Edukacinės alaus pamokėlės išties gali būti klaidingos. Jei pamatę ant stalo išrikiuotus vos, o tuo pačiu – net keturis reikiamus ingredientus – salyklą, apynius, mieles ir vandenį – pamanėte, kad alų išvirti gali kiekvienas, klydote. Lietuva turi vieną griežčiausių Europoje Alaus gamybos reglamentų, bylojančių, kad alumi čia laikomas tas alus, kuris turi tik minėtuosius keturis komponentus. Jų suvaldymas yra tam tikras mokslas, o pats alaus gamybos procesas reikalauja didelio kruopštumo ir priežiūros. Jį galima suskirstyti į šešias pakopas.
- Pirmiausia yra sumalamas salyklas (dažniausiai – miežių, kartais – kviečių, rugių ir kt.), kuris vėliau yra mirkomas arba kitaip – salinamas. Apie valandą sumaltas salyklas (sumaltas salyklas su vandeniu vadinamas mentalu) yra mirkomas karštame vandenyje. Taip yra suaktyvinami fermentai, skatinantys išsiskirti cukrų, kuriuo vėliau mis mielės. Po valandos jau galima nupilti susidariusį saldų skystį – misą.
- Tada iš viršaus karštu vandeniu mentalą praplauname. Taip vyksta vadinamasis tekinimas, kurio metu iš salyklo pasiimame visas likusias maistingąsias ir naudingąsias medžiagas – mineralines medžiagas, cukrus ir kt.
- Po šių dviejų žingsnių atėjo eilė virimui, kuris taip pat įprastai trunka valandą. Jo metu žūva nepageidaujami mikroorganizmai, į misą yra dedami apyniai. Norint kartesnio alaus, apyniai yra įdedami virimo pradžioje. Jei norima daugiau aromatų, apyniai įdedami virimo pabaigoje. Jei į alų yra dedama daugiau priedų, tai jau laikoma specialios technologijos alumi.
- Baigus virti, misa paliekama nuskaidrėti ir atšaldoma iki fermentavimo temperatūros. Tai dar nėra alus. Tai – saldus apynių kartumu prisotintas bealkoholinis gėrimas. Misa turi būti tokios temperatūros (apie 14 laipsnių), kurioje efektyviai galėtų veikti mielės. Alaus virimas ir aludario darbas yra oficialiai baigtas, prieš akis – kantrus ir daug lemiantis laukimas.
- Pagamintą misą alumi paverčia mielės ir fermentacijos procesas. Gaminant elius, misa fermentuojama kambario temperatūroje ir mielės savo darbą atlieka per maždaug porą savaičių. Dažniausiai eliai sufermentuojami per 1 savaitę. Gaminant lagerius, misa fermentuojama šaltoje temperatūroje ir fermentacija trunka daug ilgiau. Fermentacijos metu mielės cukrų paverčia alkoholiu ir pagamina angliarūgštę.
- Pasibaigus fermentacijai, pagamintą alų reikia subrandinti. Tai užtrunka nuo poros savaičių iki kelių mėnesių. Nebrandintas alus neturi gilaus skonių ir aromatų profilio bei gali pasirodyti kiek prėskas. Taip pat alui trūksta burbuliukų. Jie alui yra suteikiami dviem būdais: tiesiogiai į gėrimą įleidžiant angliarūgštės arba prieš išpilstant į butelius įdedant mažą kiekį cukraus, kurį butelyje apdorotų likusios mielės. Alų galima išpilstyti.
Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos bei visuomenės gerove.
The post Apie alų paprastai: atskleidžiame alaus gaminimo pinkles appeared first on VMG online.