Laisvai samdomi darbuotojai turi privilegiją dirbti iš namų, patys sau nusistatyti darbo valandas ir pasirinkti darbo biurus, kuriais dažnai tampa jaukios kavinukės, siūlančios ne tik skanią kavą ar keksiukus, bet ir greitą belaidį internetą. Kadangi šiandien pagrindinis darbo įrankis daugeliui darbuotojų yra kompiuteris, svarbu pasirinkti tokią vietą, kuri būtų pakankamai rami, netoli namų, dirbtų nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro ir kad ten būtų ne vienas elektros lizdas. Pristatome pačių laisvai samdomų darbuotojų sudarytą 18 vietų darbui sąrašą, kur jau nuo rytojaus galėsite iškeisti nykų biurą ir prastą kavą iš aparato.

TASTE MAP

Adresas: Gynėjų g. 14C, Vilnius

Darbo laikas: I–V 7.00–21.00; VI 9.00–16.00; VII nedirba

Internetinė svetainė: http://www.tastemap.lt/

Vieta, pritraukianti daugiau kavos mėgėjus negu darboholikus, tačiau vietos čia randa abi grupės klientų. Tiems, kuriems svarbu pasimėgauti gera kava, čia gaus išskirtinio skonio ir aromato, puikių, vietoje skrudintų pupelių kavos, na, o tiems, kuriems kava yra tarsi kuras, kitur jos gerti nebenorės. Deja, nusivils tie, kurie mėgsta kavą su sirupu: čia jos nerasite, bet jums bus pasiūlyti puikūs desertai.

COFFICE

Adresas: Sodų g. 3, Vilnius

Darbo laikas: I–V 10.00–18.00, VI–VII nedirba

„Facebook“ paskyra ČIA

Geri kavą – susimoki už darbo vietą. Tokia koncepcija pavertė šį atvirą biurą-kavinę puikia vieta darbui, sujungianti įvairiausių sričių profesionalus. Jei jų daug ir darbas verda be sustojimo, darbo laikas pratęsiamas. „Coffice“ puikiai tinka meniškoms sieloms, mat ant sienų galima išvysti ištisą meno galeriją, paveikslus galima ir įsigyti. Kol gersite puikią kavą, su jumis būtinai pabendraus „Coffice“ įkūrėjai, rinkodaros vilkai Mantas ir Eglė, kurie pakvies jus sudalyvauti čia vakarais vykstančiuose kursuose. Tobulumui ribų nėra, tad kodėl gi ne?

KNYGŲ MINISTERIJA

Adresas: Laisvės al. 29, Kaunas

Darbo laikas: I–VII 9.00–21.00

„Facebook“ paskyra ČIA

Neapsigaukite, tai – ne kavinė, tai – knygynas, kuriam pavadinimas „Knygų ministerija“ labai tinka. Tai – kauniečių susibūrimo taškas, išlaikęs istorinę dvasią ir kviečiantis visus ne tik įsigyti knygų, bet prisėsti, išgerti kavos ir jas prieš perkant pavartyti. Panašaus koncepto (kavinė ir knygynas vienoje erdvėje) vietų nemažai, tačiau „Knygų ministerija“ nusipelnė vienos geriausiųjų ir jaukiausiųjų vardo ir yra dievinama tiek kauniečių, tiek iš kitų miestų atvykusių žmonių.

STRANGE LOVE

Adresas: Barboros Radvilaitės g. 6B, Vilnius

Darbo laikas: I–V 8.00–20.00, VI–VII 10.00–20.00

Internetinė svetainė: http://www.strangelove.lt/

Ši kavinė ir specializuota kavos parduotuvė prie pat Bernardinų sodo sutraukia tiek ilgesingus šio parko takelių mindytojus, tiek kompiuterio klaviatūros spaudymo virtuozus. Nemėgstantieji kavos čia visuomet tampa jos gerbėjais, o patys išrankiausieji, nosis užrietę gurmanai negali atsidžiaugti kvapniu jos aromatu. Tokia kava prikelia iš mirusiųjų, tad kad pažadins ir darbui, galite net neabejoti.

A post shared by StrangeLove (@strangelove_vilnius) on Sep 12, 2016 at 11:59pm PDT

SUGAMOUR Adresas: Vokiečių g. 11, Vilnius Darbo laikas: I–IV 7.00–22.00, V 7.00–23.00, VI 8.00–23.00, VII 9.00–22.00 „Facebook“ paskyra ČIA Šią vietą, be abejonės, žino visi smaližiai. Tačiau ten galima ne tik smaližiauti, bet ir dirbti. Vieta pakankamai rami, prestižinėje Vilniaus vietoje, merginos, matydamos pavargusius veidus, dažnai net ir neprašytos papildo kavos, o po kurio jūsų lankymosi čia laiko jau net ir nuspėja, kokio skonio macaron sausainuką pasirinksite. Jaukus interjeras, malonus aptarnavimas, elektros lizdų gausa, greitas internetas ir nuostabių desertų gausa daro šią vietą ne tik pasimatymų meka, bet ir laisvai samdomų ir pusryčių niekada nespėjančių pavalgyti darbuotojų rojumi.

HURACAN COFFEE Adresas: Vokiečių g. 15, Gedimino pr. 9 (GO9). Kitų adresų ir darbo laiko ieškoti interneto svetainėje: https://www.huracan.lt/ Ši kavinė įsikūrusi net 8 adresais, tačiau tos vietos atrodo tarsi skirtingi pasauliai. Pačios populiariausios laisvai samdomų darbuotojų vietos yra Vokiečių gatvėje bei Gedimino prospekte. Kavinė Vokiečių gatvėje pritraukia įvairiausio plauko žmonių ir, daugiausia, jaunų, daug šnekančių telefonu, be sustojimo spaudančių kompiuterio klavišus ir nežmoniškais kiekiais geriančių vieną geriausių kavų Lietuvoje. Na, o toji Gedimino prospekte (kurios dar reikia paieškoti pranėrus pro knygyną) tinka ramesniems pašnekesiams, tyliems susitikimams ir darbams be streso, žiūrint į vis dar bestovintį Gedimino kalną. Bet kuriuo atveju, nenusivilsite nei interneto greičiu, nei kava.

GELEŽINĖ LAPĖ Adresas: Gedimino pr. 37, Vilnius Darbo laikas: I–V 7.00–21.00, VI–VII 10.00–22.00 Internetinė herojė Geležinė Lapė žengia į kavinių verslą ir pristato vietą, kurioje galima ramiai šnekučiuotis, dirbti ir mėgautis skania kava. Nors kavinė duris atvėrė palyginus neseniai, ji jau turi savo klientūrą. Kavinė įsikūrusi patogioje vietoje miesto centre, šalia Martyno Mažvydo bibliotekos, tad prisirinkę krūvą knygų galėsite pradėti skaityti jas čia pat dar ir vaišindamiesi desertu. Geležinės Lapės personažą kuriantis tinklaraštininkas Arvidas Bendorius čia žada ne tik kavą pardavinėti, bet ir rengti įvairius renginius ir paskaitas. „Facebook“ paskyra ČIA

A post shared by Geležinė Lapė (@gelezinelape) on Mar 21, 2017 at 3:32am PDT

KAVALIERIUS

Adresas: Respublikos g. 44, Panevėžys

Darbo laikas: I–V 7.00–21.00, VI–VII 9.00–21.00

Atidaryti tokio tipo kavinę nedideliame mieste, prie pat gimnazijos ir istorija tapusio kino teatro „Garsas“ buvo puikiausia idėja, kokią tik galėjo sugalvoti kavinės įkūrėjai. Akademinę aplinką po pamokų čia sukuria iš Lietuvoje viena geriausių pripažintos Juozo Balčikonio gimnazijos sugužėję moksleiviai, čiumpantys kavą ar veganišką desertą, dėl kurio nepyksta net mamos. Vieta puikiai tinka stropiam darbui ryte ar ramiam pašnekesiui popiet. Kavinės neturėtų aplenkti net ir visko matę didmiesčių gyventojai, nes jauki aplinka ir puikūs veganiški skanėstai neprilygsta net sostinės kavinėms.

MINT VINETU

Adresas: Šv. Ignoto 16, Vilnius

Darbo laikas: I–VII 10.00–21.00

Internetinė svetainė: http://www.mintvinetu.com/

Vilniaus senamiestyje jaukiai įsitaisęs nepriklausomas senų knygų knygynas ir kavinė traukia ir mažus, ir didelius, ir gauruotus. O ir vietos ras visi, nesvarbu, ar norisi paglostyti ten dažnai tupintį labradorą, ar pasimėgauti žolelių arbata, ar sudalyvauti poezijos, kino, meno, muzikos, literatūros renginyje, ar įsitaisyti fotelyje, pasidėti kompiuterį ant kelių ir ramiai dirbti.

A post shared by MINT VINETU (@mint_vinetu) on Mar 3, 2017 at 5:18am PST

IDEAS BLOCK LT Adresas: Pylimo g. 60, Vilnius Darbo laikas: I nedirba, II–VI 10.00–20.00, VII 10.00–19.00 Internetinė svetainė: http://ideas-block.com/ Dviejų menininkų, Liucijos ir Roberto, kūrybinė erdvė mielai sutinka visus, kurie tik apsilanko. Čia galima ne tik dirbti ar šnekučiuojantis gerti kavą, bet ir pasigauti daugybę naujų idėjų tiek rimtiems projektams, tiek meninei saviraiškai. „Ideas Block LT“ erdvėje vyksta ir įvairiausi renginiai, pradedant trankiais koncertais, baigiant netikėčiausiomis dirbtuvėmis su Lietuvos ir užsienio menininkais, kuriose dalyvauti kviečiami visi, norintys išbandyti kažką naujo.

KAVOS ARCHITEKTAI Adresas: Herkaus Manto 9, Klaipėda Darbo laikas: I–V 7.00–19.00, VI 10.00–16.00, VII nedirba Internetinė svetainė: http://www.kavosarchitektai.lt/ Klaipėdiečiai gali tikrai džiaugtis ir didžiuotis, nes turi išties išskirtinę vietą kavai gerti. Čia galima susipažinti su išskirtinėmis kavos rūšimis iš viso pasaulio ir išties pamilti kavą. Svarbu paminėti, kad šią kavinę renkasi tie, kurių darbui kompiuterio nereikia arba nori nuo jo pailsėti – interneto čia nerasite. Skaitykite, skaičiuokite, mokykitės, pieškite, rašykite ir, svarbiausia, gerkite kavą, tačiau kompiuterio ekraną turėsite pamiršti. Gal ir gerai, nes nuo jo juk būtina atitrūkti bent trumpam.

SUCRE Adresas: Vytauto g. 36, Biržai. Darbo laikas: I–V 7.30–21.00, VI–VII 8.00–20.00 „Facebook“ paskyra ČIA „Biržų duona“ iš peties pasidarbavo ir jau vasarą atidarė kepinių namus „Sucré“. Biržiečius ir visos Lietuvos gyventojus ši vieta nustebino ne tik kepiniais (visi ir taip žinojo, kad jie puikūs), bet ir puikia atmosfera ir tinkama vieta darbui. Nors „Sucré“ yra ir viename Kauno prekybos centrų, tačiau žmonės labiau mėgsta Biržų kepyklėlę. Nedideliame mieste, tokiame kaip Biržai, jaukių vietų paprastai būna mažoka ir jų trūksta, tad ši vieta yra nuolatos kupina lankytojų, besimėgaujančių pyragaičiais ir kava, skaitančių laikraščius ar naršančių internete.

A post shared by Biržų duona (@birzu_duona) on Apr 20, 2017 at 12:26am PDT

THE GALLERY

Adresas: Konstitucijos pr. 22, Vilnius

Darbo laikas: I 11.00–15.00, II–VI 11.00–22.00, VII nedirba

„Facebook“ paskyra: https://www.facebook.com/restaurantthegallery/?fref=ts

Ar įsivaizduojate labiau įkvepiančią atmosferą nei pačiame Nacionaliniame dailės muziejuje? Net įsivaizduoti sudėtinga. Jei jaučiate, kad trūksta jėgų, muziejaus restorane „The Gallery“ jas tikrai atgausite, ir su kaupu. Nuostabi aplinka, malonus aptarnavimas, galima dirbti tiek restorane, tiek pačiame muziejuje ir vos pritrūkus energijos su kavos puodeliu pasivaikščioti po darbui skirtas erdves. Čia pat – ir kultūra, ir jūsų kompiuteris, daugiau prašyti net negalima.

KAVOS DĖŽUTĖ

Adresas: Laisvės aikštė 15-18, Panevėžys

Darbo laikas: I–V 7.30–19.00, VI 10.00–19.00, VII 11.00–17.00

Internetinė svetainė: https://www.kavosdezute.com/

Prancūzo ir lietuvės meilės vaisius duris atvėrė visai neseniai ir pačioje Panevėžio širdyje. Kavinė iškart sulaukė būrio smalsuolių, užsisakiusių kavos išsinešti ir staigiai pabėgusių, tačiau kai kurie užsisėdėjo ilgam. Daug vietos darbui, rami aplinka, už lango girdisi Laisvės aikštėje šniokščiantys fontanai iškart nuteikia ramiam darbui, o rinktinė kava neleidžia prie to šniokštimo palaimingai užmigti.

PAUZĖ

Adresas: Herkaus Manto g. 25, Klaipėda

Darbo laikas: I 10.00–19.00, II–III 10.00–20.00, IV 10.00–23.00, V 10.00–00.00, VI 12.00–00.00, VII nedirba

„Facebook“ paskyra ČIA

Šią užeigą žino tik tikri klaipėdiečiai. Nenuostabu, kodėl ją taip saugo ir neišduoda: maistas čia sotus, aplinka draugiška, o pati kavinė įsikūrusi Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, tad atšilus orui galima dirbti net ir ant sėdmaišio. Klaipėdiečius ir miesto svečius čia užsukti vilioja ne tik įdomi aplinka, bet ir koncertai ar poezijos vakarai, tad tie, kurie planuoja vasarą vykti į pajūrį ir dirbti ten, privalo įsiminti adresą.

A post shared by Rūta Elijošaitytė (@rutaeli) on Feb 17, 2017 at 10:40am PST

CROOKED NOSE & COFFEE STORIES Adresas: Šaltinių g. 20-17, Vilnius Darbo laikas: VII–I nedirba, II–V 10.00–19.00, VI 10.00–16.00 „Facebook“ paskyra ČIA Jei čia užeisite kartą, negalėsite neužeiti ir dar kartą. Užėję dar kartą greičiausiai išgirsite gandus apie čia vykstančias kavos iš viso pasaulio degustacijas, todėl būsite priversti grįžti ir trečią kartą. Na, o po trečio, prisiragavę kavos ir savo gomuriui leidę pasijausti taip jaukiai lyg namuose pas mamą, apsilankysite dar ir dar. Galbūt darbui, galbūt pašnekesiui, o gal lėtam puodeliui kavos žiūrint į niekur.

THEOBROMINE Adresas: Šv. Mikalojaus g. 3/Vokiečių g. 18, Vilnius Darbo laikas: I–VII 10.00–21.00 „Facebook“ paskyra ČIA Į per 1753 kilometrus nuo Briuselio nutolusią šokoladinę „Theobromine“ plūsta ne tik smaližiai ir belgiško šokolado mėgėjai, bet ir tie, kurie nori pasidarbuoti. Žinoma, jokiam darbui niekada nepamaišys gabalėlis šokolado, na, o jei tas šokoladas dar ir su česnakais bei moliūgu, nuo tokių atradimų dirbti gali pasidaryti net įdomiau. Kitokie saldainiai, kitoks ir darbas!

MUSANGAS Adresas: Herkaus Manto 9, Klaipėda Darbo laikas: I–V 8.00–19.00, VI 10.00–17.00, VII nedirba Internetinė svetainė: http://www.musangas.lt/ Klaipėda tikrai pasižymi puikiomis vietomis darbui, ir ši ne išimtis. Keisčiausia tai, kad jos visos – Herkaus Manto gatvėje. Tačiau nenuostabu, juk ši gatvė išties istorinė, o pro langą atsiveria puikus vaizdas. „Musangas“ – pirmieji kavos skrudinimo namai Klaipėdoje, tad tai, kad jie sąraše paskutiniai, tikrai nereiškia, kad blogiausi, greičiau atvirkščiai. O jei atsibos dirbti šioje vietoje, tačiau įsimylėsite kavą, pupeles, supakuotas į specialias ekologiškas pakuotes, jums pristatys tiesiai į namus ar biurą.

A post shared by #Musangas (@musangas) on Apr 3, 2017 at 11:53pm PDT

The post Internetas ir kava: 18 vietų, kuriose renkasi laisvai samdomi darbuotojai appeared first on VMG online.

Pačioje Talino senamiesčio širdyje prie gausiai turistų lankomos turistų aikštės įsikūręs restoranas „Olde Hansa“. Jis nenustebins jūsų jokiu madingu maistu ar šiuolaikinėmis technologijomis. Greičiau pasijausite lyg laiko mašina grįžę į viduramžius, kai šiose žemėse veikė Hanzos pirklių sąjunga.

Garantuojame, kad jau gatvėje atkreipsite į šią vietą dėmesį – prie durų stovintys senoviniais kostiumais persirengę darbuotojai pakvies užeiti į vidų, kur jus pasitiks viduramžiška muzika prieblanda ir žvakės. Daug žvakių. Nepamirškite, kad viduramžiais elektros nebuvo! Nebuvo ir daugybės ingredientų, kurie mums tokie įprasti šiais laikais. Pavyzdžiui, bulvių mėgėjai čia tikrai liūdės, nes jų restorane neras jokiu pavidalu.

Tačiau galbūt iš naujo atrasite laukinių gyvūnų mėsą, kuri ruošiama pagal XV a. receptus, naudojant tiems laikams būdingas technikas. Pradedant šerniena, baigiant meškos mėsa.

Ne vieną atradimą čia padarys ir alaus mėgėjai, kadangi „Olde Hansa“ gamina savo alų.

Taigi, kiekviena detalė čia yra iš to laikotarpio, kurio neprisimename nė vienas, bet apie kurį rašoma istorijos knygose.

Kainos

Užkandžiai: 6–10 Eur

Sriubos: 6–10 Eur

Pagrindiniai patiekalai: 16–55 Eur

Desertai: 6–8 Eur

Daugiau skanių vietų, kurias verta aplankyti Baltijos šalyse, rasite knygoje „99 Places of Taste in the Baltics“. Nežinantiems primename, kad trečius metus iš eilės geriausiu pasaulyje pripažinto VMG kulinarinio žurnalo leidėjai inicijavo išskirtinį projektą – pristatyti Baltijos šalių gastronominį pasaulį, apie kurį iki šiol plačiuoju mastu buvo mažai žinoma. To rezultatu tapo VMG kulinariniuose apdovanojimuose pristatyta knyga, kurioje parengti reportažai iš 99 skaniausių vietų Baltijos šalyse, tarp kurių – geriausi ir įdomiausi restoranai, barai, kavinės. Kiekvienai šaliai atstovauja 33 vietos. Knyga parengta anglų kalba.

The post Populiarūs estiški viduramžiai (išskirtinė VMG medžiaga) appeared first on VMG online.

Žinote, būna dienų, kai kartais ką nors apibūdinti lengviausia svetimžodžiais. Apie ką mes? Tiesiog norėtume sušukti, kad ši hipsterova vieta Vilniuje dabar beprotiškai trendina, ir tuo įsitikinti turėtume jau šį vakarą. Anksčiau buvęs apleistas pastatas Etmonų g. ir Arklių g. kampe šiandien budina ir kilnoja viso senamiesčio stogus. Taip netašytai kalbėti leistų ir vienas iš budintojų – mėsos kukulių baro „Meatballs“ įkūrėjas Mindaugas Zamolskis-Zamas, sakantis, kad tai, kas čia vyksta sutemus, yra totalus kosmosas. P. S. svarbi detalė: tai – pirmasis VMGonline.lt interviu, kai pašnekovas pokalbio metu ridena mėsos kukulius!

Mindaugai, šį kartą klausiu ne to, kaip atsirado „Meatballs“, bet kaip mėsos kukulis įslydo tarp Tavo rankų?

Man mėsos kukuliai yra visa vaikystė. Augindavome gyvulius, todėl skerdiena ir malta mėsa kadaise buvo kasdienybė. Nenoriu sakyti, kad esu kukulių magnatas, nors su jais užaugau. Vaikystėje namuose buvo pilna mėsmalių ir dabar galiu pripažinti, kad aš apskritai esu toks senų daiktų kolekcionierius ir turiu jiems fetišiuką. Vien čia, „Meatballs“, jų yra surinkta apie šimtą. Pati rimčiausia ir brangiausia mėsmalė yra ta, stovinti lange, gal prieš 30 metų mano tėčio konstruota su lėtaeigiu trifaziu varikliu.

Kaip sakant, esame paprasti čiuvakai iš kaimo. Lempos pas mus – mėsmalės, alus bėga iš mėsmalių, lauke virš langų – mėsmalės. Tie kukuliai taip ir gimė, nes pats aš juos darau šimtą metų. Kiekvienas gali prisiminti močiutės mėsmalę, pamatęs mūsų lėkštės sakyti: „OMG, čia kaip pas babą.“ Viskas sueina į praeitį, todėl ir Eminemą, Tupacą užleidžiame. O restorano, restoranėlio (čia vadink, kaip nori), idėja irgi yra sena mano svajonė. Ji išsipildė, kai šiame pastate, kur jau yra trys barai, reikėjo karšto maisto.

Matau, kad viena mėsmalė yra iš Švedijos. Iš kur atsirado kitos?

Jų yra iš visur. Skaitėme mėsmalių skelbimus iš įvairiausių miestų, ėjome į Kalvarijų turgų, kur seneliai parduoda visą savo gyvenimą. Tik vėliau pastebėjome, kad viskas išeina brangiau, todėl nustatėme „lubas“, kad mėsmalė neturėtų kainuoti daugiau nei 2 Eur. Per daug neinvestavome ir į indus bei įrankius, nes mūsų veidas yra mėsos kukuliai – jie turi šnekėti.

Kai kurie sako, kad mūsų lempos – samovarai – yra sovietinės relikvijos, bet nieko panašaus. Tai yra mūsų visų gyvenimai – ar sovietiniai, ar kitokie. Ypač dabar, kai viskas, įskaitant drabužių madas, grįžta į praeitį. Viskas yra į temą.

Kokiu principu veikia „Meatballs“? Dirbate neįprastu laiku – nuo 17 val.

Čia kaip valgykloje – dieną paruoštą maistą laikome puoduose ir marmituose, prižiūrime temperatūrą puoduose, kad kuo greičiau galėtume atiduoti klientui. Viskas yra šviežia ir kasdien gaminama, todėl pagaminus šaldytuvas jau lieka tuščias. Virtuvė yra supermaža. Pradedame ruoštis apie 13 val. Mes patys išpjaustome mėsą, ją malame, sukame kukulius, tvarkomės, dirbame su padažais ir garnyru. Ilgoka procedūra, bet dirbant du mėnesius viskas jau yra atkalta. Nebėra taip sunku ruošiantis ir vienam. Galima jau užsimerkus ridenti. Greičio išmokome per festivalius, nes pamatėme, kad jo reikia. Todėl mūsų planas – užtrukti minutę. Susimoki ir iškart eini valgyti.

Meniu – visuomet toks pat. Mėsos kukuliai iš jautienos ir kiaulienos mišinio. Verdamas pomidorinis barbekiu padažas. Galima valgyti su bulvių koše arba, kas nori, su skrudinta čiabata arba viską kartu. Papildomi gali būti marinuoti agurkėliai, Chalapos paprikos, kukuliai. Žvėryne, „Mindaugo kepykloje“, kepame mažas bandeles, skirtas vieno kukulio mėsainiui. Tai yra dar greitesnis pasirinkimas – paskrudiname duoną, užtepame padažų, uždedame agurkėlių, persmeigiame pagaliuku ir viskas. Antradienis yra vegetariškas, o ketvirtadieniais gaminame arba kitokį garnyrą, arba kitokius kukulius.

Ar galima nustebinti kukuliais?

Kartais nėra labai daug ko išrišti iš šio reikalo, nes viskas čia yra labai labai paprasta. Mano asmenine nuomone, mėsa yra visur ta pati. Naudojame paprastą kiaulės mentės ir jaučio sprando mėsą. Kitu atveju kukulių lėkštė galėtų kainuoti ne 5, o 10 Eur. O tame ir yra esmė – valgome paprastai, pigiai, aiškiai.

Daug kas ateina ir sako, kad čia – kaip pas močiutę. Ir iš tikrųjų taip ir yra. Būna mandresnių, tokių mandrų kaip ir mes, kurie klausia: „Čia švediški? Itališki kukuliai?“ Whatever. Kukuliai ir pas mus buvo šimtus metų. Tik vieni juos vadino kotletais, frikadelėmis ar kaip nori. Tai nėra kažkas kito. Tai – kukuliai. Jie visada buvo, tik dabar girdime, kad „o, čia kukuliai kaip IKEA“ arba „ne, čia skonis ne kaip IKEA“.

Taigi, kukuliai yra pasmerkti būti lyginami su IKEA kukuliais?

Taip. Yra žmonių, kurie galvoja, kad kukulius išrado IKEA. Aš manau, kad visi vaikystėje privalgė kukulių, kotletukų, juos gamina visi ir mes taip pat jų neišradome. Labai geras pavyzdys yra „Keulė Rūkė“ plėšytos kiaulienos mėsainiai, kurie vėliau atsirado kiekviename kabake. Žmonės ėmė sakyti, kad visi kiti kopijuoja „Keulė Rūkė“, bet ir jie neišrado barbekiu padažo ir mėsainio. Amerikoje tai yra visas gyvenimas.

Būna žmonių, kurie klausia: „Kas tie mėsos kukuliai?“ Sakau, kad tai yra kotletai, nes kiti kitaip ir nesupranta. Tiesiog būna daug tokių, kurie klausia, kas yra kukuliai. Bandome išaiškinti, kad anksčiau mėsos kukulių baro nebuvo.

Dabar, kai maisto kultūra jau yra tokia išnaglėjusi, o dar labiau išnaglėjusi ir klientūra, tikrai yra tokių, kurie kabinėjasi, bet grįžtant prie mūsų esmės – viskas yra paprasta. Bulvių košė – paprasta, makarai – paprasti.

Darbo laikas

Antr.–Ketv.: 17:00–23:00

Penkt.–Šešt.: 17:00–01:00

Mėsos kukulių baras „Meatballs“, Etmonų g. 3, Vilnius. Jų „Facebook“ paskyra.

The post „Meatballs“: mėsos kukuliai po triukšmingiausiu Vilniaus stogu appeared first on VMG online.

Visi žinome, kad kiekviename mieste ar šalyje yra tokių vietų, kurios gausiai lankomos vietinių gyventojų ir dėl to apie jas pradeda sklisti garsas, kurio privilioti ateina turistai. Šis reportažas iš vienos tokių vietų, įsikūrusios Latvijos senamiesčio rūsyje. Tik išgirdę žodį rūsyje įsivaizduokite ne mažą kambariuką, o visą atskirą pasaulį, kuriame iki 5 val. ryto verda gyvenimas.

Taip, mes kalbame apie „Folkklubs Ala Pagrabs“. Ar jis patiks prabangių restoranų ar net šiaip restoranų gerbėjams? Tikriausiai ne. „Ne tas lygis“, – jie sakys ir bus visiškai teisūs. Nes į šią vietą žmonės ne gastronominių paslapčių atrasti eina, o bendrauti ir prisiliesti prie latvių kultūros, tik ne tos glamūrinės. Paprasčiausia „Folkklubs Ala Pagrabs” būtų vadinti alaus baru, nes čia rasite net 27 rūšis tikro latviško alaus. Be jo – latviški spiritiniai gėrimai, latviškas vynas, arbata iš Latvijoje surinktų žolelių ir latviškas maistas, pagamintas iš vietinių sezoninių produktų.

Beje, dar XIII a. šioje vietoje buvo vyno rūsys, o sovietmečiu – populiarus baras. Jo savininkas yra išprotėjęs dėl istorijos ir tai atsispindi visame interjere. Taigi, istorijos mylėtojai tikrai ras kur pasižvalgyti, kaip ir gyvos muzikos gerbėjai – pagal ją čia galite linksmintis kas vakarą!

Savaitgalio vakare pasirūpinkite ir rezervacija, nes čia tiesiogine prasme galite pamatyti, kas yra apgultis. Draugiškos kišenei kainos prie to irgi prisideda.

Daugiau skanių vietų, kurias verta aplankyti Baltijos šalyse, rasite knygoje „99 Places of Taste in the Baltics“. Nežinantiems primename, kad trečius metus iš eilės geriausiu pasaulyje pripažinto VMG kulinarinio žurnalo leidėjai inicijavo išskirtinį projektą – pristatyti Baltijos šalių gastronominį pasaulį, apie kurį iki šiol plačiuoju mastu buvo mažai žinoma. To rezultatu tapo VMG kulinariniuose apdovanojimuose pristatyta knyga, kurioje parengti reportažai iš 99 skaniausių vietų Baltijos šalyse, tarp kurių – geriausi ir įdomiausi restoranai, barai, kavinės. Kiekvienai šaliai atstovauja 33 vietos. Knyga parengta anglų kalba.

The post Valgyk, gerk ir linksminkis kaip latvis! (išskirtinė VMG medžiaga) appeared first on VMG online.

Kažkur kitur užtrukęs pavasaris dar vieną Vilniaus restoraną paskatino pavasarį prisišaukti sudarant naują sezoninį meniu. Šį kartą to ėmėsi ir  restorano „Grey“ šefas Ričardas Leckas sumanęs maistu pagyvinti pilkas restorano sienas.

Žemiau – patiekalai iš naujojo meniu.

Šefo komplimentas. „Grey“ duonelė su spalvingais kremais.

Užkandis. Traškaus ožkos sūrios salotos, gardintos mini paprikomis, vytintais vyšniniais pomidorais, balzaminiais ikrais ir sezaminiu padažu.

Sriuba. „Grey“ kvietinio alaus ir pelėsinio sūrio sriuba su vyne virtu vėžiuku.

Karštas patiekalas. Baltame vyne virta didžioji aštuonkojo koja, patiekiama su vėžiuku, sojų pupelėmis ir „bulgur“ kruopomis.

Desertas. Mangų – pasiflorų kremo desertas su šokoladinio pyrago trupiniais.

Restoranas „Grey“, Pilies g. 2, Vilnius. Jų „Facebook“ paskyra.

The post Pavasaris išaušo dar viename Vilniaus restorane: naujojo „Grey“ meniu kadrai appeared first on VMG online.

Itin populiari tarp Talino gyventojų kavinė, sujungusi modernią miesto energiją ir tam tikrus sovietinio dizaino elementus.

Užsieniečiui nieko nesakantis pavadinimas „Must Puudel“, arba „Juodas pudelis“, ir simbolizuoja tą sovietinį paveldą, tačiau prikeltą džiuginti ir skleisti gerą nuotaiką.

Paklausus, kodėl būtent „Juodas pudelis“, šeimininkė atneša nedidelę šio šuns figūrėlę ir… numauna jam galvą! Na, o po ja jau slepiasi stipraus gėrimo butelis. Taip nebelieka „Juodo pudelio“ pavadinimo paslapties.

Neįpareigojanti atmosfera verčia jaustis kaip namie, o pavasarį ir vasarą galite mėgautis jaukiu kiemeliu. Kuo maloniai nustebina meniu – savo lankstumu. Iš „Juodo pudelio“ alkani neišeis nei veganai, nei netoleruojantys laktozės ar gliuteno.

Čia galite ateiti tiek pusryčių, tiek užbėgti pietų. Kavinė turi ir nemažą pyragų pasirinkimą, šalia kurių galite išmėginti daugybę skirtingų rūšių kavos, arbatos ir natūralių nealkoholinių gėrimų. Kainos? Draugiškos, ne veltui ši vieta populiari tarp vietinių.

Kiekvieną šeštadienį „Juodajame pudelyje“ renkasi vinilinių plokštelių gerbėjai. Nustebsite, kiek gražių žmonių čia sutelpa norėdami pasiklausyti 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių muzikos!

Daugiau skanių vietų, kurias verta aplankyti Baltijos šalyse, rasite knygoje „99 Places of Taste in the Baltics“. Nežinantiems primename, kad trečius metus iš eilės geriausiu pasaulyje pripažinto VMG kulinarinio žurnalo leidėjai inicijavo išskirtinį projektą – pristatyti Baltijos šalių gastronominį pasaulį, apie kurį iki šiol plačiuoju mastu buvo mažai žinoma. To rezultatu tapo VMG kulinariniuose apdovanojimuose pristatyta knyga, kurioje parengti reportažai iš 99 skaniausių vietų Baltijos šalyse, tarp kurių – geriausi ir įdomiausi restoranai, barai, kavinės. Kiekvienai šaliai atstovauja 33 vietos. Knyga parengta anglų kalba.

The post Subtilų estų humoro jausmą slepianti kavinė (išskirtinė VMG medžiaga) appeared first on VMG online.

Stambulas Turkijoje gali tapti dažna stotele, skrendantiems į Pietų Ameriką ar Aziją, bet mintyse laukdami kito skrydžio tikrai neturėtumėte likti oro uoste. „Alancha“ – vienas prabangiausių ir populiariausių Stambulo restoranų, dėl kurio verta išklysti iš Atatiurko oro uosto labirintų ir užsisakyti 18 degustacinių patiekalų vakarienę, kuri trunka mažiausiai 2 val.

Banglentės čempionas ir savamokslis virtuvės šefas Kemal Demirasal „Alancha“ Stambulo rajone, Nişantaşı, atidarė 2015 m. Restorane siūlomas a la carte ir išskirtinis degustacinis meniu, moderniu potėpiu atkuriantis klasikinius septynių Turkijos regionų patiekalus ir Mažosios Azijos pusiasalyje per 13 tūkst. metų susiformavusius skonius. Nors yra sekama senų receptų ir patikrintų technologijų tradicija, maistas čia patiekiamas su skandinaviško minimalizmo maniera.

Visi tie, kurie turi laiko ir geidžia neeilinių potyrių, pasirinkę degustacinę vakarienę, pradeda ją nuo Egėjo jūros regiono simbolių – rakijos ir daržovių, keptų alyvuogių aliejuje. Keliauja prie Marmuro jūros, kur bus ragaujama jūrą skrodžianti žuvis. Tęsia pažintį su Viduržemio jūros regiono prieskoniais, Juodosios jūros kukurūzine „mahlama“, kviečių laukais Göbekli̇tepe regione, bulguru ir aviena centrinėje pusiasalio dalyje.

Restoranas išsiskiria plačia, aukštos kokybės vynų korta, kurioje esantys parinkti vynai dera prie turkiškos virtuvės ir ypatingų patiekalų akcentų. Beje, degustacinis meniu gali būti derinamas ir su įvairiomis sultimis. Taip pat „Alancha“ baras siūlo specialius miksologų kokteilius mėgstantiems eksperimentuoti ir pamiršti tradicinius kokteilius.

Restorano erdvė pasižymi prabangiu ir šiuolaikiniu dizainu, rafinuotumu. Kiekviena detalė, nuo apšvietimo iki rankų darbo stalo aksesuarų, yra nepriekaištinga ir tobula. Dar labiau tokius interjero sprendimus pabrėžia mandagus aptarnavimas ir atpalaiduojanti salėje skambanti muzika.

Restoranas „Alancha“, Hüsrev Gerede Caddesi, Şehit Mehmet Sokak 9, Stambulas, Turkija. Jų „Facebook“ paskyra.

The post Skrendate per Stambulą? Privalote apsilankyti „Alancha“ appeared first on VMG online.

Trečiadienio popietę „Alive“ komanda žalio maisto mylėtojus pakvietė į tikras pavasario vaišes. Šiltasis sezonas juk visiems asocijuojasi su gaiva, ryškiomis spalvomis ir gardumynais tiesiai iš daržo, būtent tai „Alive“ virtuvės šefas Paulius Janušas ir pateikė ant stalo. Nors šefui pačioje darbo tokio tipo restorane pradžioje buvo sudėtinga ir daugelį dalykų, kuriuos jis ilgą laiką žinojo apie maistą, teko mokytis iš naujo, dabar šefas akivaizdžiai atrado save ir netgi virtuvėje girdėjo nenutylančius „oi, kaip skanu!“ šūksnius.

Na, o šūkauti tikrai buvo ko, mat 1) net ir mėsą bei gyvulinės kilmės produktus paprastai valgantys svečiai galėjo pasijusti kaip namie; 2) aštuonių patiekalų degustacija buvo soti, tačiau augalinis maistas skrandžio taip stipriai neapkrovė ir vietos buvo atrasta netgi dviem desertams. „Alive“ komanda jau laukia svečių, pasiruošusių pavasario gaivai!

UŽKANDŽIAI

Grybų paštetas su trumais, skrebučiais bei kaparėlių ir karnišonų su alyvuogėmis tartaru.

Daržovių sodas su ridikėliais, cukinijomis, mini morkytėmis, burokėliais bei džiovintų daržovių pabarstukais.

SRIUBOS

Rabarbarų gaspačas.

Tom kha su grybais, kukurūzais, grikių makaronais ir „tempe“.

PAGRINDINIAI PATIEKALAI

Rūkytas „portobello“ su trigubo skrudinimo bulvytėmis, luptos paprikos suktinuku, įdarytu bolivinėmis balandomis.

Ravioliai su špinatais, džiovintais pomidorais ir tofu baltojo vyno padaže, pagardintame marinuotais pankoliais.

DESERTAI

Šokolado rutulys su ličiais, šokoladiniais putėsiais, špinatų biskvitu ir aviečių ledais.

Rabarbarų desertas su mangų ledais, marinuotų rabarbarų gabalėliais ir kokosų tyrės padažu.

Restoranas „Alive“: Gedimino pr. 31
„Facebook“ paskyra ČIA

The post Augalinio maisto restorane „Alive“ pristatytas naujas šiltojo sezono meniu appeared first on VMG online.

Prisipažinsime, kad iš pradžių kiek skeptiškai žiūrėjome į Rygoje veikiantį restoraną „International SV“. Įsikūręs atokiau nuo centro, rajone, kur turistų srautai tikrai neužsuka. Na, nebent turi tikslą, o tuo tikslu tikrai gali tapti apsilankymas šiame restorane.

Restoranas deklaruoja esąs nepriklausomas nuo jokių vietinių, politinių ar nacionalinių principų. Pasak jų, visi klientai ir visos tautybės yra lygios, o tai atsispindi jų restorano koncepte, meniu ir aptarnavimo stiliuje.

Jų meniu atstovauja „fusion“ koncepciją, t. y. jame atsispindi skirtingų šalių virtuvių įtaka – latvių, rusų, skandinavų ir azijiečių.

Kuo iš tiesų išsiskiria „International SV“ – jų degustacinį meniu galite išbandyti už 30 Eur. Kaip sako patys restorano atstovai, nors porcijos pas juos mažos, bet svečiai turi galimybę paragauti skirtingų patiekalų.

O VMG komandos nuomone – porcijos tikrai nėra tokios mažos! Tiesa, bent jau mūsų ragautuose patiekaluose labiausiai atsispindėjo rusiška virtuvė.

Beje, restoranas „International SV“ yra įsikūręs ir Jūrmaloje.

Kainos

Sriuba: 7–11 Eur

Salotos: 9–13 Eur

Šalti užkandžiai: 7 Eur

Karšti užkandžiai: 7–13 Eur

Karšti mėsos patiekalai: 7–19 Eur

Desertai: 6,5 Eur

Daugiau skanių vietų, kurias verta aplankyti Baltijos šalyse, rasite knygoje „99 Places of Taste in the Baltics“. Nežinantiems primename, kad trečius metus iš eilės geriausiu pasaulyje pripažinto VMG kulinarinio žurnalo leidėjai inicijavo išskirtinį projektą – pristatyti Baltijos šalių gastronominį pasaulį, apie kurį iki šiol plačiuoju mastu buvo mažai žinoma. To rezultatu tapo VMG kulinariniuose apdovanojimuose pristatyta knyga, kurioje parengti reportažai iš 99 skaniausių vietų Baltijos šalyse, tarp kurių – geriausi ir įdomiausi restoranai, barai, kavinės. Kiekvienai šaliai atstovauja 33 vietos. Knyga parengta anglų kalba.

The post Restoranas, kuriame visi lygūs (išskirtinė VMG medžiaga) appeared first on VMG online.

Prieš keletą savaičių rašėme apie vietas, kurias renkasi laisvai samdomi darbuotojai. Tokių vietų, pasirodo, yra labai daug. Sulaukėme ypatingo susidomėjimo ir rekomendacijų, kur ir pačiai prie biuro nepririštai VMG komandai derėtų pabandyti dirbti, todėl pristatome tęsinį su dar keliais būsimais jūsų ir mūsų biurais. Šia tema mintimis pasidalijo ir žymūs Lietuvos žmonės, nemėgstantys sėdėti namuose ar tarp keturių biuro sienų. Ką gi rekomenduoja jie?

TOLI TOLI

Adresas: Vilniaus al. 8, Druskininkai

Darbo laikas: I–III nedirba; IV 12.00–19.00, V 12.00–23.00; VI 10.00–23.00; VII 10.00–19.00

„Facebook“ paskyra ČIA

Druskininkai visais metų laikais yra vienas didžiausių traukos centrų Lietuvoje. Tiek norintiems pailsėti nuo miesto šurmulio, tiek ieškantiems atgaivos gamtoje, tiek trokštantiems naujų potyrių Druskininkai yra tai, ko reikia. Net jei jus į šį miestą ir atvedė darbo reikalai, nebūtina tupėti niūriuose pakampiuose. „Toli Toli“ gali pasiūlyti kulinarinę kelionę po Druskininkus, o nealkaniems – prisėsti puodeliui kavos, netrukdys užsiimti darbais, net jei tas darbas – nieko neveikti ir žiūrėti į tolius.

COSMOS

Adresas: Laisvės aikštė 26 (iš Elektros g. pusės)

Darbo laikas: I–V 7.30–23.00; VI–VII 10.00–23.00

„Facebook“ paskyra ČIA

Panevėžys gali pasigirti tikrai ne viena puikia vieta kavai. „Cosmos“ – viena jų. Net dviejose vietose įsikūrusi kavinė vilioja ne tik skania kava, puikiais desertas, gera padavėjų nuotaika, bet ir originaliais alkoholiniais kokteiliais ir trankia muzika vakarais, ne veltui tai – kavos ir kokteilių baras. Nors vakare čia išties triukšminga, rytas ir diena ramūs, o ir vietos darbui tikrai daug. „Cosmos“ kavinėje kiekvienas ras kažką sau.

SMALL TALK

Adresas: A. Stulginskio g. 2, Vilnius 01104

Darbo laikas: I–V 8.00–20.00; VI–VII 10.00–20.00

„Facebook“ paskyra ČIA

Mažiau kalbų, daugiau darbų… ir kavos! Toks turėtų būti „Small Talk“ kavinės šūkis. Kavinės pavadinimas, verčiant pažodžiui, reiškia trumpą pašnekesį, tačiau gali reikšti ir lengvą pokalbį. Kavinėje sutinkami abu variantai: trumpas pašnekesys tarp baristos ir kliento įvyksta visuomet, net jei tam klientui tenka ir daug dirbti, tačiau jis, kad ir kokia būtų diena, praskaidrina nuotaiką. Na, o lengvas, neįpareigojantis ir jaukus pokalbis gali užsimegzti ne tik su barsita, bet ir su šalia sėdinčiu nepažįstamuoju, senu geru draugu ar rimtu verslo partneriu. Žinoma, prie geros kavos puodelio.

ROCK CAFE

Adresas: Kauno g. 16A, Ukmergė

Darbo laikas: I–V 7.30–20.00; VI 9.30–20.00; VII 9.30–16.00

„Facebook“ paskyra ČIA

Ukmergė – miestelis nedidelis, tačiau tikrai gali pasigirti puikia vieta kavai. Net jeigu važiuojate autostrada į Vilnių, verčiau užsukti į Ukmergę nei į degalinę. Kodėl? Vos įžengus į „Rock Cafe“ klausimų nebekils. Skani kava yra viena, tačiau pavadinimą atitinkantis interjeras ir aplinka yra žymiai daugiau ir svarbiau – ypač tiems, kurie ieško vietos trumpam poilsiui ar darbui kompiuteriu.

KAVOS NAMAI

Adresas: Rotušės aikštė 15, Alytus

Darbo laikas: I–V 7.30–21.00; VI 10.00–21.00; VII 10.00–20.00

„Facebook“ paskyra ČIA

Ši vieta yra skirta norintiems išeiti iš namų, tačiau jaustis kaip namuose. Alytus – ir šiaip nedidelis bei jaukus miestelis, tačiau ši vieta perteikia visą jo žavesį, siūlo skanią kavą, desertus ir artėjančią vasarą primenančius vaisinius glotnučius bei priglaudžia visus kompiuteriu ar užrašų knygele nešinus paklydėlius.

Vietos, kurias renkasi laisvai samdomi darbuotojai, jau aiškios. Tačiau ką gi renkasi daug dirbantys ir nuo biuro priklausyti nenorintys žymiausi bei gerbiamiausi Lietuvos darboholikai ir kofemanai?

Alfas Ivanauskas:

Elena Puidokaitė-Atlanta:

„Užupyje vos prieš kelias dienas duris atvėrė „Liu Patty“ kepyklėlė. Ten buvau tik kartą, tačiau man iškart patiko interjeras, jauki aplinka, puikiai tinkanti darbui ar šiaip poilsio minutei su desertu. Man apskritai labai patinka Užupis, ten dažnai vaikštau ir tyčia ar netyčia atsiduriu, nes turiu reikalų su klientais, be to, netoliese mokosi dukra. Užupis turi tam tikrą aurą ir „Liu Patty“ į ją puikiai įsilieja.“

Dainius Ščiuka:

„Aš dažniausiai dirbu namuose arba savo studijoje. Jeigu noriu kompanijos ir draugiau socialinės erdvės, tai dirbu „Ieti“ restorane Kaune dėl ten vyraujančios puikios atmosferos. Dažnai pietauju ir lieku dirbti „Hop Doc“. Jokio HUB dar nesu išbandęs, nors paskutiniu metu vis kirba mintys, nes produktyvumas namie pradėjo kristi.“

Dovilė Filmanavičiūtė:

„Esu pagavusi save, kad labiausiai susikaupti ir įsikvėpti padeda šurmulys – aš jame kažkaip netikėtai atsipalaiduoju ir galvoje mintys tiesiog dūzgia. Mėgstu dirbti su gero vyno taure ar lengvu užkandžiu, todėl, pavyzdžiui, rašymui man tobula – „In Vino“. Mėgstu „Paupio 12“jaukumą, kai reikia peržiūrėti kokias nors svarbias prezentacijas. Dievinu lauko terasas su gražiais vaizdais, patinka spoksoti į filharmoniją iš „12 istorijų“ ar „Café Montmartre“. Kai reikia privačiai pasikalbėti apie darbus, labai imponuoja „St. Germain“ ar „Marche de Provence“. Trumpai tariant, esu iš tų žmonių, kurie galėtų neturėti pastovios darbo vietos ir dirbtų iš skirtingų miesto kampų. Kaip man tai patiktų!“

Simona Burbaitė:

„Iškart priminėte terminą third place (arba third space) – tai tokia aplinka, kurioje praleidžiame nemažai savo laiko, bet tai nėra nei namai (first place) nei darbas (second place). Arba dar kitaip sakant, tai – vieta, kur tuo pat metu gali ir dirbti, ir atsipalaiduoti. Esu dėkinga savo veiklai, nes turiu galimybę vis keisti „biuro“ vietą. Tad labai dažnai tuo biuru ir tampa Vilniaus senamiesčio kavinukės – bent 4 kartus per savaitę! O ir su draugėmis mėgstam susitikti prie kavos puodelio, todėl vis medžiojam stilingas vietas. Kadangi mano darbas kūrybinis, tad dirbant kompiuteriu man svarbiausia – stilinga ir įkvepianti aplinka bei, žinoma, skani kava. Be to, tokiose vietose patinka ne tik dirbti kompiuteriu, bet gurkšnojant kavą tuo pačiu stebėti aplinka ir praeivius – tai taip pat vienas iš įkvėpimo šaltinių. Mylimiausios mano darbo vietos yra „Taste Map“, „Kavos era“, „Strange Love“, „Huracán Coffee“, „Kavos virėjai“, „Small Talk“.

The post Internetas ir kava (II dalis): vietos, kurias darbui renkasi žymūs žmonės appeared first on VMG online.

Įkvėpimą Azijoje žvejojęs VMG idėjinis vadas Alfas Ivanauskas ir vėl mus kankino apetitą drumsčiančiomis nuotraukomis. Šį kartą jis dalijasi labiausiai dėmesio ir tuščio skrandžio vertomis vietomis Singapūre. Jūsų dėmesiui – keturios vietos, kuriose turite papusryčiauti, paragauti grilio patiekalų, mėgautis vakariene ir išgerti kokteilį.

1. Pusryčiai išrankiausiems

Neseniai pertvarkytame „JW Marriott“ viešbutyje atidarytas bistro restoranas „Beach Road Kitchen“ veikia visą dieną ir išsiskiria savo, kulinariniu požiūriu, ekspresyviu bufetu. Restoranas turi keletą „stočių“: jūros gėrybių kambarį su atidžiai reguliuojama temperatūra, salotų barą, picos krosnį, desertų podiumą, guminukų sieną vaikams, rytietiškos ir vakarietiškos virtuvės tribūnas. Ypač daug dėmesio restoranas skiria kokybei ir šviežumui. Bufete už šiek tiek didesnę kainą galima klaidžioti pietų ir vakarienės metu. Restoranas turi a la carte meniu.

Alfas: „Sumoki ir valgai, kiek nori. Man patiko šio bistro įkūrėjų atidumas ir apgalvotumas. Nuostabios marmurinės lėkštės, jokių baisių papuošimų – dirbama tik su produktu ir jo grynumu. Galima pusryčiams gauti tiek ledų ar vaflių, tiek azijietiškų sriubų. Beje, jie patys gamina jogurtus.“

„Beach Road Kitchen“ (viešbutyje „JW Marriott Hotel Singapore South Beach“), 30 Beach Road, Singapūras. „Facebook“ paskyra.

2. Grilio entuziastams

„Burnt Ends“ oficialiame „Asia’s 50 Best Restaurants 2017“ reitinge užima 10 vietą. Pačioje Kinų kvartalo širdyje įsikūrusiam restoranui būdinga moderni australiško barbekiu tradicija. Jau vien tai gali Jums pakuždėti, kad tai nėra tradicinis grilis. Įsitaisykite prie restorano baro (būkite pirmieji, nes čia – vos 10 vietų!) ir stebėkite ypatingą reginį. Virtuvė čia atvira, nes virtuvės šefas Dave Pynt tikrai neturi, ko slėpti, ir žino, kaip sužadinti apetitą dar nė nepagaminus patiekalo. Maistui ruošti yra naudojama technika, kuri gali kepti, rūkyti bei leidžia mėsą ruošti tiesiai ant pragariškai įkaitusių anglių. Įdomu tai, kad krosnys yra kūrenamos obelų ir migdolų mediena.

Alfas: „Tai #1 grilio restoranas Azijoje. Maistas ruošiamas įmetant jį tiesiog į anglis arba kepamas ant grilio. Kaip tikrai gerame restorane iškeptas produktas yra parodomas, klausiama, ar jis patinka svečiui. Nors virtuvė ir yra atvira, neturiu jokių priekaištų labai gerai ventiliacinei sistemai!“

„Burnt Ends“, 20 Teck Lim Road, Singapūras. „Facebook“ paskyra.

3. Klasiškiems pietums

Nacionalinėje galerijoje įsikūręs „Odette“ – tai dar vienas geriausių Azijos restoranų penkiasdešimtuko laureatas, užėmęs 9 vietą ir per vienerius savo veikimo metus nugvelbęs net dvi „Michelin“ žvaigždutes. Virtuvei vadovaujantis prancūzų šefas Julien Royer savo gastronominį stilių apibūdina kaip „esminę virtuvę, kurios epicentras – moderni prancūzų virtuvė“. Čia naudojami tik sezoniniai ir iš viso pasaulio surinkti artizaniniai produktai, dėl kurių patiekalai lėkštėje yra ypač elegantiški ir rafinuoti. Degustaciniai keturių, šešių ir aštuonių patiekalų meniu yra nuolatos keičiami, bet juose visada rasite firminį restorano patiekalą – kepintą foie gras su miso karamele, citrinine bolivine balanda ir japoniškomis braškėmis.

Alfas: „Vietą čia užsirezervuoti reikia iš anksto. Restoranas yra ypač estetiškas, pradedant indais, servetėlėmis, interjeru ir baigiant tokiomis detalėmis, kaip restorano temperatūra, ventiliacija ir paslaugus personalas. Tokios subtilybės priverčia jaustis kaip estetiškame teatre, kurio dalimi jautiesi ir pats.“

„Odette“, 1 St Andrew’s Road, Singapūras. „Facebook“ paskyra.

4. Keistiems kokteiliams

Tie, kurie nenustoja ieškoję stebinančių vietų ir patirčių, vienareikšmiškai kada nors atranda britų virtuvės šefo Ryan Clift vadovaujamą „Tippling Club“. Savo meniu jis siūlo žaismingus ir nenuspėjamus virtuvės laboratorijos atradimus, suderintus su ypač inovatyviais kokteiliais. Ryan siekia, kad valgymo patirtis būtų jaudinanti, žadinanti visus pojūčius, todėl jai naudojami ir tam tikri teatro elementai. Ne veltui restoranui apibūdinti naudojami epitetai ultraprogresyvus, avangardinis ir modernus. Norintiems pajausti tikrąją restorano dvasią, rekomenduojama išbandyti visą degustacinį meniu, kurio kulminacija – trijų tekstūrų pieno desertas. Kaip baro komanda kuria kokteilius, galite pamatyti apsilankę restorano internetiniame puslapyje.

Alfas: „Tai – šiek tiek maištaujantis restoranas. Vietoje užkandžių gausite įvairių skonių „plotkelių“, vietoje deserto – desertinę tabletę. Laukdami staliuko ir gerdami pasitikimo gėrimą, kitą kokteilį išsirinksite pagal kvapą. Tai gali būti oda, miškas, džinas, obelis, žolė ir pan. Vėliau Jums atneš kokteilį, kuris turi asociacijų su išsirinktu kvapu. Aš išsirinkau odą ir savo kokteilį gavau stiklinėje su odiniu dėklu.“

„Tippling Club“, 38 Tanjong Pagar Road, Singapūras. „Facebook“ paskyra.

The post 4 gardžiausios vietos Singapūre pagal Alfą Ivanauską appeared first on VMG online.

„Gastronomijos savaitės 2016“ metu VMGonline.lt portalo skaitytojai geriausiai pasirodžiusiu restoranu išrinko „Mykolo 4“. Po daugiau nei pusmečio vėl apsilankėme restorane pasidomėti, kaipgi šauniai besisukančiai komandai sekasi. Restorano vadovė Zita Rimkienė atskleidė, kad svečių netrūksta, klientai giria maistą, virėjų bei aptarnaujančio personalo darbą ir atmosferą, tačiau kartu dažnas klientas ir pamini: restoraną siaurose Vilniaus gatvelėse rasti sudėtinga.

Kadangi mes kelią iki „Mykolo 4“ rastume net užsimerkę, sumanėme restoranui padėti ir susukome filmuką, padėsiantį nepaklysti tiek vietiniams, tiek pirmą kartą Vilniuje atsidūrusiems gurmanams, norintiems paragauti tikro, senovės Lietuvos bajorų valgyto maisto.

Yra du būdai restoranui pasiekti: nuo Pilies gatvės ir nuo Šv. Onos bažnyčios. Einant Pilies gatve nuo Katedros aikštės, derėtų laikytis kairės pusės, kad nepralėktumėte reikiamo posūkio į kairę. Sukti reikėtų ties 16 numeriu pažymėtu Pilies gatvės pastatu. Tuomet pakanka eiti tiesiai, kol užuosite pro restorano langą sklindančio maisto kvapą. Tiems, kurie restoraną bando surasti iš kitos pusės, nuo Šv. Onos bažnyčios, pasigėrėjus gražiu vaizdu, reikia judėti Šv. Mykolo gatve ir nepražiopsoti „Mykolo 4“ iškabos.

Nesudėtinga, ar ne? Suraskite „Mykolo 4“ restoraną ir pasidalinkite atsiliepimais komentaruose!

The post Kaip rasti restoraną „Mykolo 4“? appeared first on VMG online.

Tiems, kurie netiki, kad veganiškas maistas gali būti sotus ir verčiantis iš kojų, derėjo šiandien popiet apsilankyti „Gyvame bare“ vykusioje naujojo meniu pristatymo ir veganiškų mėsainių degustacijoje. Žodis „mėsainis“ čia nelabai tinka, mat juose jokios mėsos nebuvo, tačiau skrandį užpildė neapsakomai. Naujasis „Gyvo baro“ virtuvės šefas Paulius Janušas (taip taip, tas pats, kuris paradui vadovauja ir „Alive“ virtuvėje) senajame meniu paliko pagrindinius klientų favoritus, tačiau ištaisė kai kurias klaidas ir pridėjo savų patobulinimų. Nepaisant visų titulų ir veganiškų paslapčių, degustacija buvo itin paprasta – tarsi smagūs draugų pietūs.

Degustacija prasidėjo nuo sojų kepsnelių ir tofu sūrio „nuggets“ rinkinio su kornišonų padažu. Traškūs kepsneliai ypač patiko vaikams, o soja, gardinta barbekiu prieskoniais, kėlė žavesį ir visavalgiams. Patiekalo kaina – 4 Eur.

Po šio užkandžio sekė visai nekuklus veganiškas Kijevo kotletas, kuris galėtų būti įtrauktas net ir į garsiosios „Neringos“ meniu. Kotleto pagrindas pagamintas iš sojų faršo, o įdaras – iš veganiško sūrio ir slyvų. Tiesa, garnyrui prie kotleto nebuvo pasirinktos tradicinės šviežių daržovių salotos. Tai buvo juodieji lęšiai ir pomidorų bei paprikų padažas, kuris vienus nuvylė, o kitiems labai patiko. Kijevo kotleto kaina – 7,20 Eur.

Po šių visai nelengvų užkandžių sekė net 4 mėsainiai. Iš viso jų turėjo būti 5, bet degustatoriams patikinus, kad tas paskutinysis netilps į jokius slaptus skyrelius, galiausiai buvo jo atsisakyta ir atneštas desertas. Burgeriai buvo puikūs. Pirmasis, su seitanu – vegetariška kviečių mėsa (6,50 Eur), paliko gera įspūdį ir buvo nekantriai laukiama antrojo. Tiesa, antrasis, su sojų mėsa (5,90 Eur), po puikaus debiuto sužavėjo ne taip stipriai. Tačiau antrojo nuobodumą atpirko visos salės aikčiojimų sulaukęs mėsainis su tempe (6,50 Eur). Sultingas mėsainis su daugybe daržovių net ir pilnus skrandžius viliojo prašyti dar vieno pakartojimui. Na, o burgerių puotą užbaigė mėsainis, kurio įdaras buvo pagamintas iš portabello grybo, sūrio, brokolių ir pupelių (6,30 Eur) – šį įveikė tik stipriausi mėsainių gerbėjai.

Desertas, degustacijos dalyvių manymu, buvo per daug „kalėdinis“. Iš tiesų, desertui pasirinktas meduolinis sausainis, karamelizuoti obuoliai, bananai, veganiško pieno grietinėlė ir razinos priminė žiemą ir geriamą kakavą prie židinio. Vienintelis vasariškas akcentas – ryški ir sultinga braškė. Tačiau „Gyvo baro“ restoranas patikino, kad receptas dar bus tobulinamas ir šalia rausvaskruostės braškės atsiras mėlynės, šilauogės, galbūt ir serbentai, todėl vasarai įsibėgėjus derėtų tikėtis siurprizo. Deserto kaina – 3,80 Eur.

Šeštadienį vyksiantis „Vegfest“ jau pradeda įsibėgėti, tad tas kalėdinis desertas buvo visai ne be reikalo, mat kažkas iš degustacijos dalyvių pareiškė: „Juk „Vegfest“ ir yra veganų Kalėdos!“ Jeigu jaučiatės taip pat, išduosime jums paslaptį: visą šią savaitę išvardytuose restoranuose pasakius slaptažodį „Vegfest“ jūsų lauks nuolaidos:

• „Botanique“
•  „Vegan RawHouse“
• „Balti drambliai“
• „Kaimynai“
• „Planeta“
• „Chaika“
• „Ridikas“
• „Antras aukštas“

„Gyvame bare“ nuolaida naujajam meniu išbandyti sieks net 20 %! Savaitė netruks prabėgti, tad skubėkite paragauti naujų, gaivių ir tikrai sočių vasaros skonių.

The post „Gyvo baro“ mėsainių degustacija – visai ne dietinė įžanga į „Vegfest“ appeared first on VMG online.

Vasaros metu neabejotinai sulauksite svečių iš užsienio, o šie tikrai nenorės ragauti jokių itališkų ar kiniškų patiekalų – tik lietuviškus. Mūsų virtuvės karalius yra vienas ir labai aiškus – cepelinas su spirgučių karūna ir grietinės apdaru. Net jei užsieniečiams turo po lietuviškus restoranus ir nedarysite, vis tiek pravartu sužinoti, kiekgi tie visų mylimi cepelinai kainuoja ir nuo ko priklauso ta jų kaina.

AR TIKRAI BRANGIAUSIAS LYGU SKANIAUSIAS?

Atsitiktinai parinkome žinomiausias cepelinus tiekiančias vietas ir išsiaiškinome visus su cepelinų gamyba ir kainodara susijusius niuansus. Restoranai pateikti pagal kainas.

„Stiklių“ aludė

Šiame legendomis apipintame restorane cepelinai yra vienas meniu topų, nepaisant pakankamai aukštos kainos: 11 Eur kainuoja cepelinai su mėsa, 10 Eur – su varške. Cepelinai yra gaminami tik užsakius patiekalą, todėl jų gali tekti palaukti nuo pusvalandžio iki valandos, tačiau visada žinosite, jog tai, ką valgote, yra šviežia ir pagaminta specialiai jums pagal senovinį, tradicinį receptą.

„Aula“

Šis tinklinis lietuviško maisto restoranas neseniai pristatė maisto vežimėlį, siūlantį cepelinus. Tai – vienintelis toks vežimėlis, siūlantis lietuviškos virtuvės patiekalus ir žadantis ateityje tiekti ir daugiau patiekalų. Šiandien „Aulos“ cepelinų galite paragauti „Open Kitchen“ organizuojamajame renginyje „NERIS: Eats, Brews and Grooves“. Vežimėlį užsisakyti galima ir savo privatiems renginiams, cepelinų nori net ir elektronikos festivaliai, o tuo labai džiaugiasi pati restorano komanda. Vienas cepelinas vežimėlyje kainuoja 1,50 Eur, jei tai cepelinas su varške ar kiauliena, 2 Eur už elnienos cepeliną. Pačioje „Auloje“ cepelinai brangesni, bet ten juk ir kaštai kitokie: porcija cepelinų su danieliaus ir jautienos įdaru kainuoja 6,90 Eur.

„Amatininkų užeiga“

Dar viena Vilniaus legenda, kurios meniu be didžkukulių („amatininkai“ yra įpratę juos vadinti būtent taip) neįsivaizduojamas. Kaip ir „Stiklių“ aludėje, čia viskas gaminama šviežiai. Didžkukulių virimui paruoštas puodas stovi visą dieną, cepelinai verdami kas pusvalandį. Viskas nuo A iki Z gaminama vietoje: tiek skutamos bulvės, tiek, prieš pat patiekiant, ruošiamas spirgučių padažas. Čia didžkukuliai yra patiekiami tik su kiauliena, kaina – 6,50 Eur.

„Neringa“

Nors šis restoranas yra garsus savo „Kijevo“ kotletais, vis tik dažnas svečias čia užsisako ir cepelinų. Cepelinų porcijos čia – tikros lietuviškos, tikrai nemažos. Už tradicinius cepelinus su mėsa, grietine ir spirgučiais čia sumokėsite kaip tokiam garsiam restoranui nei daug, nei mažai – 6 Eur. Tačiau vien jau ko verta emocija ir galimybė valgyti cepelinus sename Gedimino prospekto restorane.

Alinė „Leičiai“

„Stiklių“ kaimynė, lietuviško maisto alinė-restoranas „Leičiai“ dažnai sulaukia pagyrų už gerą cepelinų kainos ir kokybės santykį. Alinės meniu cepelinai užima garbingą vietą, juos mėgsta tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Cepelinai gaminami tik tradiciniai su mėsa ir spirgučiais, populiariam patiekalui daugiau nieko ir nereikia. Čia cepelinų porcija kainuoja 6 Eur.

„Bernelių užeiga“

Lietuviškų patiekalų ragauti ne vienas renkasi į tokio lietuviško pavadinimo restoraną. Ieškantiems pigesnio cepelinų varianto, „Bernelių užeiga“ gali pasiūlyti trijų rūšių didžkukulių – su mėsos, grybų ar varškės įdaru (apkeptus arba ne) – vos 3,70 Eur už porciją. Tiesa, tokią kainą rasti galima tik Kaune. Norintiems valgyti Vilniaus centre, teks mokėti šiek tiek daugiau – 4,60 Eur. O patiems alkaniausiems restoranas siūlo 4 didžkukulių rinkinį su keliais padažais: Vilniuje – 6,20 Eur, Kaune – 5,90 Eur.

„Gandralizdis“

Apie šį restoraną žino kiekvienas save gerbiantis panevėžietis, o kartais čia atvažiuoja net ir kitų miestų gyventojai. Klientus vilioja didelės porcijos ir žemos kainos, cepelinai – ne išimtis. Visą porciją (tiek cepelinų, tiek kitų patiekalų) įveikia tik rimtai išalkusieji arba tie, kurie dalį porcijos žada vežtis namo specialiuose indeliuose. „Gandralizdyje“ pilna porcija cepelinų (su varške arba mėsa) kainuoja 4 Eur, pusė porcijos – 2 Eur.

„Tigrasa“

Karmėlava cepelinų sostine yra vadinama ne veltui. Juk čia gaminami didžiausi ir bene žinomiausi cepelinai, kurių vienas, dar nevirtas ir negardintas padažu, jau sveria pusę kilogramo! Kavinė arba, kaip save vadina, valgykla gyvuoja jau 25 metus ir tokius didžiulius cepelinus gamina dėl paprastos priežasties: kad kiekvienas klientas būtų sotus. Valgyklos komanda yra bandžiusi gaminti įvairiausius cepelinus, net su pievagrybiais ar „shiitake“ grybais, tačiau liko prie tradicinio, klientams įprasto cepelinų su kiauliena recepto. Karmėlavos kainų su Vilniaus lyginti negalima: „Tigrasa“ vieną didžiulį cepeliną su kiauliena siūlo vos už 3,30 Eur (visa 1 kg porcija – 6,60 Eur), o tie, kurie nemano, jog tokią porciją įmanoma įveikti, gali rinktis ir mažesnius cepelinus, jų kaina – nuo 1,80 Eur už cepeliną.

KURGI, GALŲ GALE, VALGYTI CEPELINUS?

Susumavus visus rezultatus, vidutinė cepelino kaina Vilniuje yra apie 6 Eur. Mažesniuose miesteliuose cepelinų galima gauti ir žymiai pigiau, tačiau, pripažinkime, sostinė turi savo kainas. Skonis jau visai kitas dalykas, jį įvertinti reikia kiekvienam individualiai ir favoritus pasirinkti pačiam. Jei sudėtinga, apklausėme žinomus maisto pasaulyje nuolat besisukančius žmones, kurie domisi ir pačia lietuviška virtuve. Su jų patarimais išsirinkti bus lengviau.

ANDRIUS UŽKALNIS, žurnalistas, maisto kritikas

„Išskyrus tuos atvejus, kai mano draugė Fausta gamina cepelinus Kelmėje su savo močiute, tai valgau dviejose vietose: „Stiklių“ aludėje arba „Cepelinų gryčioje“ prie Molėtų. Tik šioje jau seniai nebuvau. Mano nuomone, skanius cepelinus reikia gaminti iš tinkamų bulvių (dažnai tai yra ignoruojama, imamos bet kokios), ir reikia šeimininkės arba šefo patirties. Žinoma, „Stiklių“ cepelinai brangesni nei Molėtuose, tačiau negalima lyginti kaštų sostinės centre ir provincijoje. Man asmeniškai labai svarbu, kad jie būtų ne sausi ir kad būtų daug spirgų ir grietinės prie jų. Labiausiai man patinka Kelmės grietinė.“

ORIJUS GASANOVAS, žurnalistas ir gurmanas

„Skaniausius ir brangiausius cepelinus valgiau Barselonoje prieš porą metų, kai filmavome laidą „Emigrantai“. Barselonoje lankėmės pas lietuvį Valdą, kuris tuo metu jau buvo bankrutavęs. Jo istorija prasidėjo nuo tada, kai Lietuvoje susirado mylimąją Liudmilą, ji pardavė butą ir abu emigravo į Barseloną. Ten pora viename iš rajonų įsirengė restoraną. Kur visi valgo „tapas“ ir paelijas, Valdas ir Liudmila sugalvojo atidaryti cepelinų restoraną. Jie investavo labai daug pinigų, vežėsi bulves ir mėsą iš Lietuvos, nes nei ispaniškos, nei portugališkos bulvės cepelinams netiko. Tačiau restorane buvo gan liūdna, mat tik kartkartėmis ten užsukdavo lietuviai, o ispanams cepelinai visai nebuvo įdomūs.

Tie cepelinai skaniausi mano gyvenime, nes turi legendą. O brangiausi, nes kainavo Liudmilai butą, o Valdui – visą verslą, mat restoraną ištiko bankrotas. Valdas ir Liudmila viską verslui atidavė, jų net lovos buvo prie puodų ir lietuviško alaus dėžių, po bankroto jie ir liko ten gyventi. Kiekvienas valgytas to cepelino svečiuose kąsnis buvo tarsi atkąstas žmonių likimas.

Na, o jei grįžtame į Lietuvą ir kalbame apie cepelinų kainas, manau, kad Vilniuje normalu už porciją cepelinų sumokėti 5 Eur. Tik kažin, ar realybė tokia.“

ALFAS IVANAUSKAS, VMG idėjinis lyderis

„Vieni skaniausių cepelinų, kuriuos valgiau, buvo viename Vilniaus restorane, kuris jau užsidarė. Tai buvo cepelinai su džiovintų baravykų ir ožkos sūrio įdaru – tikrai labai patiko, tačiau kainavo nepigiai, turbūt toks eksperimentas ne visiems patiko ir kaina buvo per aukšta. Brangiausius cepelinus valgiau vokiečių šeimoje. Iš tiesų, tai buvo daugiau kukuliai, pakepti su ikrais, lašiša, kalendra. O pats vaikystėje labai mėgau gaminti cepelinus su vištiena, daugybe svogūnų ir pakepta bei smulkiai pjaustyta rūkyta šonine. Kad spalva būtų gera, dėdavau daug žalumynų tiek į įdarą, tiek ant cepelinų. Viską apibarstydavau tarkuotais džiovintais baravykais: juos reikia sumalti tarsi pudrą ir apibarstyti per sietelį. Būna ne tik gražu, bet ir pasklinda nuostabus aromatas.“

The post Cepelinų gidas pagal kainą: kiek normalu mokėti už skanų cepeliną? appeared first on VMG online.

Žinote, oras vis tiek kada nors pagerės ir išmuš valanda, kai į gamtą galėsite ridenti arbūzą arba melioną. Ką iš tikrųjų derėtų ridenti, remiantis vaisiaus kaloringumu ir maistingumu, netrukus ir sužinosime.

Giminės

Arbūzas – pusiau daržovė, pusiau vaisius. Agurkų, moliūgų ir cukinijų pusbrolio šaknys siekia dar senovės Egiptą. Hieroglifams, kuriuose matomas arbūzas, yra apie 5 tūkst. metų.

Melionas – tai pačiai Cucurbitaceae šeimai priklausantis vaisius, manoma, kilęs iš Indijos ar senovės Persijos.

Kalorijos (100 g)

Arbūzas – 30 kalorijų (7,55 g angliavandenių, 0,15 g riebalų, 0,61 g baltymų)

Melionas – 34 kalorijos (8,16 g angliavandenių, 0,19 g riebalų, 0,84 g baltymų)

Vitaminai

Melionas turi daug daugiau vitamino A ir C.

Mineralai

Melionas turi daugiau magnio ir kalio.

Po lygiai kalcio ir geležies.

Mažiau cukraus ir natrio

Arbūzas – 2 g mažiau cukraus ir 15 mg mažiau natrio.

Rekomenduojama besilaikant dietos

Nė vienas. Nors vaisiuose randamas cukrus yra natūralus, jo kiekis yra sąlyginai didelis. Vandeningi produktai tikrai gali apgauti organizmą ir padėti numesti svorio, bet kartu su juo – ir raumenų masę.

Stiprybės

Arbūzuose randama daugiau antioksidanto likopeno nei šviežiuose pomidoruose. Amino rūgštis, esanti arbūzuose, apsaugo nuo raumenų skausmo, uždegimų, yra naudinga širdies ir imuninei sistemai.

Melionuose randamas vitaminas A yra ypač reikalingas geram regėjimui ir sveikai odai. Turtingas antioksidantais vaisius apsaugo ląsteles nuo vėžinių susirgimų, gerina širdies veiklą.

Abu vaisius sudaro apie 91 proc. vandens, todėl taip gali būti puikiai palaikomas vandens kiekis organizme.

Silpnybės

Vartojami dideliais kiekiais gali turėti pašalinį poveikį. Viršyta likopeno dienos norma (30 mg) gali sukelti viduriavimą, virškinimo sutrikimus.

Gaminimo būdai

Arbūzus naudokite šaltoms sriuboms, vaisių kokteiliams, ledams, salotoms, marinavimui (tai įprasta Pietų Amerikos šalyse). Maisto gamybai gali būti naudojamos ir sutrintos ar skrudintos arbūzų sėklos – jose aptinkama dar daugiau naudingųjų medžiagų nei pačiame minkštime.

Melionus naudokite salotoms, džemams, šerbetams, ledams, sultims, vaisių kokteiliams.

Suderinamumas

Arbūzus derinkite su mėta, baziliku, kuminu, Kajeno paprika, aitriąja paprika, ciberžole, jaunomis salotomis, raudonuoju svogūnu, alyvuogių aliejumi, balzaminiu actu, agurkais, pomidorais, granatais, braškėmis, apelsinais, krevetėmis, tunu, sūriais (bri, kamamberu, feta).

Su melionais derės kalendra, mėta, petražolė, čiobrelis, aštrūs prieskoniai, braškės, obuoliai, citrusai, uogos, datulės, mangai, kiviai, ananasai, agurkai, pomidorai, kumpis, alyvuogių aliejus, balzaminis actas, sūriai (bri ir kamamberas).

Kaina

Arbūzo kilogramo kaina – apie 0,75 Eur.

Meliono „Honey Dew“ kilogramo kaina – apie 1,30 Eur.

Receptai. Išbandykite juos ir nuspręskite, kas yra Jūsų dvikovos nugalėtojas!

Arbūzas su ledinukais

Meliono salotos su Serano kumpiu ir šilauogėmis

The post Vasaros dvikova: arbūzas prieš melioną appeared first on VMG online.

Geriausiu „Gastronomijos savaitės 2016“ restoranu išrinktas restoranas „Mykolo 4“ vėl nustebino. Šįkart – paprastumu, patiekalų aiškumu ir kokybiškais, tarpusavyje patiekaluose derančiais produktais. Kiekvieną kartą čia užsukę stebimės, kaip restorano šefas Laimonas Verbickas sugeba ir pataikyti į restorano temą – senovės lietuvių bajorų virtuvė, ir nustebinti daug mačiusį bei ragavusį šiuolaikinį žmogų. Neseniai pristatytas „Mykolo 4“ meniu – ne išimtis. Čia lengvi vasaros skoniai, garnyrai ir padažai susipina su senoviniais receptais, kuriems paruošti naudojami tik kokybiški ir daugiausia lietuviški ekologiški produktai. Visu tuo galima apibrėžti naująjį „Mykolo 4“ skonį.

Meniu šį sezoną keitėsi iš pagrindų: nuo užkandžių iki desertų. Iš žiemos meniu liko tik keli favoritai, tinkami visiems metų laikams, tarp jų – žymioji burokėlių sriuba su ožkų sūrio putėsiais. Tačiau šįkart ragavome kai ką naujo – tai vištienos sultinys su morkomis, baltaisiais ridikais ir grybais bei ančių kepenėlėmis įdarytais koldūnais (6 Eur). Tai – puikus užkandis vėsiai vasaros dienai, primenantis vakarus kaime pas kulinarinius šedevrus gaminančią močiutę. O močiutes, jų maisto paprastumą ir jį ruošiant įdėtą meilę mes dieviname, taigi, pamilome ir šį sultinį.

Kokia gi lietuviška virtuvė be silkės? Atsakymas: prasta ir neišpildyta, todėl „Mykolo 4“ vasaros meniu silkė karaliauja skaniausių patiekalų tope. Silkę čia mėgsta užsisakyti ir vietiniai, ir turistai, kurie nustemba tokiu patiekalo paruošimu. Ragavome silkę su putpelių kiaušiniais, žaliosiomis pupelėmis, marinuotomis garstyčių sėklomis bei žaliu ir gaiviu laiškinio česnako aliejumi (6 Eur). Apie šią silkę daug pasakoti ir nereikia – reikia ragauti.

Vis tik šio naujojo meniu žvaigždė yra ne koks prabangus didkepsnis, o zrazai. Iki šiol „Mykolo 4“ zrazus gamindavo tik specialioms progoms ir degustaciniams meniu. Kadangi šį patiekalą dievina kone visi, virtuvės šefas nusprendė, kad atėjo laikas zrazams žibėti šiltojo sezono meniu. Zrazas, arba jautienos išpjova, įdarytas džiovintais baravykais, putpelės kiaušiniu ir juodos duonos trupiniais, patiektas su pastarnokų piurė, vytintais ir šviežiais vyšniniais pomidoriukais bei raudonojo vyno padažu (20 Eur) yra tai, apie ką dažnai pasvajoja kiekvienas tikras lietuvis, mylintis savo šalies kulinarinį paveldą. Šiam patiekalui šlovės akimirka galėjo išaušti ir anksčiau, tačiau nereikia gręžtis atgal – pasidžiaukime, kad ta šlovė pagaliau aplankė, nes patiekalas tikrai jos vertas.

Desertai „Mykolo 4“ visuomet nustebina ne kažkokia neįtikėtina prabanga ar unikaliu paruošimo būdu, bet nesuderinamais skoniais. Šįkart negalėjome atsiplėšti nuo virtos grietinėlės deserto su spanguolių įdaru bei mėtų ir bazilikų padažu (6 Eur). Restorano šefas dievina duoną ir jos trupinius priderina net desertuose, taigi, ir šis, iš pirmo žvilgsnio tarsi kokiu saldžiu sausainiu, buvo papuoštas duonos trupiniais. Šiam desertui apibūdinti labai tinka nuvalkiota frazė „skonių oazė“, mat skirtingos dalys – gaivus padažas, gardus grietinėlės desertas su rūgščios uogienės įdaru ir lietuviškos juodos duonos trupiniai – susijungė į vieną nepertraukiamą visumą, kuri privertė kelis kartus pakartoti „vau“.

Jei dar nesilankėte „Mykolo 4“ restorane, šią vasarą tai privalote padaryti: naujų patiekalų per ekraną neparagausite. Nežinantiems, kaip rasti restoraną, dalijamės neseniai susuktu filmuku, padėsiančiu greičiau susiorientuoti siaurose Vilniaus gatvėse ir bromuose.

Restoranas „Mykolo 4“: Šv. Mykolo g. 4, Vilnius 01124

„Facebook“ paskyra ČIA

Darbo laikas: I–IV 11.00–23.00; V 11.00–24.00; VI 12.00–24.00; VII 12.00–23.00

The post Naujas restorano „Mykolo 4“ meniu – duoklė vasarai ir klasikai appeared first on VMG online.

Tuo metu, kai VMG idėjinis vadas Alfas Ivanauskas ruošiasi į kelionę, tikrai žinome vieną faktą – savo kulinarine mačete jis iškirs visas didelių miestų restoranų džiungles ir mums parveš atsiliepimus ir vizualius įrodymus tik iš ten, kas gali būti vadinami geriausiais (tai jis padarė ir Singapūre). Todėl mums niekada nebaisu vykti nei į Paryžių, nei į Tokiją, jei ten jau buvo Alfas. Šį kartą – Jūsų kelionės į Honkongą palengvinimas.

„ATUM restaurant“, 18 Hanoi Road, Tsim Sha Tsui, Kowloon

Vieta, kur plūsta madingiausias Honkongo jaunimas ir dažniausiai renkamasi popiečio arbatėlei. Ko jie čia plūsta? Ogi savo akimis išvysti, kaip estetiškai gali atrodyti maistas ir kokią ugnį atviroje virtuvėje gali įžiebti restorano komanda.

Alfas: „Po pietų Azijoje labai populiaru eiti į restoranus ir kavines, kurios siūlo padėklus su saldumynais. Geri kavytę, arbatytę ir mėgaujiesi.“ Tokio padėklo kaina dviem asmenims su įskaičiuota kava ar arbata – apie 43 Eur. Yra ir dienos pasiūlymų: užkandžių, salotų, sriubų, karštųjų patiekalų (9–15 Eur).

Restorano meniu galite rasti ČIA.

„Above & Beyond”, 17 Science Museum Rd, Tsim Sha Tsui

Čia tikrai negalėsite pralenkti viešbučių restoranų, ypač jei jie įsikūrę 28-ajame aukšte, ir pakėlę nosį nuo savo lėkštės kaip ant delno matysite visą Honkongo panoramą. Bent taip yra viešbučio „ICON“ restorane, kuriame vyrauja Kantono virtuvė. Nors restoranui vadovauja patyręs šefas Paul Tsui, meniu galima rasti ne tik šiuolaikinių patiekalų improvizacijų, bet ir klasikinių gastronominių šedevrų. Čia taip pat paragausite apdovanoto ir pripažinto konditerio desertų, nuostabių rinktinių arbatų, privatų vyno kambarį.

Alfas: „Vienas iš patiekalų, kurį privalu išbandyti – Singapūro krabas. Išsirinkus krabą, jis yra sutraiškomas, išverdamas ir valgomas rankomis. Taip pat ypač garsūs – dim sum, kurie čia yra vieni skaniausių. Atėjus į restoraną gaunate meniu ir jame turite pažymėti savo pasirinkimus. Dieną valgomi dim sum, o vakare užsisakoma iš „à la carte meniu“. Pietų rinkinys dviem žmonėms – apie 30–35 Eur.

Restorano meniu rasite ČIA.

The post Ypatingos vietos, kurių negalima aplenkti Honkonge, pagal Alfą Ivanauską appeared first on VMG online.

Ketvirtadienio vakarą svečius į „Trinity“ restoraną tikrai puotai sukvietęs Dalius Aleksiejevas eilinį sykį įrodė, kodėl jis vertas genialaus šefo vardo. Jaunas ir charizmatiškas šefas surengė tikrą šventę visko mačiusiems gurmanams. Nors prieš renginį paskelbtame degustacijos meniu buvo nurodyti 5 patiekalai, degustacijos metu jų buvo net 8, o kur dar aperityvas ir digestyvas tobulam vakarui pradėti ir užbaigti. „Trinity“ vasara prasidėjo tikrai smagiai, skaniai ir buvo puiki įžanga į šventinį Joninių savaitgalį.

Tik atvykus į restoraną, buvome pakviesti lipti ne į antrojo aukšto restoraną, bet pirmiausia aplankyti barą, kuriame tvyro lengva, draugiška atmosfera. „Trinity“ barmenai, kaip tikri profesionalai, pasakoja linksmas gyvenimiškas istorijas, išklauso savo klientų ir tuo pačiu metu plaka pageidaujamus kokteilius. Tiesa, atvykusiems į degustaciją buvo pasiūlytas ypatingas kokteilis su tris paras alkoholyje mirkytais pomidorais, papuoštas mocarela bei saldžiu saulėje džiovintu pomidoru. Tai buvo pirma užuomina apie visame meniu besitęsiančią natą – pomidorus. Gaivus, gal kiek kartokas, kokteilis labai patiko tiems, kuriems saldūs gėrimai ne prie širdies. Kadangi diena pasitaikė tvanki, kokteilis atgaivino ir nuteikė sočiai vakarienei.

Pakilus į antrąjį aukštą šurmulio girdėjosi mažiau, tačiau kvepėjo kur kas skaniau. Kvepėjo ne kas kitas, o lietuviška juoda duona, kepta pačiame „Trinity“ restorane. Pomidorų tema buvo pratęsta, duona buvo patiekta su pomidorų sviestu. Patiekimo interpretacija nustebino: pomidorų sviestas pūpsojo tarsi vyšniniai pomidoriukai, jie buvo sujungti tikromis, kvepiančiomis pomidorų šakelėmis. Vasara močiutės kaime su juoda duona ir pomidorais ant sumuštinių buvo ranka pasiekiama.

Trečias dalykas, kurį išvydome ant savo stalo, buvo nedideli sumuštinukai su čiabatos duonele, trintų slyvų koše, ančių kepenėlių torchon, obuolio gabalėliu ir rūgštynės lapeliu papuošimui. Po dailaus sumuštinuko sekė lietuviška ramen interpretacija su bulvių makaronais, daržovėmis, pušyse marinuotu kiaušiniu ir vištienos sultiniu, tiesa, ganėtinai sūriu, bet išties sodriu. Vieno kąsnio sumuštinukas ir ramen buvo tarsi pertrauka tarp pomidoriškų patiekalų.

Pertraukos reikėjo, mat antrasis patiekalas, kurį žinojome pagal iš anksto pateiktą meniu, buvo „burrata, kuri norėjo tapti pomidoru“ arba pomidorų ir buratos sūrio salotos su gaspacho traškučiais, pesto padažu, alyvuogių trupiniais ir duonele. „Daliau, kodėl pomidorai?“ – paklausėme. „O kodėl ne? Juk pomidorai lygu vasara!“ – šūktelėjo prabėgdamas šefas, kuris tarsi vijurkas sukiojosi po visą restorano salę, pristatinėdamas savo šedevrus susirinkusiems svečiams. Tiesa, tie pomidorai visai neatsibodo ir buvo net šiek tiek gaila, kad su šiuo patiekalu jie ir baigėsi.

Užkandžių serija, nuo kurios spėjome jau gerokai pasisotinti, baigėsi. Atėjo eilė karštiesiems patiekalams. Pirmasis – kiaulienos papilvė su žiediniais kopūstais, jų piurė, burokėliais, baravyko gabalėliu ir aštria karamele – jau buvo tapęs žvaigžde „Gastro 2017“ renginio metu. Su šiuo patiekalu „Trinity“ laimėjo pirmąją vietą bendroje lentelėje vertinant patiekalo išvaizdą, aptarnavimą, restorano aplinką ir tai, kad restorane būtų apsilankyta dar kartą. Paragavome patiekalo dar kartą: niekas nepasikeitė, lygiai taip pat gerai, kaip ir prieš keletą mėnesių.

Tarp dviejų patiekalų turėjome ir lengvą pertrauką: šaukštelyje serviruotą antienos gabalėlį su saldžiu abrikosų kuskusu bei trumų majonezu. Užkandis dingo taip greitai, kad net nespėjome jo nufotografuoti. Tačiau šios nuotraukos trūkumą atperka jautienos didkepsnio „Wellington“ nuotrauka. Didkepsnis tarsi koks modelis, besimaudantis padaže, pūpsojo viename lėkštės šone, o kitame buvo ta „Wellington“ didkepsniui priklausanti tešlos dalis papuošta zoodles (tai trumpinys angliško pavadinimo zucchini noodles, liet. cukinijų makaronai), mažytėmis apvaliomis bulvytėmis ir porais. Minkšta mėsa tarsi tirpo burnoje, o traškus tešlos paplotėlis, pamirkytas padaže, idealiai įsipaišė į visą patiekalo kompoziciją.

Soti vakarienė baigėsi, atėjo metas desertams. Jie buvo net du. Pirmasis – jogurtinis šerbetas su mangų kremu ir liofilizuotais vaisiais, vėlgi, dingo net nenufotografuotas. Tačiau jo nuotraukos net ir nereikia, mat tai buvo įžanga į kur kas rimtesnį desertą. Pirmiausia gavome digestyvą – ryškų, gaivinantį ir kiek kartoką rožinį kokteilį. Desertas buvo itin lietuviškas burokėlių sūrio pyragas, tiksliau, burokėlių želė, susukta tarsi „cannelloni“ makaronas, įdaryta „Filadelfijos“ sūreliu. Šalia pūpsojo juodųjų serbentų šerbetas su karamelizuotu kukurūzo spragėsiu. Visa tai buvo patiekta ant sausainio trupinių ir papuošta rūgštynės lapeliu.

Tiesa, baigę vakarieniauti supratome, kad visai ne pomidorai buvo degustacijos tema, o ta visuose patiekaluose figūruojanti rūgštynė. Lapelis simbolizavo lietuviškumą net ir prabangiausiuose patiekaluose. Smagu matyti, kad tradiciniai lietuviški produktai, atsidūrę tokiose puikiose rankose, tampa Michelin žvaigždės verto restorano stebuklais.

Restoranas „Trinity“: Vilniaus g. 30

„Facebook“ paskyra ČIA

Darbo laikas: I 11.00–22.00; II–III 11.00–24.00; IV 11.00–03.00; V 11.00–05.00; VI 12.00–05.00; VII 12.00–22.00

The post Naujojo meniu pristatymo vakarą „Trinity“ restoranas kvepėjo lietuviško daržo gėrybėmis appeared first on VMG online.

Palangoje viešinti VMGonline.lt komanda ne šiaip guli paplūdimyje ir degina baltas, saulės mažai temačiusias kojas. Palangos gastronomija čia stebina kas kiekvieną nueitą metrą, dietas čia galima pamiršti. Tuo norime pasidžiaugti ir pasidalyti su savo skaitytojais. Mūsų įžvalgų apie maistą Palangoje bus daugiau, o jas norime pradėti nuo mus itin nustebinusio kiosko, kurį aptikome visiškai netyčia. Tai – vos prieš savaitę duris atvėręs „Choco Kebab“ kioskas, kuriame žavi mergina nuo iešmo pjauna ne mėsą, o… šokoladą ir gamina visų smaližių didžiausią svajonę – šokoladinį kebabą.

Pradėkime nuo pradžių. Eidami garsiąja J. Basanavičiaus gatve tikėjomės padaryti gatvės maisto apžvalgą su tais pačiais pabodusiais vafliais, kukurūzais, ledais ir šaltomis kavomis. Nustebti nesitikėjome, kol užėjome į vieną skverelį. Pirmiausia akį patraukia pramoga vaikams – batutų parkas ir sėdmaišiai. Čia tikėjomės pailsėti. Vos prisėdę pasukome galvą, kur akis užkliuvo už „Choco Kebab“ iškabos, ten nieko nelaukdami ir nubėgome. Tais šokoladiniais kebabais prekiaujanti mergina nuobodžiavo: „Mus kol kas sunku pamatyti, nebent ateini į batutų parką, tuomet nori nenori jautiesi privalantis tokios naujovės paragauti.“

Kioskas kvepėjo puikiai, visas blizgėjo ir nė iš tolo nepriminė tų atgyvenusių ir riebalais persisunkusių tikrų kebabų kioskų. Mergina su malonumu ir savo nuožiūra parinkdama skaniausius priedus padarė mums tą šokoladinį kebabą. Procesas toks: į specialią keptuvę kebabų meistrė įpylė tešlos, kuri savo konsistencija, spalva ir kvapu keptuvėje priminė blynų tešlą. Kol mūsų lavašas kepė, mergina nuo besisukančio „Choco Kebab“ pieniško ir baltojo šokolado iešmo negailėdama gramdė drožles. Iškepus ryškiai geltonam blynui (kuris turbūt buvo geriausia šio kebabo dalis), mergina pripurškė grietinėlės, subėrė šokoladines drožles ir pridėjo priedų: šokoladinių sausainių, dražė saldainių, pabarstukų, riešutų. Viską suvyniojusi įdavė mums į rankas specialioje kartoninėje pakuotėje.

Kebabą elegantiškai valgyti sudėtinga, atrodė, kad grietinėle išsitepėme net ausis. Kebabo lavašas, t. y. tas minkštas ir saldus blynas, buvo puikus, o visi tie priedai ir pabarstukai su kiekvienu kąsniu keitėsi. Šio šokoladinio stebuklo kaina – 3,80 Eur su visais priedais. Padėkojome šokoladinių kebabų meistrei už cukrumi iš tolo kvepiantį patiekalą ir paprašėme daugiau papasakoti apie kiosko koncepciją. Mergaitė liepė sugrįžti kitą dieną ir pabendrauti su savininku Ernestu Mickumi. Taip ir padarėme.

Ernestai, papasakokite, iš kur ši unikali idėja?

Koncepciją atsivežėme iš Italijos. Ilgą laiką ten gyvenau ir kai kažkas pasiūlė nuvykti paragauti saldžių kebabų, žiūrėjau skeptiškai. Kebabai iškart asocijuojasi su nesveiku maistu, o šie – dar saldūs, iš pradžių maniau, kad tai – visiška nesąmonė, kol paragavau ir po trečio kąsnio ištariau: vežam į Lietuvą. „Choco Kebab“ Italijoje yra patentavę visą gamybos technologiją. Šis kioskas – franšizė, esame vieninteliai Baltijos šalyse, arčiausiai „Choco Kebab“ galite rasti Čekijoje. Tačiau mums niekas nereguliuoja nei kainų, nei receptūrų, dirbame savo malonumui.

Kuo ypatinga ta receptūra?

Iš Italijos gauname specialius miltų mišinius tai blyno tešlai paruošti. Blynas geltonas, nes jame daug kiaušinio trynių. Be miltų, žinoma, gavome keptuves ir tą didžiulį šokolado iešmą. Grietinėlė ir priedai – mūsų pačių reikalas, tačiau renkamės juos itin atsakingai. Visos uogos ir vaisiai atkeliauja kasdien iš ryto tiesiai iš Lietuvos ūkininkų daržų, ten negauname tik egzotinių vaisių, tokių kaip bananai. Priedus renkamės tokius, kad klientai lengvai atpažintų: žinomi saldainiai, riešutai, pabarstukai. Beje, ar ragavote mūsų ledų?

(Pasigirdus atsakymui, kad dar nespėjome, savininkas Ernestas nubėgo prie dirbančios merginos, o ši staigiai iškepė tą skanųjį blyną, įdėjo braškinių ledų, viską pagardino šaldytomis braškėmis, šokolado drožlėmis ir baltojo šokolado sirupu. Sugrįžęs Ernestas tarsi kokią puokštę įteikė ledus ir pratęsė pasakojimą.)

Ledų principas labai panašus į kebabo. Renkamės tik lietuvių gamintojų ledus ir nekartojame receptūros. Kaskart sugrįžus galite gauti vis naują ir kitokią ledų bei kebabo porciją. Dar turime ir tikros itališkos kavos, jos rūšį man rekomendavo pažįstamas italas barista, jo nuomone labai pasitikiu.

Nuo ko priklauso jūsų siūlomos produkcijos kainos?

Šokoladinio kebabo kaina su visais pabarstukais yra 3,80 Eur, tuo tarpu Italijoje kaina išvis be pabarstukų yra 4 Eur, taigi pas mus ji ženkliai mažesnė. Ledai kainuoja 2,50 Eur. Iš to nesistengiame daryti didžiulio pelno ir nekeliame kainų, kaip dauguma šiandieninių verslininkų. Mums svarbu pats produktas, klausome, ką sako klientai, džiaugiamės, kai jiems patinka. Dar tik pradėjome: neturime nei meniu pakabinę, tačiau dirbančios merginos visada pasakys ir kainas, ir patars. Reikia ir iškabų, kad žmonės mus lengviau rastų. Viskas atsiras greitu metu.

Ar dirbsite žiemą? Be to, ar yra planų plėstis?

Planų plėstis, žinoma, yra. Pirmiausia išbandysime produktą Palangoje, čia tiek skirtingų žmonių ir tokie srautai, kad galime sužinoti, ką apie tai galvoja įvairiausi klientai – nuo mažiausio iki didžiausio. Tuomet galvosime, kur plėstis. Galbūt šią vasarą ar rudenį rasite mus mugėse bei šventėse. Vėliau, aišku, norėtume plėstis ir į didmiesčius, bet kol kas stipriai dirbsime čia. O dėl žiemos… Viskas priklausys nuo to, kokia bus vasara ir ar tapsime tokie populiarūs, kaip tradiciniai kebabai (juokiasi).

„Choco Kebab“ galite rasti Palangoje, iš J. Basanavičiaus g. 43 įlindę į skverelį, prie pat parko.

Jų „Facebook“ paskyra ČIA

The post Sensacija Palangoje: pasislėpęs šokoladinių kebabų kioskas appeared first on VMG online.

Kiekviename pasaulio didmiestyje yra tokia gatvė, kurioje įsikūręs panašus baras. Nesvarbu, ar tai Shoredich (Londonas), Williamsburg (Niujorkas), ar Neukölln (Berlynas) madingiausi rajonai, baro greičiausiai teks paieškoti, nes iškabos prie įėjimo tiesiog nėra. Toks kokteilių baras atvėrė duris ir Vilniuje. „Norėjosi palikti šiek tiek intrigos ir jaudulio. Visada smagu kažką naujo ir įdomaus atrasti pačiam. Pasikabinti didžiulę iškabą gatvėje būtų buvęs akivaizdžiausias sprendimas, tačiau mes nusprendėme eiti netradiciniu keliu“, – pasakoja vienas baro įkūrėjų ir originalių kokteilių autorius Vilius Kadūnas.

Nusileidus rožine šviesa apšviestais laiptais, prie įėjimo pasitinka kvapnių bijūnų puokštė. Kokteilių baro interjere dominuoja balto marmuro paviršiai, tamsus medis ir neoninis rožinės spalvos apšvietimas. Kuriant interjerą ypač didelis dėmesys buvo skirtas vonios kambario estetikai. „LOVE“ – tai modernus kokteilių baras, kuriame kokteilių kūrimui naudojami natūralūs, sezoniniai ingredientai. Bare taip pat siūlomi nedideli šiuolaikinės europietiškos virtuvės patiekalai, puikiai derantys prie kokteilių meniu.

Kelis kartus per savaitę baro darbuotojai užsuka į šalia esantį Halės turgų įsigyti šviežių, sezoninių, vietinių produktų, iš kurių vėliau kuriami netikėti kokteilių receptai. Pasak baro koncepcijos autoriaus, bare vyrauja kulinarinis požiūris į kokteilį. Didelė dalis kokteilių elementų, pavyzdžiui, braškinis sūdytos karamelės sirupas, yra gaminami vietoje. „Šią savaitę Lietuvoje žydi šeivamedžiai, todėl važiavome į užmiestį skinti jų žiedų ir virėme sirupą. Tris skirtingus šeivamedžių kokteilius bare galite išbandyti jau šiandien“, – rekomenduoja baro šeimininkai.

Tiek interjerui, tiek ir unikaliam gėrimų meniu inspiracijų nuolatos ieškoma geriausiuose pasaulio baruose, lietuviškose pievose ir daržuose bei šiuolaikinio meno ir mados pasaulyje. Rezultatas atsispindi intriguojančioje, intymioje aplinkoje, kurioje gurkšnojant kokteilį nejučia pradingsta laikas. Visai kaip David Lynch „Twin Peaks“, tačiau čia pat, Pylimo gatvėje.

Baras „LOVE“: Pylimo g. 59, Vilnius

„Facebook“ paskyra ČIA

Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos bei visuomenės gerove.

The post Vilniuje atsidarė baras, kurio smalsuoliams teks paieškoti appeared first on VMG online.