Apie šią vietą Vilniuje jau kurį laiko sklando gandai: „Vieta, kurią sunku rasti“, „Sezoniniai kokteiliai“, „Gražiausias Vilniaus tualetas“ ir panašiai, tačiau kokteilių baro savininkas Vilius Kadūnas džiaugiasi tik dėl vieno – kad po Londone praleisto dešimtmečio Lietuvoje pavyko sukurti kažką naujo, kas stebina ir džiugina vilniečius.
„Man visada norisi laužyti nusistovėjusius stereotipus ir kol kas atrodo, kad atidarant „Love“ kokteilių barą, stereotipų pavyko sulaužyti ne vieną“, – pokalbį pradeda V. Kadūnas.
Pasak V. Kadūno, vienas didžiausių stereotipų Lietuvoje yra tai, kad kokteilis – moteriškas gėrimas. „Šis mitas – visiška netiesa. Kokteilių kultūra pasaulyje susiformavo XIX a. itin vyriškoje, cigarų dūmais persmelktoje ir intelektualioje kompanijoje. Tuos pačius klasikinius kokteilius gurkšnojame iki šiol“, – aiškina neseniai į Lietuvą grįžęs verslininkas.
„Love“ kokteilių baras skiriasi nuo daugelio Vilniaus barų. Čia nėra iškabos, viduje pasitinka neįprastas neoninis rožinis apšvietimas, o tualetai ne tik bendri, tačiau ir itin stilingi. Kas tave įkvėpė atidaryti būtent tokio stiliaus barą?
Šis baras – daugelio dalykų, kurie man asmeniškai patinka, mišinys. Pavyzdžiui, labai mėgstu rožinę spalvą. Apskritai mėgstu klasikinės populiariosios kultūros dizainą, todėl jo elementų bare galima rasti ne vieną.
Kai su draugais lankausi kokioje nors vietoje, man labai svarbu, kad muzika būtų gera, kokybiška ir skambėtų taip, kad būtų galima susikalbėti. „Love“ bare daug dėmesio skiriame tiek muzikos kokybei, tiek ir grojaraščiams.
Labai nemėgstu, kai restorane ar kokioje kitoje viešoje vietoje apsilankius tualete norisi nieko neliesti rankomis, o duris bandai praverti alkūnėmis. Vonios kambario estetika, mano manymu, yra tokia pati svarbi, kaip ir restorano ar baro meniu sudarymas. Mes, įrenginėdami barą, vonios kambariui skyrėme tiek pat laiko, kiek ir visiems kitiems svarbiems aspektams. Vien tualeto duris patys gaminome 86 val.
Domiuosi kulinarija, vietiniais produktais bei jų skonio savybėmis, todėl bare rasite ne tik mūsų sukurtų kokteilių su, pavyzdžiui, aronijomis bei šaltalankiais, kurių šiuo metu galima įsigyti turguje arba prisirinkti miške patiems, bet ir nedidelių šaltų patiekalų, kurie puikiai dera su siūlomais gėrimais.
Atsidarydami, visų pirma, sukūrėme vietą, kuri pirmiausia patinka mums patiems. Taip planuojame elgtis ir toliau – daryti tai, ką vertiname patys, o jei tai patinka kitiems – tik dar labiau motyvuoja.
Pripažink, barą atidarėte nors ir senamiestyje, tačiau ne pačioje populiariausioje gatvėje. Ar nebijai rizikuoti? Kodėl pasirinkai būtent šią vietą?
Kai ieškojome tinkamos vietos barui – tikslingai rinkomės šią lokaciją dėl kelių aspektų. Niekada nenorėjome įsikurti pagrindinėje miesto gatvėje. Mums smagu, kai pas mus užsuka žmonės, kurie žino, ko tikėtis, t. y. paragauti kokybiškų, įdomių kokteilių ir užkandžių. Mes skiriame daug dėmesio tiek gėrimų paruošimui, tiek ir aptarnavimui.
„Love“ baro kokteiliuose naudojame tik šviežius, vietinius ir sezoninius ingredientus. Juos dažnai perkame Halės turguje, kurio kaimynystėje ir esame įsikūrę.
Apskritai tokios gatvės visame pasaulyje tampa pačiomis madingiausiomis. Kiekvienoje pasaulio kultūrinėje sostinėje, nesvarbu, ar tai būtų Londonas, Niujorkas, ar kiti didmiesčiai, rasite panašią gatvę, kuri bus netoli stoties rajono, o joje – daugybė įdomių barų, kavinių, restoranų bei kitų nepriklausomų verslų. Mes tikime, kad Pylimo gatvė yra būtent ta vieta Vilniuje.
Be to, radus šias patalpas, kokteilių baro pavadinimas „Love“, kurį buvome sugalvoję jau anksčiau, puikiai „išsipildė“ ir įgavo dar daugiau prasmės.
Kokteilių baras nėra tavo vienintelė veikla. Papasakok plačiau apie tai, ką dar veiki?
Na, juokais sakau, kad tai tarsi mano hobis. Tai veikla, kuri man teikia labai daug džiaugsmo. Tačiau kas kelias savaites darbo reikalais tenka lankytis Anglijoje. Buvimas tokioje multikultūrinėje aplinkoje man neleidžia atsipūsti, nuolatos stimuliuoja vaizduotę ir kūrybiškumą.
Londone dirbu maisto fotografu bei restoranų konsultacijų grupėje, padedančioje barus ir restoranus atidaryti žymiausiems pasaulio vardams. Daugiausiai dirbame su mados industrija. Vienas iš įdomesnių pastarųjų metų projektų buvo darbas garsiesiems prancūzų mados namams „Louis Vuitton“.
Ši kompanija rengė didžiulę, po pasaulį keliaujančią parodą „Louis Vuitton Series 3 Exhibition“ apie prabangos prekės ženklo istoriją. Viena tarptautinės parodos stotelių tapo Londonas. Parodai buvo pasirinktas apleistas biurų pastatas pačiame Londono centre, The Strand. Trys apleisto pastato aukštai per du mėnesius pavirto į super prabangias erdves, skirtas „Louis Vuitton“ produkcijos eksponavimui. Mūsų kompanija buvo atsakinga už baro ir restorano sukūrimą, kuris skirtas parodos lankytojams ir privatiems kompanijos renginiams.
Atidarymo vakarą buvo pranešta, kad laukiama 500 svarbių svečių. Kadangi ne kartą girdėjome gandų apie „Louis Vuitton“ organizacinius gabumus, ruošėmės žymiai blogesniam. Likus 45 minutėms iki vakaro pradžios, buvome informuoti, kad dalyvių bus 900. Kad geriau suprastumėte situaciją, „LV“ jau anksčiau buvo iškėlę sąlygą, kad nė vienas svečias negali laukti gėrimo ilgiau nei 14 sekundžių. Niekada taip ir nesužinojome, kokiu būdu jie padarė išvadą, kad tai turi būti būtent 14, o ne 13 ar 16 sek.
Šaldytuve turėjome pasiruošę 3600 butelių šampano ir 24 00 taurių. Buvome apskaičiavę, kiek laiko trunka taurės kelias nuo to laiko, kai svečias ją tuščią kur nors padeda, tada padavėjas ją žaibiškai surenka, neša atgal į virtuvę, ji patenka į indaplovę, išblizginama ir atnešama atgal į barą. Savaime suprantama, visi reikalavimai buvo išpildyti. Po parodos buvo pasakyta, kad buvome geriausiai organizuoti paslaugų tiekėjai, su kuriais jiems teko dirbti.
Studijavai kultūrines studijas. Kaip nutiko, kad tavo karjera pasisuko į aptarnavimo sferą, barus ir restoranus? Ar esi sulaukęs aplinkinių kritikos, kad dirbi „nemadingoje“, „neperspektyvioje“ aptarnavimo srityje?
Taip, teiginį, kad tai nėra prestižinė sritis, kartais tekdavo išgirsti. Taip sakantiems žmonėms aš visada turiu paruošęs atsakymą apie aukštąjį mokslą. Baigti bakalauro studijas užtrunka apie 3–4 metus. Na, dar pridėkime porą metų magistro studijoms. Sudėjus – 5–6 metai. Tam, kad taptum tikrai geru padavėju ar barmenu, dažnai prireikia ne mažiau dešimties metų ir ne ką mažiau valandų gana sauso studijavimo, tik kad knygos būna apie gėrimus ir maistą, o ne teisę ar vadybą.
Visiems, kurie dar mano, kad šioje srityje dirbti yra „nemadinga“, galiu pasakyti, kad jie labai klysta. Svarbiausia, ar darbas žmogui teikia malonumą, ar ne. Man – teikia.
Daugiau apie „Love“ barą ČIA.
The post Po dešimtmečio Londone lietuvis Vilniuje atidarė stereotipus laužantį barą appeared first on VMG online.