas, laikosi įvairių dietų, turi tam tikrų alergijų. Pastebėjome, jog daug žmonių domisi ir nori valgyti sveikai, tačiau neranda tinkamų alternatyvų, todėl yra priversti gamintis patys. Pripažinkime, kad dabar laikas yra brangiausias dalykas, o pas mus atvykus bus galima pavalgyti greitai ir sveikai“.

Jei turite alergiją ar nemėgstate kažkokių produktų, tai problemų nesudarys – tereiks įvesti šiuos duomenis į „Take Five“ programėlę ir bus pasiūlyti tokie receptai, kurie idealiai atitiks poreikius ir vis tiek turės reikiamas maisto medžiagas.

„Take Five“ receptai kuriami ir tobulinami konsultuojantis su dietologais, sveikatos mokslininkais ir sveiko gyvenimo būdo specialistais. Visos mitybos rekomendacijos bus pateiktos pagal „European Food and Safety“ normas ir duomenų bazę. Patiekaluose nerasite nei hidrintų riebalų, nei palmių aliejaus, nei kitų žalingų priedų. Žadama, kad patiekalai bus puikūs ir skoniu.

Startuoliui taip pat svarbi ir ekologija: restorane nebus lėkščių, visi patiekalai bus patiekti ekologiškose pakuotėse iš per kelis mėnesius suyrančių organinių medžiagų.

Tačiau svarbiausia, kad bus galima sekti savo valgymo istoriją. „Take Five“ turės specialią programėlę – galėsite nuskenuoti bet kokio patiekalo QR kodą ir sužinosite sudėtį, maistinę vertę, sekti savo rezultatus. Tai bus itin detali išklotinė – nuo smulkiai išvardintų sudėtinių dalių iki pilno sąrašo vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitų maistinių medžiagų, kiek jų yra patiekaluose ir kokia yra būtinoji paros dozė. Be to, programėlė įsimins ir užfiksuos, kokias medžiagas tą dieną jau gavote, ir pasiūlys, ką reikėtų užsisakyti rytojaus dienai, kad papildomai gautumėte to, ko dar trūksta.

Fiziškai apsilankyti restorane bus galima jau birželio pabaigoje – jis įsikurs Kauno senamiestyje prie Kauno pilies, santakos parko. Adresas ir atsidarymo data dar bus patikslinti. Kol kas maistą galima užsisakyti į namus per sparčiai populiarėjančią maisto pristatymo programėlę Wolt.

The post Birželio pabaigoje Kaune duris praveria revoliucinio požiūrio į mitybą restoranas appeared first on VMG online.

Kažkada Donatas Rutkauskas dirbo su viešaisiais pirkimais. Tikriausiai tada jis nebūtų pagalvojęs, kad jo darbas ir apskritai kiekviena diena galėtų būti susieta su kava – gėrimu, kurio jis net nevartodavo. Vis dėlto, kiek daugiau nei treji metai viename seniausių Lietuvos kavos tinklų padarė savo. Vyras kavą atrado, šiandien tai yra jo pagrindinė veikla.

Su Donatu, mobilaus specialty kavos baro „Baristokrat“ įkūrėju, penktadienį susitinkame gatvės maisto turguje „Open Kitchen“. Šičia jis būna penktadieniais ir šeštadieniais jei neišvyksta į kitus renginius. Jis pasiūlo laiką iki 17 val., nes vėliau čia lankytojų srautas gausesnis, tad pasišnekučiuoti nebūtų kada. Kol mūsų pašnekovas ruošia kavas, su fotografe užsiimame stebėjimu. O kai tik atsiranda laisva minutė, kalbamės.

Donato keliai su kava susikirto 2013 m. rugpjūtį, kai jis įsidarbino tinkle „Šviežia kava“ (dab. „Huracán Coffee“). O tai atsitiko gana netikėtai – vyras panoro išbandyti save naujame amplua, jį viliojo pardavimų sritis. Nors darbo pokalbyje buvo paklaustas, kokią kavą mėgsta, neslepė, kad jos išvis negeria. Jo nuomone, tai nėra kliūtis siekiant tapti geru pardavėju.

Pardavimų vadybininko karjera tęsėsi iki 2016 m. pabaigos. Kadangi apmokindavo klientus, darbuotojus, vesdavo degustacijas, iki tol jis įgavo visus pagrindus. Ir nors barista nebuvo, bet išbandė ir šią rolę – 2016 m. „Open Kitchen“ atstovavo „Huracán Coffee“.

„2017 m. pradžioje paskambino mano buvęs klientas, kaip tik tuo metu aš norėjau atidaryti kavinę. Šitaip atsirado kavinė „Elska coffee“. Ją atidarėm ir po dviejų mėnesių išsiskyrėm. Tada liepos pabaigoje atsirado „Baristokrat“, – žodžiais laiko juostoje išdėliojo įvykius.

Kavą ruošti pradėjo nuo „Open Kitchen“, pirmu festivaliu tapo „Radistai Village“. Vėliau sekė tiek mažesni, tiek didesni renginiai. Kurį laiką „Baristokrat“ netgi turėjo pastovią vietą – taškas veikė šalia prekybos centro „Panorama“ esančiame verslo centre.

Galbūt tai uoslė, bet su Donatu kalbėdamiesi sužinojom apie svarbius pokyčius – greitu metu Donatas ketina palapinę iškeisti į ratus, kur turės visą reikalingą įrangą – ir blenderį, ir mikserį, ir šaldytuvą, ir šaldiklį. Tam palapinėje galimybių nebuvo.

„Noriu turėti specializuotą mobilų tašką, kuriame viskas būtų lyg rūšinės kavos kavinėje. Pirmadienį arba antradienį (pokalbis vyko praėjusią savaitę – aut. past.) turėčiau važiuoti pasiimti priekabos. Pagaliau būsime ant ratų, nes iki šiol su palapine važinėjom nuo vestuvių iki didžiausių festivalių. Važinėdami labai vargstam. Tarkim, neseniai buvo priėjusi moteris ir klausė, ar ruošiam frapę. Atsakiau, kad ne, nes neturim blenderio. Prekiaujant palapinėje jo nėra kur išsiplauti. Priekaboje ketinu įsirengti pilnai veikiančią kavinę – pirma paleisti asortimentą, kurį jau esu suplanavęs, o antrame etape pristatyti desertus ir ledus, juos gaminsime patys“, – su džiaugsmu pristatė artimiausią planą.

Pašnekovas sako, kad kokybė jam labai svarbi, būtent ji jam ir padėjo atrasti vietą po saule. „Tie, kurie ateina į foodtruckų verslą, nori viską padaryti tobulai. Taip buvo su mano dalyvavimu renginiuose. Juk įprastai festivalyje būna tiesiog kava. Tokia nuo rūšinės skiriasi savo kokybe, mes tą tuščią nišą stengiamės užpildyti“, – teigė jis.

Sezoniniai klausimai apie šaltą kavą

Šaltos kavos gamyba namuose – įmanoma?

Pasidaryti namuose cold brew kavą yra išties paprasta. Rodos, tam nebūtina turėti specialių įrankių ar aparatų: „Jums prireiks stambiai maltos šviežiai skrudintos kavos, kurią reikia užpilti šaltu vandeniu ir palikti 12 val. kambario temperatūroje. Jei šaldytuve, tuomet 24 val.

Šią kavą visi ruošia skirtingomis proporcijomis. Reikia atrasti sau tinkamiausią. Vieni siūlo ruošti santykiu 1:4, kiti – 1:7, t. y. vienas kavos, septyni vandens. Dar kiti siūlo 1:8. Proporcija priklauso nuo to, ką darysi ir kur naudosi. Aš darydavau 1:4 tam, kad būtų intensyvesnio skonio ir jos pildavau nedaug. Jei daroma su didesne proporcija, tuomet įprastai naudojamas didesnis kiekis kavos gėrimui.

Tokia kava yra glotnaus skonio, neturi daug rūgštelės ar kartumo. Espresas yra daug intensyvesnio skonio, lyginant su cold brew ar filtrine kava. Aš pasirinkęs šaltą kavą ruošti su espresso.

O kaip pasiruošti kavos ir toniko kokteilį? Kokie būtų žingsniai?

Pirmiausia keliauja ledukai, tada 200 ml toniko ir 30 ml espresso. Kaip ir minėjau, cold brew kiekis priklausytų nuo turimos kavos intensyvumo. Jei intensyvaus skonio, tai gali būti 30 ml, tačiau norint pasidaryti sau labiausiai patinkantį kokteilį, siūlau paeksperimentuoti ir atrasti, kiek konkrečiai jums norisi kavos skonio.

Svarbu naudoti gerus ingredientus. Pavyzdžiui, atrasti toniką, kuris patinka. Aš naudoju „Fentimans“ toniką, kuris yra brangesnis, tačiau man patinka jo kokybė ir skonis.

Ar galima šaltą kavą padaryti mokos kavinuke virtos pagrindu, užpilant ar kitais būdais?

Galima, tiek french press‘u ar užplikytą, ar moka kavinuku, tik reikia atskirti kavą nuo kavos tirščių ir atšaldyti. Kiekvienu skirtingu būdu pagaminta kava turės skirtingą skonį, tad čia taip pat galima eksperimentuoti.

Bet karštos kavos, paruoštos, tarkim, moka kavinuku šaldymas nėra išsigalvojimas?

Tai yra dalis to, bet nėra vieno gero būdo, kaip skaniai gerti kavą. Vieni paragauja kavos su toniku ir sako: „Kas čia per nesąmonė?“, kiti atvirkščiai: „Eina sau, koks skanus kavos kokteilis.“ Vietos eksperimentavimui yra daug.

Moka kavinukas nėra mano mėgstamas būdas, nes aukštoje temperatūroje kava apkarsta. Anksčiau sakydavau, kad mokos kavinuke ruošti yra blogai, bet vienas barista, buvęs kolega pasiūlė įpilti karšto vandens į kavinuko indelį. Pabandžiau ir iš tikrųjų išeina daug geriau. Vanduo daug greičiau užkaista ir ne taip ilgai kaitina kavą.

Koks skirtumas tarp sulčių, spaustų įprastoje sulčiaspaudėje ir lėtaeigėje? Kodėl naudojate būtent lėtaeigę?

Esam bandę gaminti sultis su greitaeige, jos tikrai netinka kokteiliams – negražiai atrodo ir skonis visai kitas, ypač spaudžiant greipfrutų. Žiauriai kartu.

„Facebook“ paskyra ČIA.

The post „Specialty“ kava renginiuose – niša, kurią atrado „Baristokrat“ appeared first on VMG online.

Apie restoraną „Imperial“ jau esame rašę kaip apie vietą, kur galite sutikti ne tik žymių svečių, bet net ir princų bei karalių. Visai neseniai sužinojome dar vieną naujieną – kiekvieną mėnesį čia organizuojamos specialios vakarienės prisitaikė prie sezono ir kviečia į pikniką.

Kiekvieną paskutinį mėnesio ketvirtadienį vykstančios vakarienės šį ketvirtadienį virs ypatingu „gourmet“ pikniku. Senamiesčio širdyje esančio gėlių ir augalų kompozicijomis puoštame restorano vidiniame kiemelyje šefas Viačeslav Janč patiekalus ruoš svečių akivaizdoje. Kokie tai patiekalai? Tuojau pat išvardysime.

Amuse-bouche – ant grilio keptas arbūzas su brinzos sūriu ir juodojo balzaminio acto perlais

Pirmasis užkandis – ant grilio kepta žaliųjų pipirų duona su keptais artišokais, spalvotais vyšniniais pomidoriukais ir rūkytos paprikos pudra

Antrasis užkandis – šalta gaspačo stiliaus sriuba su ant grilio keptu Patagonijos kalmaru, aštuonkoju ir tigrinės krevetės uodegėle

Trečiasis užkandis – grill austrė su rūkytu unguriu ir meškiniu česnaku

Pagrindinis patiekalas – ant grilio kepta Iberico Bellota Secreto, urugvajietiškas brandintas jautienos flank didkepsnis bei ėriuko nugarinė su kauliuku, patiekiama su žaliųjų pipirų padažu

Desertas – virš ugnies keptas zefyras su degintu persiku, karamelizuota granola ir rūkytais ledais

„Gourmet piknikas“ – jau šį ketvirtadienį (birželio 27 d.), 19 val. Kaina asmeniui su priderintais vynais – 52 Eur (su PrivilegeCard taikoma 15 proc. nuolaida).

Rezervuoti staliuką galima čia arba telefonu +37052388388.

Adresas: Subačiaus g. 2, Vilnius

„Facebook“ paskyra ČIA.

The post Vienas Senamiesčio restoranas rengia ypatingą pikniką. Pledo neprireiks! appeared first on VMG online.

Pernai į tarptautinio žurnalo „Wine Spectator“ vykdomų rinkimų „World Wine List Awards“ akiratį pateko ir 2016-aisiais Vilniuje, šalia MO muziejaus, įsikūrusi vyninė „Somm“ (pranc. sommelier trumpinys). Narimanto Miežio, Armino Darasevičiaus ir Egidijaus Lapinsko įkurtas vyno baras tapo pirmuoju Lietuvoje, pripažintu ir įvertintu šiuose rinkimuose. Šiemet presitižiniame sąraše jis atsidūrė ir vėl.

Kaip ir pernai, „Somm“ pateko į vieną iš trijų kategorijų, „Award of Excellence“. Iš viso yra 3 kategorijos: aukščiausioji „Grand Award“, „Best Award of Excellence“ ir „Award of Excellence“. Pirmojoje – 100 laimingųjų, antrojoje – 1244, o kategorijoje, kurioje įvertintas „Somm“ – 2447.

VMGonline.lt primena, kad šiemet „Somm“ užėmė 11-ąją vietą geriausių Lietuvos restoranų 30-uke. Pernai vyno baras buvo 9-tas.

Iš Estijos tarptautinio žurnalo sąraše trečią kartą atsidūrė restoranas „Leib“, kuris įtrauktas į „99 Places of Taste in the Baltics“, ir antrus metus iš eilės patekęs „Horisont Restaurant & Bar“. Latvijoje pernai sąraše buvo 3 vietos, tačiau šiemet belikos tik viena – nuo 2016 m. įtraukiamas „Kolonāde. Mūsu stāsti“, kuris taip pat yra įtraukta į Baltijos šalių kelionių gidą „99 Places of Taste in the Baltics“.

Geriausias restoranų vyno kortas žurnalas skelbia ir vertina nuo 1981 m. Daugiau apie apdovanojimus, kategorijas ir jų kriterijus rasite ČIA.

The post Vilniaus vyno baras ir vėl įvertintas tarp geriausių pasaulyje appeared first on VMG online.

Įsibėgėjusi vasara į kavos pasaulį atpūtė naujovę – jau nuo vakar Vilniuje galima apsilankyti naujoje rūšinės kavos oazėje „Her Excellency. Specialty Coffee by VERO CAFE“. Apie vietos koncepciją ir gimimą VMGonline.lt pasakoja Rusnė Stankevičiūtė, ne vieną apdovanojimą pelniusi barista, prisidėjusi ir prie naujų kavos namų kūrimo.

Pasak pašnekovės, „Her Excellency. Specialty Coffee by VERO CAFE“ – tai laboratorija ne tik profesionalams baristoms, kurių venomis teka rūšinė kava, bet ir visiems, besąlygiškai mylintiems šį juodą stebuklą. „Tai ieškojimų ir atradimų vieta, kurioje galima drąsiai bandyti įvairiausius kavos paruošimo būdus, ragauti vis naujas, tikrai išskirtines kavos pupeles, išgirsti netikėčiausias istorijas iš kavos plantacijų ir atrasti tai, ko dar tikrai nesate patyrę savo gomuriu“, – naujos vietos ypatingumą atskleidžia Rusnė.

Ši vieta gimė iš didesnių skonio nuotykių troškimo – į meilę kavai puoselėjusią „Her Excellency. Specialty Coffee“ įsiliejo žinomas kavinių tinklas „VERO CAFE“. Naujoje kavinėje bus galima atrasti kavas, kurių kavinių tinkle nebūtų galimybės turėti, čia svečiams bus pasiūlyta išskirtinė kokybė ir skonis kiekvienam individualiai – juk visi ieško būtent savo tobulo puodelio kavos.

Pati kava atkeliaus iš pupelių skrudintojų „VERO COFFEE HOUSE“, esančių Kaune – tai vieta, kur ką tik iš egzotiškų kavos plantacijų atkeliavusios žalios pupelės virsta pažįstamomis aromatingomis. Kaip pasakoja kavos ekspertė, šviežiai skrudinta kava – tai raktas į nepakartojamą puodelį, o  „Her Excellency. Specialty Coffee by VERO CAFE“ nori tame puodelyje kartu su savo svečiais atrasti dar šiek tiek daugiau.

Rūšinė kava – tai, ką kavos pasaulyje galima rasti geriausia. Ji tarsi geras vynas – kuo kokybiškesnės bus kavos pupelės, tuo daugiau magijos bus gėrime. Tai ryškesnis aromatas, platesnė skonių paletė, dažnai maloniai nustebinanti net kavos gurmanus. Tokioje kavoje galima atrasti ne paprastą, visiems pažįstamą kavą, o saldumą, primenantį medų ar marcipaną, juodo šokolado, ar kedrų riešutų kartumą, ar tarsi laukinių aviečių desertinę rūgštelę. Kavinėje bus galima rasti platų pasirinkimą skirtingų šalių kavų, todėl kiekvienas galės atrasti savo tobulą puodelį.

Kadangi vasarą daugelis mėgaujasi šaltomis kavomis, joms taip pat čia bus skiriamas didelis dėmesys. „Vasaros karštis – puiki proga atrasti kažką naujo savo kavos puodelyje. Šaltos kavos terminas pažįstamas kiekvienam, tačiau kavos derinimas su vis naujais, kartais netikėtais ingredientais tikrai įgauna pagreitį ir veda per dar neragautas skonių platybes. Turime gazuotą kavą, ledinę juodą su įvairiais vaisiais ir uogomis, taip pat kavą, padarytą šaltu metodu – per kelias valandas, gaminant vien tik iš ledinio vandens ir maltos kavos, išfiltruojamas saldus kavos koncentratas, svečių mėgstamas tiek vienas, tiek su įvairių vaisių tyrių kompanija. Sąrašas ilgas ir jame daug vietos improvizacijoms bei atradimams – juk kiekvienas nori savo stiklinėje pajausti atostogas“, – šaltų kavų atradimais dalinasi Rusnė.

Pašnekovė pažymi, kad svarbiausia yra nebijoti konsultuotis, eksperimentuoti ir atrasti. Kavos pupelė gimsta iš uogos – kitaip tariant, vaisiaus, ir kiekviena pupelė, atkeliavusi vis iš kito žemyno, kitos šalies ar kitos plantacijos būna skirtinga, todėl geriant gėrimą atskleidžia įvairiausius skonius. Taigi, keliaujant per labai platų kavos pasaulį, baristai verta patikėti gido pareigas, nes šitaip net ir neišlavintą liežuvį bus galima nustebinti visai neragautais nuotykiais

The post Nauja rūšinės kavos oazė Vilniuje: čia kavos puodelyje atrasite dar šį tą daugiau appeared first on VMG online.

Šią savaitę, liepos 13-ąją, bus minima Gruzdintų bulvyčių diena. Jeigu nesi joms abejingas ir mėgsti ekspromtu suplanuotas keliones, turime idėją.

Portalas apie maistą „Tasty“ pristatė penkias geriausias vietas pasaulyje, kuriose privalo apsilankyti kiekvienas bulvyčų „fri“ gerbėjas. Gal ne visos pasiekiamos ranka ir įveikiamos kišenei, tačiau pirmoje sąrašo vietoje atsidūrusią „Vleminckx the Sausemeetser“ Amsterdame galėtum aplankyti dar šį savaitgalį. Gal visai verta dėmesio savaitgalio atostogų idėja?

1 vieta. „Vleminckx the Sausemeetser“. Į šią Amsterdamo centre (Nyderlandai) įsikūrusią ankštutę bulvyčių gruzdinimo meką, kuri traškiomis bulvių lazdelėmis prekiauja pro langelį sienoje, plūsta vietiniai ir turistai iš viso pasaulio. Čia jau nuo 1957 metų tiekiamos pagal originalią receptūrą paruoštos bulvytės. „Vleminckx“ garsėja tuo, kad turi net keliolika gruzdintuvių su skirtinga aliejaus virimo temperatūra – taip siekiama išgauti tobulą bulvyčių traškesį. Bulvytes galima pasiskaninti vienu ar iškart keliais iš net 28 skirtingų padažų – kiekvienam pagal skonį ir pageidavimą.

 

Ver esta publicación en Instagram

 

Una publicación compartida de Lucia (@luciaseeds) el 12 Mar, 2016 a las 12:13 PST

2 vieta. Niujorke (JAV) esantis restoranėlis „Pommes Frites“ prekiauja autentišku belgišku stiliumi paruoštomis – t. y. dukart gruzdintomis – minkštomis iš vidaus, traškiomis iš išorės bulvytėms. Kadaise amerikiečiai traukdavo per dantį europiečius, kurie gruzdintas bulvytes gardindavo keistais majonezo pagrindu sukurtais padažais (amerikiečiai – tik kečupu). Laikai keičia įpročius: „Pommes Frites“ įkūrėjai Susan Levison ir Omeras Shorshi pasididžiuodami sako, kad dabar tai gali leisti sau ir amerikiečiai. Visi padažai yra šviežiai „išsukti“ rankomis tik iš šviežių produktų ir gardinti šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis. Tai – legendinė vieta, prie kurios, pasak „New York Magazine“ kasdien nusidriekia ilgiausios eilės.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Wejdan (@wejdansview) on Apr 23, 2019 at 8:07am PDT

3 vieta. 1968 m. gaisrininko Pierre Barsalou įkurta „La Banquise“ Monrealyje (Kanada). Ši vietelė startavo kaip ledų parduotuvėlė, o vėliau persikvalifikavo į užkandžių barą. Nuo 1980-ųjų čia gaminama ir maitinama „poutine“. Tai – sotesnis gruzdintų bulvyčių variantas: jos patiekiamos su ruduoju vištienos sultinio, varškės ir kitais padažais, skaninamos sūriu ir t. t. „La Banquise“ siūlo daugiau nei 30 skirtingo skonio „poutine“, čia visada ilga eilė, bet panašu, kad laukti verta, net jeigu pernakt: greito maisto restoranėlis dirba 24 val.! Tai buvo viena mėgstamiausių garsaus amerikiečių šefo a. a. Anthony Bourdaino vietelių Monrealyje.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by La Banquise (@restolabanquise) on May 26, 2019 at 12:11pm PDT

4 vieta. Greitojo sveiko maisto užkandinė „Chomp Eatery“ Santa Monikos pakrantėje Kalifornijoje. Vietelė tiems, kurie mėgsta saldžiai ir pikantiškai. Čia galima išbandyti vietą po saule jau užsikariavusias „french fry s’mores“ – gruzdintus bulvinius krekerius ar tiesiog bulvytes su saldžių skrudintų zefyriukų („marshmallows“) padažu. Skamba keistokai?

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Chomp Eatery & Juice Station (@chompeatery) on Jun 24, 2018 at 10:16am PDT

5 vieta. „Elbows Mc’nCheese“, įsikūręs Cerritos, Kalifornijoje, garsėja tobulais paprastais dalykais, amerikiečių komforto maistu – makaronais su sūriu, keptais sumuštiniais su sūriu ir… tornado bulvytėmis, kurias vietiniai vadina „chipstix“. Bulvė perduriama mediniu pagaliuku, kišama į specialų aparatą, kuris supjausto ją plonomis riekelėmis, o tada keliauja į gruzdintuvę. Gražiai apskrudusi bulvyčių spiralė gardinama prieskoniais ir padažais.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Elbows Mac N’ Cheese (@elbowsmacncheese) on Jan 3, 2019 at 6:00pm PST

Ne šventieji puodus lipdo. Štai „Elbows Mc’nCheese“ stebuklas – gruzdintos tornado bulvytės – jau ne vienerius metus yra mėgstamas lietuvaičių užkandis lauko festivaliuose ir miestų mugėse. Gal ir Lietuvoje turime vietelių, kur tiekiamos tobulo skonio bulvytės „fri“?

The post Gastrokelionės: geriausi gruzdintų bulvyčių „taškai“ appeared first on VMG online.

Būna, norisi pavalgyti pusryčius mieste. O būna, kad norisi ne tik pavalgyti juos mieste, bet dar ir pavalgyti maždaug penktą valandą vakarop. Abiem atvejais idealiu pasirinkimu taps vos prieš kiek daugiau nei mėnesį atsidariusi „MOSS Cafe“, įsikūrusi susikertančiame Pylimo ir Gėlių gatvių kampe. Ilgą laiką vilniečiai galėjo stebėti šioje vietoje vykstančią pastatų renovaciją ir spėlioti, kokios naujienos laukia. Pagaliau aišku, kad čia įsikūrė restoranas, kurio planas, kaip plačiai šypsodamasi pasakoja „MOSS Cafe“ įkūrėja ir kūrėja Emilija Mockaitė, paprastas: tapti geriausių vėlyvųjų pusryčių vieta Vilniuje.

Pasak Emilijos, mintys apie nuosavą verslą sukosi jau seniai, o kaip tik sutapo, kad prieš porą metų jai pasiūlė dabartines „MOSS Cafe“ patalpas: „Restorano idėją nešiojausi su savimi tikrai ilgai – mes apskritai šeimoje visuomet mėgome skaniai valgyti, o ir tėvai dirbo restoranų versle. Bet vis nebuvo progos, aš pati dirbau reklamos srityje, kol galiausiai prieš maždaug dvejus metus gavau šių patalpų pasiūlymą.“

Natūraliai restorane atsirado ir jos virtuvės šefas Aivaras Vaitkevičius: „Mes susipažinome dirbdami, o atsiradus naujam projektui, na, aš negalėjau nedirbti virtuvėje, o Emilijai kaip tik reikėjo, kad kas nors ten dirbtų – viskas tiesiog stojo į savo vietas.“

Jei tektų trumpai apibūdinti „MOSS Cafe“ koncepciją, trys raktiniai žodžiai galėtų būti šie: šviežumas, kokybė, pusryčiai. Pasak Aivaro, restorano meniu atsiranda viskas, kas tuo sezono metu yra šviežiausia, nes sezoniniai produktai yra kokybiškiausi ir juos galima gauti už geriausią kainą. Visgi restoranas siūlo ir dienos pietus, o visai neseniai atsirado šis tas vakarui.

„Apibūdiname save kaip pusryčių-pietų restoraną. Orientavomės pirmiausiai į tai, nes virš mūsų yra įsikūrę svečių namai „Somnia Apartments“, tad derinomės prie jų gyventojų, kuriems „brunch’as“ yra labai aktualus. Dėl to iš pradžių vakarais nieko nedarėme, koncentravomės vien į dienai skirtą meniu. Bet ilgainiui vis daugiau žmonių ėmė klausinėti, ar dirbame ir vakarais, todėl dabar pamažu atsiranda ir vakaro meniu: šiuo metu nuo ketvirtadienio iki šeštadienio turime trumpą užkandžių meniu, tinkantį prie gėrimų. Jų pasirinkimas irgi priklauso nuo to, ką geriausio gali pasiūlyti sezonas“, – apie restorano kelią pasakoja jo savininkė.

Tiek Emilija, tiek Aivaras pabrėžia, kad siekė sukurti vietą, kurioje būtų pasiūlytas geras kainos ir kokybės santykis. „Juk brangiai pavalgyti gali visur, bet norėjosi, kad būtų įmanoma gauti kokybišką maistą už adekvačią kainą. Todėl ir koncentruojamės labiausiai į pusryčių, pietų meniu, nes jį lengva keisti atsižvelgiant į sezoną. Naudojame daugiausiai daržoves, vaisius, uogas – mėsos nedaug, nes kokybiška kainuoja išties nemažai“, – Emiliją papildo Aivaras.

Ne mažiau svarbus nei maistas „MOSS Cafe“ yra ir interjeras. Pasiteiravus, kurio dizainerio ranka prisilietė prie jaukaus ir šilto interjero, paaiškėja, kad nors būta poros pažįstamų architektų pagalbos, visgi visas aplinkos grožis – pirmiausiai Emilijos nuopelnas. Kaip su entuziazmu atskleidžia ji pati, norėjosi, kad viskas būtų žalia: jau kuris laikas restorane nebėra laisvo kampelio, bet savininkė patikina, kad jei tik būtų – būtų dar daugiau žalumos. Net ir pavadinimas susijęs su žaluma – „moss“ išvertus reiškia samanas, o šių Lietuvoje yra daugybė rūšių, kartais jos naudojamos ir maiste. Šiuo metu „MOSS Cafe“ meniu samanų nėra, tačiau anksčiau eksperimentų būta, o ir ateityje neatmetama galimybė jas įtraukti į patiekalus.

„Iš savo pusės kūriau vietą kaip tokią, kurioje man pačiai būtų malonu leisti laiką – norėjosi, kad būtų jauku, ramu, svečiai jaustųsi kaip namuose, ir kad nebūtų tokio „greitai pavalgau ir išeinu“, o žmonės čia ateitų praleisti laiko ir dar grįžtų“, – teigia Emilija.

„MOSS Cafe“ būtų galima pavadinti ir šeimos restoranu. Ir anksčiau būdama susijusi su restoranų verslu, čia dirba visa šeima: Emilijos brolis – baro vadovu, mama atsakinga už įvairias interjero detales, gėlės, o tėtis rūpinasi gėrimais ir pan. Restoranas netektų dalies ypatingo žavesio be Emilijos močiutės, mat būtent jos keptas pyragėlis – geriausias pasirinkimas prie kavos. Šis pyragėlis taip ir vadinasi – „Močiutės pyragėlis“, kurį pagal firminį receptą kepa pati močiutė. Anot Emilijos, šį receptą žino tik močiutė, ir net norėdama Emilija negalėtų jo atskleisti. Esminė šio trapios tešlos pyragėlio dalis yra kondensuotas pienas, tačiau ne tas, kurį galima gauti parduotuvėje – močiutė jį gauna iš specialių tiekėjų. Be jo šeimoje nebūdavo įsivaizduojamas nei vienas gimtadienis, todėl norėjosi suteikti galimybę šį pyragėlį pamėgti visiems.

„Tai kaip ir šeimos restoranėlis viduryje Vilniaus, ir dar toje daly, kuri pagaliau atsigauna. Pastebėjome, kad žmonėms to reikėjo – būna, atėję džiaugiasi, kad pagaliau čia kažkas atsidarė, ir dar tokia graži vieta, – situaciją apibūdina Emilija. – Netgi žiūrima į mus ne kaip į konkurentus, bet tiesiog džiaugiamasi, kad šitoje miesto dalyje kažkas vyksta.“

Meniu. Pagrindinį meniu šioje vietoje, be abejo, sudaro pusryčių pasirinkimai. Paprastomis dienomis jis šiek tiek trumpesnis, o savaitgaliais atsiranda tokie pasirinkimai, kaip grikių košė su daržovėmis ir petražolių pestu (4,50 Eur), viso grūdo avižinė košė su šviežiomis uogomis (3,90Eur) ir čirvinis blynas su šviežiomis uogomis ir sūria karamele (3,90 Eur). Visgi, jei ateisite paprastą dieną vien dėl kurio nors iš šitų konkrečių patiekalų, jei tik galės, virtuvė pasistengs pagaminti.

Žinoma, populiariausiais pasirinkimais išlieka Benedikto kiaušiniai su vytintu kumpiu arba lašiša (6,90 Eur) bei avokado skrebutis su lašiša (4,90 Eur) arba be jos (3,90 Eur). Kaip pasakoja Aivaras, skrebutis daromas iš natūralaus raugo duonos, su marinuotais „šalotiniais“ svogūnais ir ikrais: „Rato iš naujo neišradinėjame, bet stengiamės patiekalams suteikti savą prieskonį. Norisi patiekalą padaryti su 3–4 ingredientais, tačiau kad tie ingredientai būtų tikrai kokybiški – juk kuo mažiau produktų, tuo svarbesnė jų kokybė.“

Restorane rasite ir kitus įvairius pusryčių pasirinkimus: omletą su žalumynais ir šonine, grybais arba sūriu (4,50 Eur), šakšuką su feta ir žalumynais (6,50 Eur). Vienas iš įdomiausių ir labiausiai rekomenduojamų patiekalų – skrebutis su rikotos sūriu ir šilauogėmis, puoštas rugiagėlėmis (5,50 Eur). Jis turėtų patikti net ir nemėgstantiems saldžiai valgyti, o kai kas sako, kad idealiai tinka prie alaus – nei per saldus, nei per sūrus. Kita vertus, nemažai žmonių šį skrebutį valgo ir kaip desertą.

Norintiems pavalgyti saldžiau čia siūlomi naminiai varškėčiai su avietėmis (5,50 Eur) arba minėtas čirvinis blynas. Užsukusiems kavos, firminis močiutės pyragėlis kainuos 1,90 Eur, arba galima rinktis kanelę (0,60 Eur), kruasaną – paprastą (1,10 Eur) arba su migdolais ir karamele (1,50 Eur).

Nuolatinio dienos pietų meniu nėra, tad geriausia yra stebėti restorano „Facebook“ paskyrą – patiekalai kinta priklausomai nuo to, ką parduotuvėse ir turguose galima rasti šviežiausio. Dienos pietų komplektą sudaro sriubos ir lengvo vegetariško arba kito karšto patiekalo duetas (5,90 Eur). Atskirai sriuba kainuotų 2,00 Eur, vegetariškas patiekalas – 3,90 Eur, o karštas – 4,90 Eur.

Paklausus apie ateities planus, Emilija atsako, kad kol kas apie plėtrą tikrai negalvoja – nors verta paminėti, kad 26 vietas turinčiame restorane jau ir dabar kartais gali neišeiti gauti vietos. Apskritai „MOSS Cafe“ atvira tiek privatiems, tiek atviriems renginiams, galbūt ateityje čia vyks muzikiniai pasirodymai. Netrukus turėtų pasirodyti ir naminiai ledai.

Adresas: Pylimo g. 47/ Gėlių g. 2.

Darbo laikas: I–III 09:00–16:00; IV–V 09:00–23:00; VI 10:00–23:00; VII 10:00–18:00.

„Facebook“ paskyra: ČIA.

The post „MOSS Cafe“: pusryčius švęskime visą dieną! appeared first on VMG online.

Tolimoji spalvingoji Meksika… Kas geriau gali pažinti jos virtuvę nei ten gyvenantieji? Kas geriau gali pastebėti skonių skirtumus, ypatumus ir niuansus, jeigu ne tie, kurie atvyko iš svetur ir Meksikos žemėje įleido šaknis? Lietuvė žurnalistė, rašytoja Jolanta Ona Vitkutė gyventi į Meksiką išskrido paskui savo meilę. Šios šalies virtuvė tapo jos kasdienybe.

Kaip įvyko jūsų pirmoji pažintis su Meksikos virtuve? Kas patiko tada, ar keitėsi pamėgti dalykai, jei taip, tai į ką?

Pirmą kartą vykdama į Meksiką apskritai apie ją mažai žinojau. Ir apie virtuvę tebuvau girdėjus, jog meksikiečiai mėgsta aštriai pavalgyti. Susikroviau greitomis lagaminą ir išlėkiau atostogų su Andrésu (J. Andrésas Cedillo – Jolantos vyras, žinomas chemikas, profesorius – red. past.) į jo gimtąją šalį. Tad pirmoji pažintis su Meksikos virtuve įvyko šalies sostinėje Meksike, kur kunkuliuoja per 20 milijonų žmonių gyvenimas. Čia priskaičiuojama veik 50 regioninių šalies virtuvių, įskaitant ir majų, actekų, olmekų, zapotekų paveldą. Nors Andrésas nėra tradicinis meksikietis (ir, ko gero, negalėtų sušveisti visos nenusakomo aštrumo habanero pipiro, kaip tai padarė mūsų bebaimis keliautojas Vytaras Radzevičius), tačiau iškart mane užbūrė Meksikos virtuvės skoniais. Pirmosios mano dienos buvo praleistos tarp šviežios žuvies ir jūrų gėrybių. Labiausiai įsiminė minkštutis tuno kepsnys, krevetės, „nardančios“ mangų padaže, ir saldžios mandarinų sultys. O tada jau puoliau mokytis valgyti tortilijų patiekalus, kurių čia yra begalybė: „tacos“, kesadilijos, enčilados, enfrijolados, „huarache“, tostados, „sopes“, „pastel azteca“… Nekalbant apie tai, kad tortilijos patiekiamos beveik prie visų patiekalų. Ir apėmė neapsakomas malonumas valgyti pirštais!

Pirmas maistas, kuris nustebino Meksikoje? Gal yra kažkas, kas stebina ir toliau?

Reikia pasakyti, kad mane stebino beveik viskas, nes valgymo stilius išties labai skiriasi nuo mūsų virtuvės. Daugelis populiarių patiekalų skendi padažuose, kurie gaminami iš daržovių, dažniausiai šviežių pomidorų ir, žinoma, aitriųjų paprikų. Mane sužavėjo žalių pomidoriukų rūšis – tomatillos, iš kurių ruošiama salsa verde. Nustebino, kad prie daugelio patiekalų patiekiamos citrinų skiltelės. Kad, pavyzdžiui, prieš valgant tradicinį vištienos ir ryžių sultinį įsispaudžiama šviežios citrinos sulčių, nes tai skonį itin pagyvina.

Bet labiausiai prajuokinau visus, kai nedrąsiai paklausiau, kodėl jie po vakarienės ar pietų dar sukerta lėkštelę ryžių košės. Nežinojau, jog tai vienas populiariausių meksikietiškų desertų arroz con leche arba ryžių pudingas. Dabar ir pati jį išmokau gaminti, gardintą apelsino žievelėmis ir cinamonu.

Ar yra patiekalų, kurių iki šiol neragavote ir tikriausiai neragausite?

Ragavau skrudintų žiogų (kurie čia itin populiarūs, juos parduoda ir turguose, ir patiekia geriausiuose Meksikos restoranuose, skonis laviruoja tarp nelukštentų saulėgrąžų ir traškučių), skruzdžių kiaušinėlių escamoles, kurie yra paprasčiausios lervos, bet atrodo gražiai tarsi kedrinės pinijos – švelnaus sviestinio riešutų skonio, o dar jei pagardinti cinamono dūmais! Ne be reikalo tai vadinama meksikietišku delikatesu. Skanavau kepintų vikšrų, kuriuos susimeti į tortiliją ir valgai tarsi tai būtų baravykų kepurėlės. Prie jų itin tinka pikantiški kokteiliai su de gusano (kirminų) druska ant taurės žiedo. Seniau būčiau tvirtinusi, kad šių dalykų tikrai niekada neragausiu, todėl dabar nesu taip tvirtai įsitikinus, ko tikrai, apėmus smalsumui, imsiu ir nesuvalgysiu.

Jūsų mėgstamiausi Meksikos virtuvės patiekalai?

Jų labai daug – ir kiaušinienės, apipiltos padažais, ir tacos su įvairiausiais įdarais, ypač tacos al pastor, kur shawarma stiliumi paruošta mėsa dera su ananasų riekelėmis, ir kaktusų salotos, ir garsioji gvakamolė, kurią mes dažniausiai gaminame su obuoliais, pamarinuotais tekiloje, jūrų gėrybės, o ypač aštuonkojų kepsnys, tamales (kukurūzų pyragėliai su pikantiškais ar desertiniais įdarais, kepti bananų ar kukurūzų lapuose), atole – tirštas tarsi grietinėlė kukurūzų gėrimas, pan de muerto – minkštutės sviestinės mirusiųjų dienos bandelės, gardintos apelsinų sultimis ir anyžiais, įvairiausių šviežių vaisių (mangų, papajų, guayaba, mamey, ananasų) desertai ir, žinoma, cafe de olla – tradicinės meksikietiškos kavos, verdamos su prieskoniais, ąsotėlis.

Kas tapo jums atradimu Meksikos virtuvėje?

Labiausia nustebau, jog tradicinėje Meksikos virtuvėje skiriasi gaminimo technikos ir net pačios idėjos. Pavyzdžiui, Meksikoje vietoj plaktuvo padažams gaminti naudojama molcajete (indas, panašus į grūstuvę). Populiariausias namuose ruošiamas padažas yra salsa verde (žalias aštrus padažas) ir pan. Tik gyvendama Meksikoje sužinojau, kad čia dera maždaug 50 aitriųjų paprikų rūšių: visos skiriasi skonio atspalviais, turi skirtingus pavadinimus. Dažniausiai vartojama 15 jų. Pats aštriausias pipiras – deginantis habaneras. Švelniausia – poblano. Prisotinta dūmo skonio – chipotle. Čia pirmą kartą pamačiau, kaip auginama kava ir vanilė.

Ką meksikiečiai valgo – kokie pusryčiai, pietūs? Ką valgo per šventes? Populiariausi patiekalai? Desertai?

Meksikiečiai mėgsta pavalgyti. Jie daug gamina namuose, tačiau labai populiaru, ypač savaitgaliais, su visa šeima keliauti į restoranėlius. Net eilės nutįsta prie kavinaičių per pusryčius, kurie išties yra sotūs. Daugelis renkasi kiaušinienę (yra daugybė skirtingų stilių), tačiau pusryčiams siūloma ir mėsos patiekalų, ir chilaquiles (tortilijų traškučiai, užpilti aštriu pomidorų padažu su sūriu), ir molletes (karšti meksikietiški sumuštiniai), ir amerikietiškų blynų… Būtinas pusryčių atributas – šviežiai spaustos sultys (galima rinktis apelsinų, morkų, mandarinų ar įvairių derinių, pavyzdžiui, apelsinų, kaktusų ir špinatų ar apelsinų, guayabos ir salierų) arba lėkštutė šviežių vaisių. Ir dažnai prie kavos ar arbatos dar patiekiamas krepšelis su įvairiomis šviežiai keptomis bandelėmis.

Įsileiskite truputėlį Meksikos skonių į savo namus. Straipsnio herojė ir autorė kviečia išbandyti keletą receptų!

Greitasis čili troškinys

4 asm.

Gaminimas 20 min.

Troškinimas 35 min.

Reikės:

120 g šaltai rūkytos šoninės

Aliejaus (kepti)

600 g maltos neriebios jautienos

1 svogūno

4 skiltelių česnako

1 morkos

1 šaukštelio kumino

1 šaukštelio raudonėlio

2 aitriųjų paprikų

1 raudonosios paprikos

600 g smulkintų pomidorų savo sultyse

400 g virtų arba konservuotų raudonųjų pupelių

Grietinės (patiekti)

Tarkuoto kietojo sūrio (patiekti)

Chalapos paprikų (patiekti)

1. Smulkiai supjaustykite šoninę ir ją pakepinkite su šlakeliu aliejaus. Suberkite į keptuvę maltą jautieną ir kepkite nuolat maišydami, kad faršas nesušoktų į gabalą.
2. Supjaustykite svogūną, česnaką ir morką. Pakepinkite juos kitoje keptuvėje su aliejumi, kol suminkštės, įberkite kumino, raudonėlio, aitriųjų paprikų ir pakepinkite kartu.
3. Saldžiąją ir aitriąsias paprikas pašalinę sėklas, supjaustykite juostelėmis. Krėskite į keptuvę su svogūnais ir pakepinkite, kol paprikos suminkštės.
4. Sužerkite maltą mėsą ir viską išmaišykite. Supilkite smulkintus pomidorus ir patroškinkite 5–7 min.
5. Tuomet sudėkite pupeles, įpilkite truputį vandens ir patroškinkite dar 10–15 min.
6. Patiekite su grietine ir kietuoju sūriu, užberkite Chalapos paprikos.

Esquites

Tradicinės meksikietiškos virtuvės kukurūzų salotos. Dažniausiai tai yra gatvės maistas, o kukurūzai šioms salotoms nupjaunami nuo burbuolių. Aišku, jei nėra po ranka burbuolių, puikiai tinka ir konservuoti kukurūzai.

4 asm.

Gaminimas 5 min.

Reikės:

1 šaukštelio rūkytos paprikos

1 šaukštelio aitriosios paprikos

1 šaukštelio raudonosios paprikos

400 g virtų kukurūzų

1 žaliosios citrinos sulčių

100 g majonezo

100 g tarkuoto kietojo sūrio

Žiupsnelio druskos

1. Sumaišykite visas paprikas.
2. Kukurūzus pasūdykite, pašlakstykite žaliosios citrinos sultimis, sluoksniuokite stiklinėse su majonezu ir kietuoju sūriu, gausiai apibarstydami kiekvieną sluoksnį paprikomis.

Visą straipsnį apie meksikietišką virtuvę, gatvės maistą ir dar daugiau receptų rasite naujausiame “Verdu ir kepu” numeryje.

The post Tūkstančio emocijų Meksikos virtuvė appeared first on VMG online.

Italija – nepakeičiama kelionių ir atostogų vieta maisto gurmanams iš viso pasaulio. Šalis garsėja ne tik Viduržemio jūros virtuve, bet ir ypatinga konditerija. Pristatome 5 pripažintas ir saldumynų gerbėjų garbinamas vietas, kurias derėtų įtraukti į gurmaniškų kelionių žemėlapius.

Konditerijos krautuvėlė „Veneto“

Konditerijos gaminių meistras Iginio Massari šią saldumynų laboratoriją atidarė 1971 m. Joje prekiaujama ir tradiciniais italų skanėstais, pavyzdžiui, raguoliais, panetone, brioche, ir visame pasaulyje pripažintais novatoriškais desertais, ypač vertinami Iginio Massari šokoladiniai eksperimentai. Jei norėsite ne tik pasmaguriauti, bet ir parvežti lauktuvių, šefo žmona Mary išsirinktus saldėsius pati supakuos.

Adresas: Via Salvo D’ Acquisto, 8 25128 Brescia (Bs), Italija.

View this post on Instagram

 

A post shared by Mario Romagnoli (@mr0ma94) on Apr 29, 2018 at 1:15pm PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Taste Review (@taste_review) on Oct 21, 2018 at 1:22am PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Martina Carturan (@effettonocebo_) on Nov 15, 2018 at 5:26am PST

Tortų parduotuvė „Dalmasso“

Pirmoji „Dalmasso“ konditerijos gaminių krautuvėlė atidaryta Turine 1963 m.. Jos įkūrėjas – šiandien saldžiais stebuklais garsėjančios desertinės šefo Alessandro tėvas Giusseppe Dalmasso. Daugelį metų dirbęs šeimos krautuvėlėje Alessandro 1996 m. ryžosi atidaryti savo saldėsių laboratoriją.

Adresas: Corso Laghi, 10, 10051 Avigliana TO, Italija.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Alessandro Dalmasso (@pasticceriadalmasso) on Jun 8, 2019 at 7:25am PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Adriana ☆ (@adri_susi) on Dec 11, 2016 at 7:27am PST

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Alessandro Dalmasso (@pasticceriadalmasso) on Apr 25, 2018 at 11:41am PDT

Desertų restoranas „Biasseto“

Šefas Luigi Biasseto gimė Briuselyje, šokolado meistrų mieste, dirbo garsiausiose Belgijos šokolado laboratorijose. Jo itališkos šaknys – Venecijoje, tad juokaujama, kad yra paveldėjęs stiklo meistrų dekoratyvines technikas, kurias taiko šiuolaikinėje konditerijoje, visai paprastą skanėstą paversdamas šedevru. Desertų restoranas „Biasseto“ atidarytas 1998 m. ir yra pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų.

Adresas: Via Jacopo Facciolati, 12, 35126 Padova PD, Italija.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Mariarosaria Sposito (@mariarosariasposito_cakeart) on May 20, 2019 at 2:14am PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Pasticceria Biasetto (@pasticceria_biasetto) on Mar 18, 2019 at 4:08am PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Massimo Principi (@massimo.principi) on Sep 30, 2018 at 12:45pm PDT

Giuseppe Manilia tortų parduotuvėlė

Giuseppe Manilia „kaltinamas“ kuriantis desertus-papuošalus, kuriems niekas negali atsispirti, ir, matyt, ne veltui yra lyginamas su BVGARI juvelyrika. Išskirtinis jo bruožas – tikslumas ir nepriekaištinga kokybė. Sakoma, kad jo desertai yra lyg giesmė Italijai, beje, gaminami išskirtinai tik iš vietinių produktų. Kita vertus, tai nėra labai tradicinė vietelė. Išbandykite patys.

Adresas: Via Cesare Battisti, 24, 84033 Montesano Scalo SA, Italija.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by anna – griffe – veneziano (@a_veneziano) on May 15, 2016 at 11:21pm PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Raoul Invernizzi (@raoul1970) on Sep 7, 2017 at 3:18am PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Giampaolo Trombetti (@giampatv) on Aug 14, 2017 at 1:19am PDT

Konditerijos krautuvėlė „Bombiani“

Tai – duonos, konditerijos, kavos ir ledų parduotuvė. Trumpai tariant, visos saldžios aukščiausios prabos svajonės – po vienu stogu. Kiekvienas pyragaitis ar kepinys – meno kūrinys. Kiekvienas pyragas ir tortas turi savo mini vienos porcijos versiją, tad galėsite išragauti viską.

Adresas: Largo Benedetto Bompiani, 8, 00147 Roma RM, Italija.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Pasticceria Bompiani (@pasticceria_bompiani) on Jan 3, 2018 at 9:12pm PST

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Pasticceria Bompiani (@pasticceria_bompiani) on Sep 30, 2018 at 1:05am PDT

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Pasticceria Bompiani (@pasticceria_bompiani) on Nov 22, 2018 at 1:17am PST

The post Saldi Italija: 5 geriausios desertinės appeared first on VMG online.

„Geriausias restoranas naktį – savas šaldytuvas“, – taip juokauja dažnas sostinės gyventojas, paklaustas apie galimybę pavalgyti naktį. Nors Vilniaus turizmo centras pateikė gana ilgą – bene 20 po vidurnakčio dirbančių maitinimo įstaigų sąrašą, panašu, kad vilniečių ši informacija nepasiekia arba… yra jiems neaktuali.

„Tai aktualu 18–25 metų auditorijai“, – teigė vilnietis fotografas ir rekomendavo dvi vietas išalkusiems naktinėtojams: degalines ir visą parą dirbančią Mindaugo „Maksimą“. VMGonline.lt atliko nedidelį tyrimą ir sužinojo ne tik tai, kas po vidurnakčio maitina skaniai ir kokybiškai, bet ir kokia publika mėgsta pavalgyti naktį. Mitai griūva!

Po vidurnakčio – krevetės grietinėlės padaže

„Darbadieniais „In Vino“ virtuvė pluša iki 24.00 val., savaitgaliais – net iki 02.00 Todėl mėgstantiems skanesnį, sveikesnį ir išradingesnį kąsnelį, yra kur pasislėpti nuo naktinių kebabų „šungrybių“, – pokštaudamas sako “In Vino” bendraturtis Kristupas Baublys. Net ir vidurnaktį čia galite rasti krevečių su grietinėlės ir sūrio padažu, keptos šoninės juostelėmis ir šampinjonais arba žinoviškai iškeptą aštuonkojo čiuptuvą. Naktį populiarūs kroketai su Serano kumpiu arba čioriso dešra ir, žinoma, naktinis visų laikų hitas – “Esparragos en servilleta” – švieži smidrai, apsukti Serano kumpiu ir švelniai pakepti labai karštoje keptuvėje, patiekiami su naminiu pistacijų majonezu.“ Pasak K. Baublio, kainos dieną ir naktį nesiskiria, valgiaraštis – taip pat. Tai patvirtino ir kiti kalbintų maitinimo įstaigų atstovai.

Adresas: Aušros Vartų g. 7, Vilnius.

Darbo laikas: virtuvė darbo dienomis dirba iki 24.00, savaitgaliais –02.00; baras darbo dienomis 16.00–02.00, savaitgaliais 16.00–04.00.

Cepelinai ir tikros pažintys

Vilnietė Vidmantė, dažnai sulaukianti svečių iš užsienio, praalkusius po vėlyvų ekskursijų veda, kaip pati sako, „tik į „Amatininkus“. Šios užeigos direktorė Birutė Marozaitė paliudijo, kad po vidurnakčio išties sulaukia nemažai svečių iš užsienio: „Dalis jų užsuka, nes į Vilnių atvyksta vėlai vakare, kiti – sukirsti ankstyvų pusryčių prieš išvykdami.“ Pasak jos, ir vietos gyventojai, ir užsienio svečiai naktį dažniausiai užsisako cepelinų ir barščių. „Publika, jei kalbant apie naktį, yra gana įvairi. Užsieniečiai, ypač vyresnio amžiaus, kuriems naktiniai klubai nėra įdomūs, mielai leidžia laiką pas mus. Čia jie gali ir atsigerti, ir pabendrauti tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais užsieniečiais, kurie, pavyzdžiui, yra atvykę darbo reikalais ir leidžia vakarą vieni. Labai nemažai žmonių iš viso pasaulio užmezga pažintis būtent pas mus“, – pastebi užeigos direktorė.

Adresas: Didžioji g. 19, Vilnius.

Darbo laikas: VII–IV 11.00–03.00, V–VI 11.00–05.00.

Norisi ilgiau? Pasėdėkite!

Senamiestyje įsikūrusi restoranas “Cozy” kasdien dirba bent iki 02.00 val. nakties. Ar dirbs ilgiau, priklauso nuo naktinėtojų srauto. Pasak kavinės atstovės Mildos Marčiukaitytės, maistas tiekiamas iki 02.00 val., galima užsisakyti viską iš pilno meniu. „Naktį dažniausiai valgomi sumuštiniai, pavyzdžiui, naminės duonos sumuštiniai su plėšyta kiauliena, sūriu, žaliaisiais ankštpipiriais ir svogūnais, „burgeriai“, Cezario salotos, šonkauliukai. Naktiniai valgytojai labai įvairūs. Esame viena iš nedaugelio vietų, siūlančių pilną kokybiško maisto meniu, todėl mus myli tie, kuriems rūpi, ką valgo net ir nakties metu“, – pabrėžia M. Marčiukaitytė.

Lankstus yra ir restoranas „Grey“, kuriame maisto užsakymai sekmadienį ir pirmadienį priimami iki 22.00 val., o visomis kitomis dienomis iki vidurnakčio. Miesto švenčių ir masinių renginių metu restoranas dirba iki paryčių, prisitaiko prie svečių srauto. Vėlai vakare meniu nesikeičia: visada ir visko galima užsisakyti iš pilno meniu. Populiariausi naktiniai patiekalai – degustacinė užkandžių lenta, kesadilijos, sūrio spurgytės ir mėsainis su jautiena.

„Cozy“ adresas: Dominikonų g. 10, Vilnius.

Darbo laikas: VII–IV 08.30–02.00, V–VI 08.30–03.00 (virtuvė dirba kasdien iki 02.00).

„Grey“ adresas: Pilies g 2, Vilnius.

Darbo laikas: I–VII 11.30–22.00, II 11.00–23.00, IV 11.30–00:00, V–VI 11.30–01.00

Blynų iškeps šeimininkas

Smuklė „Būsi trečias“ darbo dienomis dirba iki 23.00, ketvirtadienį – iki vidurnakčio, penktadienį ir šeštadienį – iki 03.00. „Nors šiokiadieniais virtuvė dirba tik iki 22.00 val., jeigu užsuka vėlyvieji vakarieniautojai, bulvinių blynų ar grilio patiekalų jiems iškepa pats smuklės savininkas, – pažada restorano atstovas. – Užkandžiai gaminami iki pat uždarymo, populiariausi yra skrudintos bulvytės, kepta duona su padažu, žirniai su spirgučiais, skrudinti sparneliai. Vėlyvieji valgytojai nelinkę valgyti salotas!“ Atstovas taip pat pastebi, kad turistai valgo ne taip ir vėlai – tarp 19.00 ir 21.00, dažniausiai naktinėja 20–30 metų jaunimas.

Adresas: Totorių g. 18, Vilnius.

Darbo laikas: I–III 11.00– 23.00, IV 11.00– 24.00, V–VI 11.00 –03.00

Skaniai ir kultūringai

Restoranas „Le Boheme“ alkaniesiems naktį siūlo patiekalus iš pagrindinio meniu, taigi, galima užsisakyti ir užkandžių, ir sriubų, ir karštų patiekalų, ir desertų, o taip pat yra atskiras tapas – ispaniškų užkandžių ir sūrių, meniu, kuris labai populiarius tarp valgančiųjų naktį. Patiekalus iš pagrindinio meniu galima užsisakyti iki 23.00, o iš tapas meniu – iki pat restorano darbo laiko pabaigos. Marinuotos alyvuogės, sūrio spurgos, „tapanede“ su skrebučiais, brusketos yra populiariausi naktinėtojų užkandžiai. Pasak restorano atstovės Vitalijos, naktinė publika yra labai įvairi, bet kultūringa: „Renkasi ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės. Beje, šie dažniausiai rezervuoja staliuką po operos ar teatro vėlai vakare.“

Adresas: Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius.

Darbo laikas: I–III 11.00– 24.00, VI 11.00– 01.00, V–VI 11.00– 02.00, VII 11.00– 22.00.

Kasdien iki paryčių

„Zoe’s Bar & Grill“ dirba septynias dienas per savaitę devyniolika valandų per parą. Naktį čia dažniausiai užsisakoma meniu „klasika“, t. y. salotos su Cezario padažu ir vištiena, „burgeriai“, švediški kukuliai, česnakinė sriuba.

Adresas: Odminių g. 3, Vilnius.

Darbo laikas: ir baras, ir virtuvė visomis savaitės dienomis dirba 08.00–03:00.

Vilnius prieš Madridą ir naktinėtojų triukai

Vilnietis Vytautas Černiauskas turi nemažai valgymo naktį patirties ne tik Vilniuje, bet ir miestuose svetur, pavyzdžiui, Maskvoje, Stokholme, Madride: „Maskva yra miestas, kuris praktiškai niekada nemiega – ten visiškai normalu su draugais susitikti 11 val. vakaro, kiaurą parą galima ne tik pavalgyti, bet ir nusikirpti, suremontuoti automobilį ir pan. Tad naktį maisto pasirinkimas tikrai nemažas. Stokholme nemažai klubų užsidaro vidurnaktį, kiti apie 3 val. ryto, tad panašiu metu prie dešrelių kioskų išsirikiuoja išalkę naktinėtojai. Kioskai stovi prie metro stotelių, aikščių ir kitose strateginėse vietose. Maistas neypatingas, bet naktį išalkusiajam visai skanu. Madride, kaip ir apskritai Ispanijoje, vakarienė tradiciškai valgoma labai vėlai, bet kalbant apie vėlyvos nakties arba ankstyvo ryto maistą labai didelio pasirinkimo nėra. Viena labiau įstrigusių naktinių patirčių – „churros“. Tai – riebaluose gruzdintos tešlos lazdelės su šokolado padažu.

Vilniuje nesu dažnas naktinio maisto ragautojas ar labai didelis ekspertas. Yra keli pasirinkimai. Pirma, tai gatvės maistas, dažniausiai kebabai. Tai patikima ir stabilu, nes jų tikrai rasi kiekvieną naktį, bet dažniausiai ne miesto centre. Savaitgaliais stebint Vilniaus „auksiniame trikampyje“, t. y. Islandijos, Vilniaus ir Liejyklos gatvėse besibūriuojančias minias atrodo, kad šioje srityje dar nemažai neišnaudoto potencialo. Antras variantas – ilgai dirbančios maitinimo įstaigos. Turbūt žinomiausia – „Amatininkų užeiga“. Kai paskutinį kartą lankiausi naktį po draugo bernvakario, patiekalai nenustebino, bet išalkę labai gurmaniškų ambicijų neturėjome. Užtat kitaip nustebino kiaurą parą dirbanti „Čili“. Tiesiog pareiškė, kad virtuvė naktį neveikia, tad taip ir likome nesupratę, ko ten naktį eiti, jei ne pavalgyti. Trečias variantas – tai kūrybiniai sprendimai. Kartą neradę, kur pavalgyti, paryčiais nuėjome į tikrai gerą viešbutį ir prisėdę fojė tiesiog paprašėme „room service“ meniu. Pasirinkimas nebuvo didelis – keletas rūšių sumuštinių, užkandžiai, kava, arbata ir pan. – bet ir mūsų lūkesčiai nebuvo itin aukšti. Kainų neprisimenu, bet jos nebuvo nei labai mažos, nei visiškai kosminės. Kita vertus, naktį gi nebūsi labai išrankus.“

The post Vilnius naktį: kur ir ką valgyti? appeared first on VMG online.

Galima drąsiai sakyti, kad rūšinė kava (angl. „specialty coffee“) užkariavo Lietuvą ir ypatingai Vilnių – čia jau yra didžiausia rūšinės kavos kavinių koncentracija Baltijos šalyse. Beveik dvidešimtyje sostinės kavinių galima susipažinti su rūšine kava. Tačiau šįkart VMGonline.lt sudarė sąrašą kavinių, kuriose ne tik galima išgerti rūšinės kavos, bet kurios pačios šią kavą skrudina ir ruošia – angliškai jas pavadintumėme „roasteries“. Tokių vietų Vilniuje jau mažiau – tik (o gal net?) septynios.

Vieta: „Her Excellency. Specialty Coffee by VERO CAFE“

Adresas: Gedimino pr. 44A

Skaitykite daugiau: Nauja rūšinės kavos oazė Vilniuje: čia kavos puodelyje atrasite dar šį tą daugiau

Vieta: „StrangeLove Coffee“

Adresas: B. Radvilaitės g. 68

Vieta: „Taste Map“

Adresas: M. K. Čiurlionio g. 8; Gynėjų g. 14; Antakalnio g. 17

Skaitykite daugiau: „Taste Map“ plečiasi: desertinės „Atostogos“ nebeišvysime?

Vieta: „Backstage Cafe“

Adresas: T. Ševčenkos g. 16-9; Mindaugo g. 16

Vieta: „Cofmos“

Adresas: A. Jakšto g. 3

Vieta: „Crooked Nose & Coffee Stories“

Adresas: Šaltinių g. 20-17

Skaitykite daugiau: „Tebūnie kava“: užburiančios kavos istorijos ir pradedantiesiems, ir entuziastams

Kavos eksperto patarimas: jei mėgstate kavą, jums prireiks tik šio vieno įrankio

Vieta: „Huracán Coffee“

Adresas: Vokiečių g. 15 (kitos lokacijos ČIA)

Skaitykite daugiau:

Kitokios Vilniaus kavinės, arba kur užsukti daugiau nei kavos?

Internetas ir kava: 18 vietų, kuriose renkasi laisvai samdomi darbuotojai

Internetas ir kava (II dalis): vietos, kurias darbui renkasi žymūs žmonės

Augalinis pienas kavinėse: kur kava kainuos kaip įprasta, o kur teks primokėti? (sąrašas)

TOP 15 VMG receptų su kava. Ne tik saldūs!

The post Rūšinė kava sostinėje: kurios kavinės skrudina kavą pačios? appeared first on VMG online.

Liepos 26-oji – beigelių diena, kurią tiesiog privalu pažymėti sušveitus gerai iškeptą didriestainį!

Beigeliai – tai žydiški riestainiai (jidiš kalba vadinami „beygl“), itin populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos žydų bendruomenių. Niujorke beigelius pradėjo kepti kaip tik iš Vilniaus atvykę žydai! Beigelis nėra paprastas riestainis, tačiau neabejotinai jo giminaitis, tik kiek kietesnis visomis prasmėmis. Tradiciniai beigeliai nėra saldūs, jų išorė traški, o vidus maloniai tąsus. Šis efektas išgaunamas prieš kepimą beigelius „pakrikštijus“ verdančiu vandeniu.

Beigeliai su arbata yra neatskiriama niujorkietiškų pusryčių dalis. Kur rasti tikrų beigelių Lietuvoje? Jūsų dėmesiui – kelios populiarios ir beigelistų pripažintos vietos.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Beigelistai (@beigelistai) on Jul 21, 2019 at 4:26am PDT”Beigelistai” Literatų g 7, Vilnius ir Pylimo 58, Vilnius.

„Beigelistai“, Literatų g.7, Vilnius ir Pylimo g. 58, Vilnius.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Beigelių krautuvėlė (@beigeliu_krautuvele) on Aug 6, 2018 at 3:45am PDT

“Beigelių krautuvėlė”, Pylimo g.4, Vilnius.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Kavos Era (@kavosera) on Aug 20, 2018 at 10:48pm PDT

„Kavos era“, Savanorių pr.6, Vilnius.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by “Nesė” (@tavo.nese) on Jun 21, 2019 at 3:48am PDT

„Nesė Easy Lounge“, Turgaus g. 1, Klaipėda.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by PinUp Bagels (@pinupbagels) on Aug 25, 2017 at 12:52am PDT

„Pipupbagels“ beigelių iš spalvoto beigemobilio galite paragauti festivaliuose ir miesto šventėse.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Vero Cafe (@verocafe) on Jun 8, 2017 at 2:23am PDT

„Vero Cafe“ kavos barai visoje Lietuvoje.

The post Beigelių diena: kur skaniausi didriestainiai? appeared first on VMG online.

Pasak spaudos pranešimo, šeštasis Druskininkų „Sūrių festivalis“ sulaukė svarbaus tarptautinio pripažinimo. Festivalio rengėjai gavo žinią iš Italijos: geriausių sūrininkų konkurso nugalėtoja(s) bus pakviesta(s) į vieną reikšmingiausią pasaulio nepramoninių sūrių gamintojų renginį „Slow Cheese 2019“. Jis vyks Italijoje, Bra mieste, rugsėjo 20–23 dienomis.
Dvyliktą kartą organizuojamą pasaulio sūrininkų suvažiavimą rengia garsus tarptautinis gastronomijos judėjimas „Slow Food“ (liet. „Lėtas maistas“), kurio veikloje dalyvauja 150 pasaulio valstybių.
„Slow Cheese 2019” susiburs daugiau nei 300 sūrių gamintojų iš viso pasaulio, renginio metu vyks ne tik unikalių sūrių degustacijos, bet ir sūrininkų konferencijos, diskusijos gamybinėmis temomis, susitikimai su gastronomijos žiniasklaida.
Idėja susieti „Slow Cheese“ tarptautinį sūrininkų susibūrimą su Druskininkų „Sūrių festivaliu“ kilo žurnalistui, gastronomijos apžvalgininkui Pauliui Jurkevičiui. „Slow Food“ – lėto maisto – judėjimo veikla jau seniai domina kone viso pasaulio maistui neabejingus žmones – tiek gamintojus, tiek valgytojus. Man buvo keista, kad „Slow Food“ veikloje dalyvauja mūsų kaimynai – lenkai, latviai, baltarusiai, Skandinavijos šalys, o mūsų šalies lėto maisto idėjos kažkodėl nepasiekdavo, – sako P. Jurkevičius. – Dabar geriausias Druskininkų „Sūrių festivalio“ sūrininkas ar sūrininkė turės progą apsilankyti Bra mieste Pjemonto regione, dalyvauti „Slow Cheese“ veikloje, pabendrauti su garsiais sūrininkais, pasidalyti patirtimi. Turiu vilties, kad šis bendradarbiavimas stiprės ir artimiausiu metu Lietuvoje turėsime stiprią „Slow Food“ grupę.“

Šeštasis „Sūrių festivalis“ vyks Druskininkų Pramogų aikštėje rugpjūčio 17 dieną, 11–19 val. Jame dalyvaus kaip niekada gausi sūrininkų bendruomenė – per 20 smulkių sūrininkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos. Renginio metu vyks sūrininkų mugė, sūrio gamybos demonstravimas, vaikų kūrybinės dirbtuvės, degustacijos.
Lankytojai galės paragauti ne tik sūrių, bet ir patiekalų su jais. Druskininkų restoranas „Velvetti“ kartu su kviestiniais kitų Lietuvos restoranų šefais kelis iš anksto atrinktus ūkininkų sūrius pavers įmantriais patiekalais. Lietuviškus sūrius į savo receptus renginio proga įtrauks ir maisto furgonas „Cask outside“.

„Sūrių festivalio 2019“ programa:

11:00 Atidarymas
11:00–19:00 Sūrininkų mugė, vaikų kūrybinės dirbtuvės, edukacinės programos, sūrio gamyba
11:00–15:00 Sūrių konkurso finalas, populiariausio publikos sūrio rinkimai
11:00–18:00 Degustacijos (su išankstiniais bilietais)
15:00 Apdovanojimai, koncertas

Degustacijos:

11:30–12:30 Italijos egzotika – su citrusais, tabako lapais brandinti sūriai. Paulius Jurkevičius – 15min gastronomijos apžvalgininkas (Roma)
12:45–13:45 Sūriai, pripažinti geriausiais savo kategorijose pernykščiame sūrių konkurse. Audrius Jokubauskas – sūrininkas, „Sūrių festivalio“ organizatorius
14:00–15:00 Degustacija rusų kalba. Geriausi Lietuvos ūkininkų sūriai. Laima Stankeviča – sūrininkė, „Sūrių festivalio“ organizatorė
16:00–17:00 Klasikiniai Vakarų Europos sūriai. Vytautas Vaga – sūrio ekspertas iš specializuoto sūrio parduotuvių tinklo SAY CHEESE, sūrių konkurso komisijos narys
17:15–18:15 Pietų Prancūzijos avių ir ožkų sūriai. Hubert Hiron – ilgametis sūrius gaminančių ūkininkų konsultantas, sūrių konkurso komisijos narys (Prancūzija)

Sūrių konkurso komisija:

Mindaugas Vizgaitis – sūrių gamybos technologas
Hubert Hiron – sūrių gamybos ūkiuose konsultantas, veterinarijos gydytojas homeopatas, „Zone Verte“ narys
Paulius Jurkevičius – portalo 15min.lt gastronomijos apžvalgininkas (Roma)
Vytautas Vaga – sūrio ekspertas iš specializuoto sūrio parduotuvių tinklo „Say Cheese“
Remigijus Žižys – „Sūrių festivalio“ idėjos autorius, restorano „Velvetti“ šeimininkas
Marco Loguercio – sūrių gamybos technologas, išsilavinimą įgijęs Danijoje, 35 metus kosultuoja sūrių gamintojus visame pasaulyje
Mirek Sienkiewicz  –  Lenkijos sūrių festivalio „Czas na Ser“ organizatorius, sūrių gamybos technologas
Arūnas Starkus – „Vyno Žurnalo“ redaktorius, „Vyno klubo“ įkūrėjas

Registracija į degustacijas, į sūrininkų mugę bei sūrių konkursą (gamintojams) el. paštu audrius.jokubauskas@gmail.com arba telefonu 8 676 02 967.

The post Pripažinimas: Druskininkų „Sūrių festivalio“ nugalėtojas vyks į „Slow Cheese“ Italijoje! appeared first on VMG online.

Kaunas naktį nemiega. Jis yra gyvas ir skanus: iki vėlumos dirba tikrai ne vien kebabinės.

„Kaunas in“ Turizmo skyriaus vyriausioji projektų vadovė Ieva Ordienė nurodė bent penkias maitinimo įstaigas, kurios laukia naktinėtojų ir su muzika, ir su maistu. Vietų, regis, nedaug, tačiau pakalbinus naktį dirbančių barų ir restoranų atstovus, atrodo, kad maisto net ir naktį Laikinoji sostinė tikrai turi.

Štai Kauno nemiegančiųjų penketukas.

Tyčia naktiniai

„Kentucky big burger by Bocmanas“ – „pubas“ pačiame Kauno centre su milžiniška terasa tyčia dirba tik vakarais ir naktimis, o savaitgaliais virtuvė gamina net iki 4 val. ryto. Karolis Luzgauskas, „Bocmano“ atstovas, pabrėžia, kad tai yra greito maisto vieta, skirta gero „burgerio“ ir ilgų pavakarojimų mėgėjams: „Naktinėtojų gausu ne tik savaitgaliais, bet ir šiokiadieniais. Klysta manantieji, kad naktinėja žalias jaunimas. Greičiau, brandus – nuo 25 iki 50 metų. „Bocmano“ vakariniame ir naktiniame meniu, žinoma, karaliauja „burgeriai“ ir… tikro garso muzika!“

Adresas: Kęstučio g.41, Kaunas.

Darbo laikas: I–V 16.00–23.00, savaitgaliais iki 04.00

Daug maisto

„Pubo“ „Republic“ atstovė Indrė Šikšnienė patvirtina, kad Kaunui naktinėtojų tikrai netrūksta, kaip, beje, ir gerą maistą siūlančių vietų: „Pubuose“ alkoholis neparduodamas asmenims, jaunesniems nei 20 metų, todėl kur naktį valgo aštuoniolikmečiai, nepasakysiu, tačiau netiesa, kad naktinėja tik jaunuoliai. Pas mus renkasi labai įvairi publika – įvairaus amžiaus, socialinio statuso smagūs žmonės. Pastebėjome, kad „Republic No.3“, kuris yra Senamiestyje, renkasi jaunesnė publika, o senajame „Republic“, Laisvės alėjoje prie fontano, sulaukiame lojalių klientų, kuriems jau gerokai virš 30!“

„Republic“ savaitgaliais, t. y. penktadieniais ir šeštadieniais, dirba net iki keturių ryto, o jeigu siautulys smagus ir vakarėlis kilnoja stogą, tai ir ilgiau. „Sezono metu darbo dienomis virtuvė dirba iki vidurnakčio, savaitgaliais iki 2 val. ryto. Naktį svečiai gali užsisakyti to paties, ko ir dieną: nuo užkandžių iki karštų patiekalų. „Nachos“, kepta duona, sūrio spurgytės, šonkauliai ar sūriu užkepta vištiena – joks rimtas vakarėlis dar nesibaigė be šio mūsų bestselerio, – sako „Republic“ atstovė. – Virtuvei baigus darbą turime naktinį užkandžių meniu. Naktį populiariausia kepta duona, „nachos“, brusketos. Visko turime tikrai daug ir svečiams tai patinka.“

Adresas: „Republic“, Laisvės al. 57, Kaunas

Darbo laikas: I–III 11.00–24.00, IV 11.00–02.00, V–I 11.00–6.00 VII 12.00–00.00

Adresas: „Republic No.3“, Vilniaus g. 10, Kaunas

Darbo laikas: I–V 17.00–02.00, V 17.00–05.00 VI 12.00–05.00 VII 12.00–02.00

Naktį – sveikai

Greito maisto restoranas „Bazooka“ dirbti po vidurnakčio pradeda tik antroje savaitės pusėje. Pasak Mato Kriaučiūno, jau ketvirtadienį kauniečiai ir Kauno svečiai ima ruoštis švęsti mažąjį penktadienį. Dieną „Bazooka“ orientuojasi į sveikesnę gyvenseną propaguojančius žmones, tuo tarpu vakare, nors naktinis meniu nuo dienos nesiskiria, tarp naktinėtojų populiaresni karšti „sushi burrito“, gaiviuosius gėrimus keičia alus ir kokteiliai: „Tikriausiai populiariausias naktinis patiekalas yra „India“ – tai karštas „sushi burrito“ su terijakio vištiena.

Vakarinė ir naktinė „Bazooka” tampa vieta, kur galima ne tik skaniai pavalgyti, bet ir linksmai pasisėdėti klausant tikro garso koncertų. Penktadieniais čia nėra fiksuotos darbo pabaigos: baras dirba, kol yra svečių, paprastai iki 4 ar 5 val. ryto, virtuvė uždaroma apie 2 val.“

Darbo laikas: I–IV 11.00–23.00, V–VII iki 05.00

Adresas: Kęstučio g. 16, Kaunas

Po vidurnakčio dar dirba „Yzy bar“ ir „2½ obuolio“. Ką jie siūlo? Užsukite ir paragaukite. Gerų naktinėjimų!

The post Kaunas naktinėja: kur ir ką valgyti? appeared first on VMG online.

Turbūt visai drąsiai galima sakyti, kad jau kelerius metus vienu geriausių šefų Lietuvoje tituluojamo Vytauto Samavičiaus dėka lietuviai atrado kitokią Klaipėdą. Dabar ji nėra tik miestas prie jūros, dabar tai yra miestas, kuriame yra „Monai“, kviečiantys mėgautis elegantišku, subtiliu ir estetišku maistu.

Vytautai, kad paragautų Jūsų patiekalų ir jais pasimėgautų, žmonės važiuoja skersai išilgai Lietuvą. O kur ir ko paragauti bei pasimėgauti važiuojate Jūs?

Lietuvoje visada su mielu noru važiuoju į Vilniuje esantį „Džiaugsmą“ ir „Meat“. Renkuosi du skirtingus restoranus: vienas pristato vietinę virtuvę, kitas, mano galva, geriausius Lietuvoje grilio patiekalus. Grilio patiekalai man aktualu, nes turiu savo kepsnių restoraną „Momo grill“, todėl labai smalsu, ką kuria ir gamina geriausieji.

Užsienyje buvau jau senokai, bet visada norisi grįžti į Paryžių – ten turime kelias mylimas vietas, pavyzdžiui „Frienchie“, „Clamato“ ir „Septime“. Su jų šefų virtuve susipažinau prieš aštuonerius ar devynerius metus, esu buvęs gal penkis kartus ir vis dar norisi grįžti. Žavi paprastumas ir aiškumas. Jie daro tą patį, ką ir aš, tik su kitu pojūčiu ir kitais maisto produktais.

Koks jausmas turėti, rūpintis, auginti vieną geriausių restoranų Lietuvoje?

Didelė atsakomybė. Ir didelis noras. Tiesą pasakius, reitingavimas, kuris restoranas yra geriausias, man asmeniškai nėra priimtinas. Mano ir komandos tikslas yra būti ne geriausiu, o mylimiausiu restoranu. Stengiamės, kad žmonės mus pamiltų.

Būti mylimiausiam yra sunkiau?

Kaip pažiūrėsi. Vertinti, kas yra geriausias, labai subjektyvu, nes kas vienam geriausia, kitam – nebūtinai. Vienam svarbus interjeras, kitam – maisto gaminimo technika, trečiam – jausti darnią visumą. Vienam tas patiekalas yra geriausias, o kitam – toli gražu. O mylimiausias yra tas, kurį tu pamilsti, ir viskas. Myli besąlygiškai ir paklaustas, turbūt net negalėtum pasakyti, kodėl. Tiesiog myli. Ir nori grįžti.

Geras restoranas pirmiausia yra geras maistas. Bet tuo pat metu – ir geras interjeras. Nes turbūt nieko gero, kai lieka tik labai geras maistas arba tik labai geras interjeras… Kur yra aukso viduriukas?

Restoranas yra visuma. Negali dominuoti tik maistas arba tik interjeras. Viskas turi derėti ir nebūti perspausta. Svarbu ir svečių pasitikimas, ir tualetas, ir maistas, ir šviežia duona. Geras restoranas yra gera visuma.

Jums labiau patinka valgyti ar gaminti?

Man patinka ir gaminti, ir vakarieniauti su gera kompanija ar šeima.

Tačiau valgymas yra šefo darbo dalis. Turbūt nuolatos vertinate tai, ką dedate į burną: kaip, kas, kodėl, dera ar nedera? Ar mokate atsijungti ir tiesiog… valgyti?

Taip, tikrai vertinu. Bet nėra taip, kad nuolatos galvočiau, gerai ar blogai. Aš vertinu techniką, man įdomu, kaip šefas jaučia tai, ką kuria. Jeigu matau, kad žuvį ruošia geriau nei aš, visada pasakau, kad turiu, ko pasimokyti. Jeigu man smalsu, kaip kažkas yra paruošta ar koks ingredientas naudotas, po vakarienės taip pat pasidomiu. Tačiau jeigu laisvalaikiu noriu paprasčiausiai suvalgyti „burgerį“, tai ir valgau jį nesigilindamas, kaip jis paruoštas, iškeptas labai tinkamai ar nelabai. Moku atsijungti, tiesiog valgyti ir „nesiparinti“. Žinoma, kai keliauju ieškodamas idėjų ir įkvėpimo, tada tikrai valgydamas dirbu.

Esate sakęs, kad savo restoranuose vengiate šokiruojančių sprendimų. Įdomu, ką vadinate šokiruojančiais sprendimais maisto gaminimo mene?

Tai – sprendimai, kurie daugumai žmonių kol kas dar nėra suprantami, tiksliau, jie dar nėra pajutę, kad tai yra gerai. Kita vertus, yra gerų ir blogų šokiruojančių sprendimų. Turbūt visi prisimename karbonadus, šalia kurių dėdavo apelsinus, kivius, persikus ir visa tai užkepdavo. Mano galva, tai yra blogąja prasme šokiruojantis derinys. Bet yra derinių, kurie stebina. Tarkime, žuvis, patiekta su stipriu mėsos padažu. Atrodytų, kad žuvis ir mėsa nedera, tačiau iš tikrųjų dera ir net labai, svarbu – išdrįsti, nebijoti paragauti. Man asmeniškai labai patinka derinti, pavyzdžiui, aštuonkojį ir antieną, aštuonkojį ir jautienos didkepsnį ar jautienos kepsnį su sraigėmis. Skamba tarsi „fui, kas tai?“, bet paragavus pajunti labai paprastą, labai aiškų ir puikų derinį.

Su žmona Kristina sukatės restoranų versle ir virtuvėse. Ar namuose valgote kaip restorane? Kas paprastai gamina namuose?

Kas pirmas grįžta iš darbo, tas ir gamina. Turime tradiciją – sekmadienį žmona visada kepa blynus. Esame paprasti ir gaminame sau tą patį, ką gaminame restorane. Mums patinka paprastas, greitai pagaminamas maistas, nekeliame jokių ypatingų reikalavimų. Pirmenybę teikiame daržovėms, žuviai – ją valgome keliskart per savaitę, geriems makaronams, geram rizotui. Tiesa, daržovių visada turi būti daug.

Kokie blynai Jums skaniausi?

Mamos kepti. Ji į tešlą įmaišo šiek tiek rūgpienio. Man šis triukas labai patinka ir, kai svečiuojuosi pas mamą, ji dažniausiai man tokių blynų ir iškepa. Dar labai mėgstu bulvinius blynus su obuolių uogiene. Fantastika! Vaikystės skonis.

Kaip draugai ir giminaičiai reaguoja, kai sėdatės prie jų vaišių stalo? Ar jiems… drąsu?

Iš pat pradžių jausdavosi, kad laukia manęs įsitempę. Tačiau ilgainiui suprato, kad esu paprastas vaikinas iš Juodkrantės, kuris valgo viską ir nesuka sau galvos. Manau, kad daugelis šefų nėra kažkokie kosmonautai. Mes visi užaugome valgydami bulves ir kiaulienos kepsnius, tik gyvenimas sudėliojo viską taip, kad pradėjome domėtis maisto gaminimu, mokytis, o kažko išmokus norisi pasidalyti su kitais, pasiūlyti svečiams šį tą įdomesnio, nei jie gali patys kasdien pasigaminti ar gamina namuose.

Ar turite prietarų virtuvėje?

Prietarų ne, bet turime taisyklių. Laikytis švaros, gaminti su meile, dirbti komandoje – ir dar daug kitų, rašytų ir nerašytų taisyklių. Tiesa, yra vienas prietaras, su kuriuo esu susidūręs daugelyje restoranų ir virtuvių. Sakoma, kad jei atidarius restoraną pirmas svečias yra vyras, diena bus sėkminga. Šis prietaras gajus nuo seno, aš žinau jį jau dvidešimt metų, ir įdomu tai, kad tikrai veikia. Visada, jeigu pirmas svečias yra vyras, diena būna puiki – sulaukiame daugiau svečių nei įprastai.

Iš kur Jūsų talentas gaminti? Perduotas kaip relikvija, netikėtai atrastas, sąmoningai ugdytas?

Tikrai ne iš šeimos. Galbūt mano močiutė ar teta gerai gamino ir man tai patikdavo, bet, manau, kad mano atvejis yra tas, apie kurį sakoma: atsirado tinkamu metu tinkamoje vietoje. Vaikystės vasaras leisdavau Pervalkoje, poilsio namuose. Gyvendavome virš valgyklos ir aš nuo ryto iki vakaro matydavau virtuvės darbą: kaip anksti ryte atveža produktus, kaip virėjai išeina į lauką ir juos suneša į virtuvę. Buvau paauglėjantis, bet nepabijodavau nueiti į virtuvę ir pasižiūrėti, kaip ten kas, padėdavau plauti indus, valyti daržoves. Taip viskas ir įsisuko. Virtuvėje jaučiuosi gerai, tikiu, kad esu savo rogėse.

Gal esate išbandęs kokią maitinimosi kryptį, pavyzdžiui, vegetarizmą, veganizmą, dar kažką?

Išbandęs nesu ir mano požiūris į tai yra joks. Jeigu restorane sulaukiame svečio, kuris yra vegetaras ar veganas, stengiamės turėti, ką jam pasiūlyti. Kiekvieną svečią priimame tokį, koks jis yra. Ar visada galime pasiūlyti vegetarišką ar veganišką patiekalą? Ne visada. Bet daržovių patiekalų visada turime. Esame pasiruošę, jeigu svečias netoleruoja glitimo arba laktozės. Mums svarbu, kad kiekvienas gerai jaustųsi.

Komandoje turiu vaikiną vegetarą. Jis dirba zonoje, kur mažiausiai mėsos ir žuvies, bet jeigu tenka paragauti mėsos ar žuvies, tai daro jo kolegos. O virtuvės šefas turi būti visavalgis, jis turi ragauti kiekvieną patiekalą.

Ar yra produktas arba patiekalas, kurio nevalgote?

Seniau nevalgydavau razinų – nuo vaikystės man jos neįdomios. Bet kai pamilau kalnus, alpinizmą, razinos tapo vienu skaniausių dalykų, jos yra svarbiausias energijos šaltinis kalnuose.

Nors valgyti galiu viską, virtuvėje nenaudoju džiovintų slyvų. Jos turi pernelyg intensyvų ir ryškų skonį, kuris užgožia bet kokį ingredientą.

Mokslininkai spėlioja, ką gi žmonija valgys ateityje. Kaip Jūs manote, koks bus ateities maistas?

Manau, kad tikrai nevalgysime skysto kosmonautų maisto, spaudžiamo iš tūbelių. Žmonės rinksis paprastą, gerą, ekologišką maistą. Šiuo metu tai – madingos tendencijos, bet manau, kad ir neišvengiamos.

Kaip gimsta Jūsų restoranų pavadinimai?

Darėme restoraną žmonai, nubraukėme „ž“, liko „monai“. Juokauju, žinoma. Būna įvairiai. Štai pavadinimas „Momo grill“ gimė man, o „Monus“ padėjo sukurti agentūra. „Momo“ yra pirmieji žodžių „more“ ir „more“ skiemenys. Tai – žodžių žaismas su mintimi. „Momo grill“ pradžia – Klaipėdoje, labai nedidelėje erdvėje. Norėjome pasakyti, kad mažiau gali būti daugiau. O „grill“ prisilipdė tarsi savaime, nes visus patiekalus ketinome gaminti ant grotelių, ant gyvos ugnies.

Ačiū už pokalbį.

The post Šefas Vytautas Samavičius: mes visi užaugome valgydami bulves ir kiaulienos kepsnius appeared first on VMG online.