Kas nutiks, jei kavos entuziastui ir viskio ekspertui įteiksite škotiško viskio statinę? Nieko anekdotiško, nors tokią pirmojo sakinio formuluotę pasirinkome specialiai tam, kad suprastumėte, kokio aromatingo eksperimento galėtų griebtis dvi uolios uoslės. Beje, idealiai vykusio ir pirmą kartą mūsų regione įgyvendinto eksperimento. Atsidūrę minėtoje situacijoje kavos baro „Crooked Nose & Coffee Stories“ įkūrėjas Emanuelis Ryklys ir viskio baro „King & Mouse“ įkūrėjas Šarūnas Karalius nusprendė viskio statinę panaudoti kavos pupelių brandinimui. Praėjus keturiems mėnesiams, pupelės buvo išlaisvintos iš statinės, o mes patekome tarp tų, kurie galėjo paragauti viskio statinėje brandintų kavos pupelių kavos.

„Viskis ir kava – nieko rimto“ arba „Prisižaidėm“ – taip naują produktą vis užsukantiems ragautojams apibūdins Emanuelis su Šarūnu, bet kuo labiau bandėme suprasti viso proceso esmę, tuo labiau žinojome, kad visa tai nėra tik žaidimas. O jeigu tai ir vadintume tik žaidimu, jis prasidėjo nuo ištuštėjusios statinės.

„Viskio pasaulyje iš esmės yra naudojamos dviejų tipų statinės – amerikietiško ąžuolo arba europietiško ąžuolo. Ši statinė buvo amerikietiško ąžuolo statinė, atkeliavusi iš Škotijos. Prieš tai joje brendo viskis, dar seniau – burbonas. Tą viskį mes išsipilstėme ir statinę atsigabenome čia, galvojome, ką su ja galima daryti toliau. Pakalbėjome su Emanueliu ir nusprendėme to imtis. Išmanydami statinių specifiką ir tai, kas jos, kvėpuoja be paliktos šilumoje gali susitraukti, statinę pastatėme vėsioje ir drėgnoje aplinkoje. Ja tapo Emanuelio žmonos tėvų rūsys. Šiaip ne taip dviese siaurais laiptukais nusinešėme statinę, ją pastatėme“, – eksperimento pradžią prisimena Šarūnas.

Ypatingajam brandinimui buvo pasirinktos Emanueliui jau gerai pažįstamos, gana švelnios „Guatemalan Coban“ kavos pupelės, kurios turėjo panašų aromatų profilį ir galėtų lengvai užmegzti draugystę su viskiu bei būti neužgožtos. Į statinę pupelės keliavo žalios, o po keturių mėnesių brandinimo buvo paskrudintos. Kaip pasakoja kavos kūrėjai, prie to, kokią kavą dabar ragaujame, neabejotinai prisidėjo ir tai, kad šiai statinei yra daugiau nei 100 metų, paskutinis joje buvo džiovintos kriaušės ir riešuto aromato viskis, o kavos pupelės kvapus geba sugerti lyg kempinė, todėl pirmasis kavos kilogramas, kuris išbandė statinę, buvo neįtikėtinai stiprus. Su visu tuo ir susipažino gvatemalietiškos pupelės.

„Kur padėsi kavą, to ji ir prisigers, todėl šaldytuve laikoma kava gali įgyti įdomių kvapų. Rekomenduojama to nedaryti. Tikėjau, kad statinėje kava įsigers aromato, ir dėjau žalias pupeles, kad vėliau galėčiau kontroliuoti skrudinimą. Maniau, kad karštoje temperatūroje viskas išgaruos, bet ir tai buvo netikėta. Kvapo liko labai daug. Brandinant vis ėmėme mėginius ir vartėme statinę, kad vienodai aromato įgytų visos pupelės. Į šią kavą įeina ir kavos, kuri nebuvo statinėje, nes kitaip atrodytų, kad pasielgėme labai vulgariai ir į jūsų kavą negailėdami įpylėme viskio. Jūs turite jausti, kad geriate kavą. Viskis kavą neabejotinai praturtino ir kilstelėjo aromatingumą. Alkoholio čia nėra, bet jausmas – lyg būtų. Yra tik aliejų“, – pasakojo Emanuelis.

Taigi, kavos entuziasto ir viskio eksperto eksperimentas jau sugulė į minimalistinio dizaino dėžutes. „Angel’s break“ yra vidutinio skrudinimo kava, todėl ruošdami ją tiesiog namuose be jokių ypatingų įrankių, į puodelį įsidėkite tris šaukštus kavos ir užpilkite neverdančiu vandeniu. Palaukite 4 minutes, kol atsiskleis visos aromatingosios kavos savybės. Viskio statinėje brandinta kava skleidžia kriaušių, razinų, amareto ir ąžuolo aromatą. Patogumo dėlei, kavą galite nukošti ar perpilti į kitą puodelį ir mėgautis ja be tirščių. Kava ypač dera prie deserto su kriaušėmis ir šokoladu.

Emanuelis ir Šarūnas tvirtina, kad tokios kava neatkartojama ir jos yra tik 100 kg, nes nėra dviejų tokių pačių viskio statinių. Kavos galima įsigyti kavos bare „Crooked Nose & Coffee Stories“, viskio bare „King & Mouse“ bei gruodžio 16-17 d. kultūros bare „Kablys“ vykstančiame „Kalėdų Pop Up“.

The post Kava ar viskis? Dabar bus galima pasirinkti ir aromatingą gėrimą, kuris turės du viename appeared first on VMG online.

Reklamos specialistė, dainininkė ir gurmanė Dovilė Filmanavičiūtė atskleidžia gardžias šventines tradicijas, kurių svarbiausias ingredientas – mamos rankomis ruošti valgiai ir ilgi pašnekesiai.

Jei į Lietuvą atvyktų tavo draugai iš užsienio, kokius penkis šventinio stalo patiekalus pasiūlytum jiems paragauti?
Ieškočiau kuo autentiškesnių patiekalų, tų tikrųjų tikrųjų. Tai būtų aguonpienis, žemaičių bandos, baltas pyragas, močiutės keptas „pečiuje“, primenantis „bulką“, ir kanapės. Jos puikiai tinka su mišrainėmis, salotomis, padažais.

Ar nebaisu, kad tas šventinio stalo patiekalų autentiškumas su laiku išnyks? Ir dėl emigracijos, ir dėl to, kad mes tiesiog pamiršime, ką gamino mūsų močiutės.
Labai baisu. Aš vis pagalvoju, jei reikėtų nuo–iki paruošti Kūčių ar Kalėdų stalą, kiek prisiminčiau, o kiek pamirščiau. Todėl reikia kalbinti mamas ir močiutes, užsirašyti receptus. Ir ne tik šventinių patiekalų. Dabar kalbu ir galvoju: „Ech, kaip reikėtų močiutę iškvosti, kaip gaminti tikrą dzūkišką skilandį, kaip kepami mylimiausi pyragai…“

Galbūt, prisidedant prie šventinės ruošos, galima tuos receptus įsiminti?
Taip, tačiau juk tuos patiekalus gaminame retai. Pro vieną ausį įeina, pro kitą – išeina. O aš asmeniškai išvis prie ruošos tik pjaustymu ir plepėjimu prisidedu, pirmu smuiku virtuvėje griežia močiutė ir mama.

Kūčių stalą turi dengti dvylika patiekalų. Ar ir tu laikaisi tos patiekalų gausos principo?
Kad ir kiek žadame su šeimos nariais jau šį kartą mažiau valgyti ir daugiau bendrauti, viskas baigiasi taip pat: bendraujame tikrai daug, bet ir stalas būna gausiai gausiai nuklotas valgiais, net jei prie jo sėdi vos keli asmenys. Ir širdies gilumoje net džiugu, kad tas stalas toks apkrautas. Juk viskas taip skanu.

Kuo Kūčių vakarienė tau ypatinga?
Tai – mano laukiamiausias valgymas metuose. Nes mes susirenkame visi kartu ir bent tą vakarą liaujamės skubėję. Be to, tai vakarienė, kurios visus patiekalus gamina mama. Ir net tas maisto pjaustymas kartu yra labai svarbus. Juk tai irgi pabuvimas kartu.

Ką manai apie šventinį persivalgymą?
Aš tame noriai dalyvauju. Jei kažko sau per metus ir neleidžiu, tai šventės šeimoje man yra majonezas, suskrudusi anties odelė, kisielius, mandarinai, dar majonezo, raudonasis sodrus vynas, kūčiukai tris kartus per dieną, baltoji mišrainė, silkė su grybais ir viskas, ką paminėjau, vėl ratu.

O tiesa, kad Kalėdų maistas – tai jau duoklė draugams?
Jei Kūčių vakaro ir pirmos Kalėdų dienos ryto neleisčiau su tėvais, jausčiausi kaip be kokio svarbaus organo. Kalėdų vaišės, prasidėjusios šeimos rate, tik vakare baigiasi su draugais.

The post Dovilė Filmanavičiūtė: „Jei Kūčias švęsčiau ne su šeima, jausčiausi kaip be svarbaus organo“ appeared first on VMG online.

Gruodžio 15-ąją visame pasaulyje minimos Tarptautinės arbatos dienos proga pateikiame įdomiausius arbatos paruošimo receptus.

„Skonio ir kvapo“ arbatos žinovo Audriaus Žilinsko teigimu, įprastai lietuviai arbatą skanina cukrumi, medumi ar citrina, retas kuris ją pagardina šlakeliu pieno. Visgi idėjų, kaip pagardinti mėgstamą gėrimą, yra kur kas daugiau.
„Įmantresnių arbatos receptų galime pasiskolinti iš tų kraštų, kur arbata auginama ir gaminama. Pavyzdžiui, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų, Indonezijos. Svetur ruošiant arbatą dažnai negailima nei pieno, nei skirtingų prieskonių, o kartais į arbatos puodelį net beriami ryžiai!“ – stebina ekspertas ir skuba dalytis receptais. Kas žino, gal kurį išbandyti magės ir jums?

Indiška „masala čia“ – arbata su prieskoniais
Tradicinė indiška arbata, dar vadinama „masala čia“, – ypač stipri ir saldi juodoji arbata, pagardinta prieskoniais ir šlakeliu pieno. A. Žilinskas pasakoja, kad tokio gėrimo paskanauti galima kone kiekvienoje Indijos miestų gatvėje, traukiniuose, pakelės užkandinėse ar užsukus į svečius pas vietos gyventojus. Be to, dabar tai – tradicinis gėrimas ne tik Indijoje, bet ir daugelyje arbatinių ir kavinių Vakarų šalyse.
Kaip ją pasigaminti? „Masala čai“ prieskonių mišinį apie 10 min. uždengę pavirinkite 500 ml vandens. Nuėmę prikaistuvį nuo ugnies, suberkite juodosios arbatos arbatžoles ir palikite 4–5 minutėms. Tada arbatą nukoškite į arbatinuką, įdėkite valgomąjį šaukštą medaus, įpilkite 250 ml pašildyto pieno ir išmaišykite.

„Matcha latte“ – žaliosios arbatos šedevras
Klasikinei Rytų kultūrai Japonijoje jungiantis su vakarietiškąja, išradinga japoniška virtuvė maišosi su pasaulietiška, o to rezultatas – genialūs receptai. „Japonai eksperimentuoja ir su savo žaliąja ceremonine arbata „matcha“, auginta pavėsyje ir sutrinta į miltelius. Jos deda į desertus ir marinatus, o populiariausias virtuvių derinys – švelni, bet energizuojanti „matcha latte“, – pasakoja arbatų žinovas.
Kaip ją pasigaminti? Arbatinį šaukštelį „matcha“ arbatos nedideliame indelyje užpilkite 70 ml 80 laipsnių temperatūros vandens ir išplakite. Pašildykite pieną ir plakite jį, kol suputos. Arbatą ir pieno putas supilkite į aukštą stiklinę ar puodelį ir švelniai pamaišykite neišardydami putų.

Mongoliška arbata su… ryžiais
Mongolijos stepėse arbata neauga. Tačiau stepių klajoklius arbata nuo seniausių laikų pasiekdavo iš Kinijos. Iš šios energizuojančios žolelės buvo gaminamas daug kalorijų ir baltymų turintis, jėgas atšiauriomis sąlygomis palaikantis gėrimas. Tirštas, su ryžiais ar sorų kruopomis, galintis pakeisti net rytinę košę.
„Tokį gėrimą galima gaminti tiek vien su juodąja arbata, tiek įmaišius šiek tiek „pu-erh“ arbatžolių. Antru atveju, gėrimas bus kvapnesnis ir autentiškesnis. O norint, kad gėrimas primintų stepėje kūrenamą laužą, įdėkite ir rūkytos, dūmu kvepiančios juodosios „Lapsang Souchong“ arbatos“, – rekomenduoja A. Žilinskas.
Kaip ją pasigaminti? Juodosios kiniškos ir „pu-ehr“ arbatų arbatžolių mišinius užpilkite puse litro vandens ir pavirkite 6–8 minutes. Tada užpilkite litru pieno ir kaitinkite ant silpnos ugnies, kol užvirs. Tuo tarpu keptuvėje ištirpinkite 30 g sviesto ir pakepinkite jame 40 g miltų. Galite įdėti ir sorų kruopų. Mišinį supilkite į arbatą su pienu, įdėkite šaukštelį druskos, dar kartą užvirkite. Galiausiai, viską supilstykite į mažus dubenėlius ir įdėkite po šaukštą (ar daugiau) virtų ryžių.

The post Įdomūs arbatos receptai: vienas jų gali pakeisti net rytinę košę! appeared first on VMG online.

Atėjus tamsiajam metų laikotarpiui norisi niūrokas vėsias dienas paskaidrinti naujais skoniais ir kvapais. Puikus būdas įnešti naujų pojūčių į jūsų namus – karšti gėrimai ir kokteiliai. Kokie skoniai dominuoja šią žiemą ir ką būtina paragauti dar iki Naujųjų Metų? Prestižinio barmenų čempionato „World Class“ ambasadorius Mantas Ruzveltas ir šio čempionato Baltijos šalių etapo laimėtojas Vainius Balčaitis sutartinai sako, jog šiemet dominuos natūralūs, puikiai mums pažįstami ingredientai.

„Žiema mums visiems siejasi su Kalėdomis, todėl natūralu, jog žiemos gėrimuose gausu Kalėdinių akcentų, sodrių ir kiek sunkesnių kvapų. Šie ingredientai dominuoja ir karštų gėrimų bei kokteilių ruošime. Be to, kokteilių pasaulio kultūrą vis labiau užkariauja vietiniai, puikiai pažįstami skoniai ir kvapai. Šiemet itin populiarūs – spanguolės, cinamonas ir rozmarinas“, – sako Mantas.

Prieskoninės žolelės kokteiliuose?

Mantas sako, jog pastaruoju metu itin pamėgo pačiuose įvairiausiuose kokteiliuose naudoti prieskonines žoleles: „Šakelė šviežio rozmarino ar čiobrelio, kuriuos galima užsiauginti net ir ant savo namų palangės, visada suteiks papildomo aromato, o tinka šie prieskoniai – visais metų laikais. Jei vasarą niekas neatgaivins geriau nei stiklinė šalto vandens ir lengvai tarp delnų sutrintas vienas šių prieskonių, tai žiemą juos puikiai galima poruoti su kiek pašildytomis obuolių sultimis ir brandesniais gėrimais“.Visiems įprasta, jog kokteilius pagardiname šviežios mėtos lapeliu. Tačiau ar kada esate savo kokteilį pagardinę šviežio čiobrelio ar rozmarino šakele? Rozmarinas dažnai naudojamas norint gėrimams suteikti įdomesnių natų. Būtent šis prieskonis suteikia sodrų spygliuočių aromatą, o tai iš karto sukuria Kalėdinę dvasią.

Ant bangos – karšti gėrimai

Be abejo, žiemą norisi susisupti į jaukų pledą ir gurkšnoti šiltą gėrimą žiūrint mėgiamą filmą ar tiesiog pro langą gėrėtis apsnigta gamta. Matyt, apie tai svajoja ir pergalę Baltijos šalių „World Class“ barmenų čempionato etape išplėšęs Vainius. Vos paklaustas apie savo mėgstamiausią žiemos kokteilį – jis pradeda vardinti ingredientus.

„50 ml obuolių sulčių, tiek pat – spanguolių, 3 šaukšteliai cukraus, o įspūdžiui sustiprinti – šiek tiek, vos apie 30 ml „Bulleit Bourbon“. Dar nepamirškite cinamono lazdelės, maždaug trijų kvapniųjų pipirų, 3 gvazdikėlių ir visa tai – keliauja į puodą. Pašildykite, bet jokiu būdu neužvirkite“, – su įkvėpimu pasakoja Vainius.

Spanguolės – karalienės

Kas gi dar be mandarinų simbolizuoja Kalėdas? Žinoma spanguolės! Spanguolių kisielius – tiesiog būtinybe ant kiekvieno Kūčių stalo. Kol laukiame Kalėdų ir Kūčių, galima išbandyti spanguoles dar viename amplua – duete su cinamonu. Kiek sodresnis ir minkštesnis cinamono kvapas privers pajusti tikras Kalėdas ir kiek prislopins ryškų spanguolių skonį.

„Spanguolės žiemą yra viena geriausių uogų. Kadangi jos puikiai išsilaiko ir nepraranda formos – tiesiog tobulai tinka kokteilių puošybai. Be to, unikalus rūgštumas gali būti įdomiu akcentu, kokteilyje „sukabinančiu“ skirtingus gėrimus“, – pasakoja Mantas.

The post Kalba miksologai: ant kalėdinio stalo karaliaus šie trys karšti gėrimai appeared first on VMG online.

„Mano santykis su maistu ne visada buvo toks malonus“, – sako Agnė Jagelavičiūtė, mama, stilistė, verslininkė, žurnalo „AŠ Ikona“ vyr. redaktorė ir jau trijų kulinarinių knygų autorė.

Tačiau dabar ji santykį su maistu vadina tikru romanu, nes maistas A. Jagelavičiūtei – ne tik hobis, bet ir viena gyvenimo meilių.

„Susidraugavau su maistu, kai supratau, jog galiu kontroliuoti daug dalykų, bet ne maisto kiekį. Taigi, radau būdą valgyti daug“, – pasakos A. Jagelavičiūtė, kuri pati žino, ką reiškia susidurti su mitybos sutrikimais.

Ji taip pat juokiasi iš pasakymo, kad žmonės nežino, ką gaminti. „Nežinai, ką gaminti, atsiversk kulinarinę knygą!“ – pataria moteris, jas skaitanti net prieš miegą.

Kaip įveikti maisto baimes, kodėl A. Jagelavičiūtė nemėgsta kūčiukų, koks maisto produktas, jos nuomone, galėtų būti dievas ir kodėl ji neįsižeistų per šventes gavusi praktišką buityje daiktą, išgirsite laidoje „Skonio iššūkis“, kurią veda VMG prekės ženklo vadovė Rima Aukštuolytė.

Laidos „Skonio iššūkis“ klausykitės kiekvieną ketvirtadienį, 16.05 val., „Žinių radijo“ eteryje.

The post Agnė Jagelavičiūtė: „Valgau daugiau nei vidutinis vyras“ (laidos įrašas) appeared first on VMG online.

Barselonoje tikrai netrūksta turistų. Greičiau, trūksta vietos jiems, todėl patikiname, kad neatrastų kampelių dar yra.

Parc del Laberint d’Horta – tai seniausias ir paslaptingiausias parkas mieste, kurio pažiba – 18 a. pabaigoje suprojektuotas labirintas. Aukštų krūmokšnių sienų ir posūkių tikrai užteks tam, kad pasiklystumėte. Pasiekite labirinto centrą ir jame rasite meilės dievo Eroso skulptūrą.

A post shared by ᴵˢᵐᵃᵉˡ ᴾᵉ́ʳᵉᶻ (@ismapersolf) on Dec 13, 2017 at 11:15pm PST

Museu de la Xocolata – šokoladas į Europą, o tiksliau, Ispanijos krantus, buvo atgabentas prieš 500 metų. Tai ir pasakoja šokolado muziejus, kurio tikslas – išaiškinti šokolado istoriją ir jo modernėjimą. Čia išvysite ir gigantiškų šokolado skulptūrų.

A post shared by joel serra (@papaserrajr) on Sep 30, 2016 at 3:20pm PDT

Bunkers del Carmel – į šiuos buvusius karo įtvirtinimus plūsta tie, kurie ieško geriausios Barselonos panoramos ar įsimintinos vietos pasimatymui. Ir visai ne be reikalo – tik čia miestas matomas 360 laipsnių kampu.

A post shared by Vânia Mendes (@amateurimagineer) on Dec 13, 2017 at 1:18pm PST

Oggetto – du ispanų dizaineriai šią parduotuvę įkūrė tam, kad kiekvienas, mėgstantis stilių, galėtų čia rasti unikalių daiktų savo interjerui. Parduodami iš tradicinių medžiagų pagaminti šviestuvai, unikalios keraminės plytelės, gamtai draugiški rankšluosčiai ir kita.

A post shared by Oggetto Barcelona (@oggettobarcelona) on Nov 29, 2017 at 10:33pm PST

Disfrutar – dviejų „Michelin“ žvaigždučių restorane triumfuoja emocinis gaminimas ir žmogaus vaizduotė, kurią kuria trys legendinio restorano „elBulli“ virėjai. Viduržemio virtuvės patiekalams nestinga kūrybiškumo ir preciziškumo. Pavyzdžiui, vienas tokių patiekalų – makaronai su „Carbonara“ padažu ir kumpio želė.

A post shared by Lonny Magazine (@lonnymag) on Dec 2, 2017 at 10:01am PST

The post TOP netradicinės ir labai lankytinos vietos Barselonoje appeared first on VMG online.

Po tamsiausio laikotarpio savo gyvenime popscenos princesė Britney Spears įdėjo daug pastangų, kad į sceną vėl liptų tokia, kokia buvo jaunystėje. Užklydę į jos „Instagram“ paskyrą pamanytumėte, kad lankotės asmeninio trenerio paskyroje, nes Britney tikrai žino, kaip plušėti sporto salėje. Žinoma, prie jos efektingo grįžimo prisidėjo ir maistas, nors kadaise žvaigždė buvo pagarsėjusi greito maisto gerbėja.

Stretching in the morning keeps me motivated 💜💜💜💜

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Dec 21, 2016 at 4:39pm PST

That’s all folks ☕️

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on May 17, 2017 at 7:11pm PDT

My favorites ☕️🌹

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Feb 1, 2017 at 5:50pm PST

Per dieną amerikiečių žvaigždė suvartoja 1500 kalorijų, kurių daugiausiai gauna iš baltyminio ir daug skaidulų turinčio maisto. Pusryčiams ji dažniausiai renkasi kiaušinio baltymų omletą ar avižinę košę su vaisiais. Pietums – salotas su vištiena ar lašiša. Mėgstamiausias gėrimas – vanduo arba vaisinis glotnutis. Vakarienei Britney skiria daugiausiai laiko – jos lėkštėje bus keptos vištienos ar kiaulienos ir garuose virtų daržovių. Alkį tarp patiekalų dainininkė malšina savo mėgstamiausiais sojų traškučiais ar liesu jogurtu su vaisiais ir granola.

Simply the best ever!!!!!!!

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Oct 15, 2016 at 7:20pm PDT

Great dish 😋

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Jul 13, 2016 at 8:58pm PDT

Goooood morning! 😋

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Aug 30, 2016 at 9:39am PDT

Ji mėgsta bėgioti, plaukioti, šokti. Dainininkė sportiška išlieka ir kartais pasiduodama savo pagundoms. Tokiu maistu dažniausiai tampa sušis, prancūziškas skrebutis, „tacos“, pica ar ledai. Britney atvirai pripažįsta, kad be saldumynų gyventi negalėtų, o ypač be ledų su „Oreo“ sausainiais.

Great day with the fam 🌺🌺🌺💜💜💜💜🌸💜💙💙💙🌸 Thanks @planethollywoodintl!!

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Mar 13, 2017 at 6:30pm PDT

The details really make a difference!

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Dec 12, 2016 at 4:17pm PST

Great day 😋

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Nov 21, 2016 at 6:57pm PST

That's what I'm talking about 💃💃💃💃💃💃

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Nov 1, 2016 at 10:03pm PDT

This morning ☕️ Is it that time again yet? Lol

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on May 11, 2016 at 3:11pm PDT

Yummy!

A post shared by Britney Spears (@britneyspears) on Apr 16, 2016 at 7:40pm PDT

The post Britney Spears: „Negaliu be ledų su „Oreo“ sausainiais“ appeared first on VMG online.

Italijoje, Portugalijoje ar kitoje Pietų Europos šalyje rudeniop ir žiemop gatvės ima kvepėti vietoje, mažuose vežimėliuose kepamais valgomaisiais kaštainiais. Ar tai sutapimas, ar skonio įtaka, bet norėdami nusipirkti kaštainių, retai stovėsite eilėje. Kaštainiai dažniausiai jau yra paskrudinti ir šildomi tol, kol bus nupirkti. Keista, bet nepaisant jūsų atostogų, pirma pažintis su kaštainiais gali palikti abejotiną įspūdį. Kaip bebūtų, šis užkandis turi seną, pagarbos vertą istoriją.

Kaštainis yra laikomas vienu pirmųjų maisto produktų, valgytų žmogaus dar priešistoriniais laikais. Yra žinoma, kad kaštonas po Europą ir visą pasaulį pasklido iš Graikijos, o Japonijoje buvo auginamas dar tada, kai japonai taip intensyviai neaugino ryžių. Tai reiškia, kad nors kaštainis yra tapęs šventiniu simboliu Amerikoje, visi čia augantys kaštainiai yra atkeliavę iš senojo žemyno. Ne veltui kaštainiai, užauginami Prancūzijoje ir Italijoje, yra laikomi kokybiškiausiais.

Kaštainiai buvo ypač mėgstami kalnuotose Viduržemio jūros regiono vietovėse, kur negalėjo derėti jokios kitos grūdinės kultūros. Šie riešutai turi savo vietą ir krikščionybėje. Tradiciškai kaštainiai yra dovanojami vargstantiems kaip maistingumo ir pragyvenimo simbolis. Šios tradicijos tebėra laikomasi Švento Simono dienos metu Toskanoje, Italijoje. Ir kaštainis nėra tik užkandis. Pavyzdžiui, Korsikos saloje kaštainiai yra sutinkami kasdieninėje virtuvėje ir pagal senus papročius korsikiečių vestuvių šventėje ant stalo turėtų būti patiekiami 22 skirtingi patiekalai iš kaštainių. Kitose šalyse kaštainiais dažnai yra pakeičiamos bulvės, kaštono derlių paruošiant tiesiog orkaitėje ar židinyje. Iš kaštainių gali būti gaminami miltai, neturintys glitimo, ir puikūs duonos kepimui. Italai dažnai kaštainius naudoja saldėsiams gaminti, sriuboms, makaronams paskaninti. Kaštainiai visuomet yra paskrudinami, nes šiluma sušvelnina jų natūralų, kartų skonį.

Tiesa ta, kad bulvės su kaštainiais net negali konkuruoti. Kaštainiuose yra dvigubai daugiau krakmolo nei bulvėse, bet kitaip nei kituose riešutuose, juose yra labai mažai riebalų. Taip pat kaštainiuose yra skaidulų, vitamino C, o viename riešute yra tiek seleno, kiek mūsų organizmas reikalauja gauti per dieną. Legendose pasakojama, kad kaštainiai yra tokie maistingi, kad tik dėl jų vieno karo metu išgyveno graikų kariuomenė.

The post Kaštainiai: pirmoji japonų meilė, kuri gali pakeisti ryžius ir bulves appeared first on VMG online.

Jau netrukus pasieksime švenčių tiesiąją, o silkės recepto dar neišsirinkote? Ramiai, didelė tikimybė, kad tai gali būti JIS. Nustebinkite savo svečius ne tik patiekalo skoniu, bet ir išvaizda. Juk pirmiausia valgome akimis. O skonis – užtikrintas!

Šventinis silkės užkandis su avokadais ir žaliaisiais žirneliais

Reikės (4 asm. / Gaminimas 15 min.)

4 gabaliukų tradicinės VICI silkės filė su Himalajų druska

100 g šaldytų žaliųjų žirnelių

1 trumpavaisio agurko

1 nedidelio obuolio

Ryšelio svogūnų laiškų (arba pagal skonį)

Kelių šakelių krapų

2 vid. dydžio avokadų

1 šaukšto citrinų sulčių

80 g švelnaus skonio salotų lapų (špinatų, aisbergo, sultenių, romaninių)

Padažui:

1 šaukšto grūdėtųjų garstyčių

1 šaukšto medaus

3 šaukštų aliejaus

2 šaukštų citrinų sulčių

Žiupsnelio druskos

Gaminimas:

1. Plonais šiaudeliais supjaustykite agurką ir obuolį. Žirnelius užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 2–3 min., nukoškite. Smulkiai supjaustykite krapus ir svogūnus. Sumaišykite su žirneliais, agurku ir obuoliu.
2. Sumaišykite visus ingredientus padažui. Supjaustykite tradicinės VICI silkės filė su Himalajų druska.
3. Avokadus perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus, nulupkite. Avokadų puseles supjaustykite plonomis riekelėmis, pašlakstykite citrinų sultimis.
4. Lėkštėje iš riekelių suformuokite bortelius, į vidų įdėkite šiek tiek salotų lapų, paruoštų salotų, ant viršaus uždėkite silkės ir užpilkite padažu.

Daugiau receptų ieškokite žurnale „Verdu ir kepu“!

The post Įtampa auga: dar vienas neišbandytas ir fantastiškas silkės receptas su avokadais appeared first on VMG online.

Svogūnus galima dievinti arba jų nekęsti. Jei esate iš tų, kurie su mielu noru ir atvira širdimi pasibaigus vakarienei svečių lėkščių kraštuose paliktus svogūnus susišluos sau, šie receptai yra būtent jums. Svogūnai nusipelno griežti pirmuoju smuiku, ne tik būti apkepti ir groti akompanimentą silkutei su morkomis. Dar geriau – svogūnai turi tokį kulinarinį potencialą, kad kai kuriuose receptuose jų neatpažinsite!

Riešutais ir sūriu įdaryti svogūnai

Pyragas su karamelizuotais svogūnais ir feta

Sluoksniuotos tešlos kvadratėliai su svogūnais ir aguonomis

Svogūnų džemas

Silkės su svogūnų džemu ir spanguolėmis

Grilinti svogūnų žiedai

Svogūnų sriuba

Kiaulienos išpjova su troškintais kopūstais ir karamelizuotais svogūnais

The post TOP receptai: kai pirmuoju smuiku griežia svogūnai appeared first on VMG online.

Nepatikėsite, o gal kaip tik patikėsite – gydytoja dietologė Edita Gavelienė klausimų apie šventinį persivalgymą sulaukia dar rudenį. Taip jau yra, kad prie stalo ramiai nusėdėti negalime, o iš kelių kąsnių suprasti, kas ant stalo padėjo geresnių kūčiukų, nemokame. Kadangi šventės mums ir toliau yra nuostolingos svorio atžvilgiu, klausiame, ką daryti, kai persivalgymas jau įvyko. Juk iš svečių neišvažiuosime tol, kol vėl neužsisegs viršutinė kelnių saga. Ar gali padėti mineralinis vanduo arba specialūs medicininiai preparatai?

Ką dažniausiai darome blogai?

Blogai yra tai, kad iš anksto nusiteikiame, kad gali būti blogai. To nusiteikimo tikrai neturėtų būti, nes šventes reikia švęsti taip, kad prisiminimai būtų malonūs. Daugiausia pacientų kreipiasi į dietologus ir iki Naujų metų, nes nori išpildyti sugalvotas priesaikas, ir po jų. Po Naujųjų padidėja besiskundžiančių rimtesniais sveikatos sutrikimais – skrandžio ar kasos problemomis. Taigi per šventes maistą reikia ragauti, skanauti, nebūtina persivalgyti. Tačiau perdėtai save riboti taip pat nėra gerai, nes tai neleidžia visapusiškai būti su šeima, pajusti šventinės dvasios.

Kaip turėtų atrodyti diena, pasitraukus nuo šventinio stalo?

Diena po švenčių turėtų būti įprasta. Tiesiog iš karto reikia susiplanuoti, kada bus valgoma. Be abejo, tuo metu dar būna likusio maisto, tad reikėtų planuoti, ką tą dieną skanausite. Svarbiausia, kad po šventės neprasidėtų chaosas ir nuolatinis maisto krovimas į save. Persivalgyti yra ne tik fiziškai prastas reikalas, bet ir emociškai žalojantis – žmogus jaučiasi kaltas, prislopinama savigarba. Kad visa tai neįvyktų, reikia planuoti: atsikėlę vėliau, pusryčiaujame taip pat vėliau, valgome lengviau.

Kiek laiko reikia, kad vėl sugrįžtume į normalaus valgymo ritmą?

Kai suplanuosime, kada bus valgoma, kitas veiksmas bus matyti savo porcijos dydį prieš akis. O jau tada tikrai pagalvosime apie trečiąjį žingsnį – kas tą porciją sudarys. Tada viskas baigsis geruoju. Yra žmonių, kurie nutukimo gydymo programas vykdo visą gyvenimą, tačiau artėjant šventėms visiems kyla nerimas, kaip derėtų elgtis. Mano patarimas toks – šventę reikia švęsti, o po jos ateina įprasta diena, kurią reikia gyventi. Svarbiausia nejusti įtampos siekiant kažkokio svorio rezultato. Reikia suprasti, kad mūsų kūnai yra tobuli ir viską sureguliuos patys, jei jiems truputį padėsime.

Ką manote apie virškinimą skatinančius vaistus?

Yra situacijų, kai be jų išsisukti neįmanoma. Virškinimo fermentai kartais reikalingi, bet jei žmogus galvoja, kad vis persivalgys ir gers fermentus, tai nėra gerai. Jis tik greičiau pasijus alkanas. Be abejo, tai truputį palengvins diskomfortą. Savo pacientams sakau, kad visuomet reikia pasverti, kiek naudos ir kiek nepamatuoto vartojimo šioje situacijoje bus – ir siūlau jo išvengti.

Ar gali vaistu tapti mineralinis vanduo?

Be abejo, jis gali padėti. Visų pirma, kuo daugiau vandens gersime, tuo mažiau maisto suvalgysime. Kitas dalykas – vandens stoka keičia ir medžiagų apykaitą. Jei norime, kad ji vyktų optimaliai, ir vandens reikia išgerti pakankamai. Nereikia bijoti gerti vandens ir valgant, jei burnoje yra sausa. Vanduo gali suteikti mums reikalingą pagalbą.

The post Po persivalgymo: dietologė pataria, ką daryti, kad kelnės ir vėl užsisegtų appeared first on VMG online.

Jau girdite už durų besibeldžiančius draugus ir nežinote, už ko griebtis vituvėje? Griebkitės batono. Smagiam draugų susibūrimui puikiai tiks CEZARIO batonas – ir itališkiems sumuštiniams, ir salotoms. Tad cezariška nuotaika užtikrinta, o jūs būsite išgelbėti.

Cezario salotos

Klasikinės virtuvės kanonas ir XX a. pradžios didžiųjų kino žvaigždžių pamėgtas valgis.

Reikės (4 asm. / Gaminimas 20 min.):

4 CEZARIO batono riekelių

2 mažų gūžių romaninių salotų

50 g netarkuoto parmezano

Padažui:

2 kiaušinių

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

3 šaukštų citrinų sulčių

½ šaukštelio Vusterio padažo

4 ančiuvių filė

Druskos, juodųjų pipirų

1 skiltelės česnako

Gaminimas:

1. CEZARIO batoną supjaustykite 1 cm kubeliais. Suberkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir paskrudinkite orkaitėje 5–7 min.
2. Salotas nuplaukite, nupurtykite vandenį ir padalykite gabalėliais.
3. Specialia sūrio trintuve sutarkuokite parmezaną.
4. Kiaušinius pavirkite 2 min., tada išimkite ir įmuškite į dubenėlį (taip pat galima naudoti ir tik trynius). Ančiuvių filė nuplaukite šaltu vandeniu, labai smulkiai supjaustykite.
5. Alyvuogių aliejų maišykite su citrinų sultimis, Vusterio padažu, ančiuviais ir kiaušiniais, kol susidarys tirštas padažas. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais.
6. Skiltelę česnako nulupkite, perpjaukite per pusę ir įtrinkite dubenėlį, į kurį tada sudėkite salotas. Jas išmaišykite su padažu. Viską pabarstykite parmezano sūriu ir CEZARIO batono skrebučiais. Išsyk patiekite.

Klasikinė brusketa su lašiša ir kiaušiniu

CEZARIO batonas dar kartą pabrėžia, kad puikiai paskrudinta duona – tai ypatingo brusketos skonio paslaptis.

Reikės ( 4 asm. / Gaminimas 5 min. / Virimas 5 min. / Kepimas 5 min. / Orkaitės t-ra 200 °C):

4 riekelių CEZARIO batono

1 šaukšto geros kokybės alyvuogių aliejaus

4 šaukštelių kreminio sūrelio be priedų

4 riekelių sūdytos lašišos

2 trumpavaisių agurkų

4 kiaušinių

Žiupsnelio rupios druskos

50 ml baltojo vyno acto (virti)

Gaminimas:

1. Dėkite CEZARIO batono riekeles į skardą, šaukite į stipriai įkaitintą orkaitę. Naudokite grilio funkciją. Kepkite iš abiejų pusių. Iškepusias batono riekeles pašlakstykite alyvuogių aliejumi.
2. Užvirinkite vandenį plačiame puode. Sumažinkite kaitrą, kad vanduo tik judėtų, bet ne kunkuliuotų. Pasūdykite vandenį, supilkite baltojo vyno actą. Atsargiai įleiskite kiaušinį ir virkite apie 4–5 min. Išgriebkite kiaušinį, nusausinkite ant popierinių rankšluosčių.
3. Skrudintą batoną patepkite kreminiu sūreliu, uždėkite agurko riekelių, lašišą, ant viršaus – kiaušinį.

Brusketa su lapiniais kopūstais ir avinžirniais

Dar vienas puikios brusketos pavyzdys.

Reikės ( 4 asm. / Gaminimas 5 min. / Kepimas 5 min. / Orkaitės t-ra 200 °C):

4 riekelių CEZARIO batono

1 šaukšto geros kokybės alyvuogių aliejaus

4 šaukštų humuso

Saujos virtų avinžirnių

1–2 apvirtų lapinių kopūstų lapų

Kopūstų padažui:

2 šaukštų aliejaus

1 šaukšto garstyčių

1 šaukšto balzaminio acto

1 smulkintos skiltelės česnako

Žiupsnelio druskos

1. Dėkite CEZARIO batono riekeles į skardą, šaukite į stipriai įkaitintą orkaitę. Naudokite grilio funkciją. Kepkite iš abiejų pusių. Iškepusias batono riekeles pašlakstykite alyvuogių aliejumi.
2. Produktus, skirtus kopūstų padažui, sumaišykite, trumpai palaikykite jame apvirtus kopūstų lapus. Išgriebkite, nuvarvinkite.
3. Skrudintą batoną patepkite humusu, uždėkite kopūstų lapų ir virtų avinžirnių.

* Pagrindinė brusketos taisyklė – paskrudinkite duoną taip, kad ji būtų traški iš išorės, bet minkšta viduje.

* CEZARIO batoną taip pat galite skrudinti grilinėje keptuvėje ar skrudintuve.

CEZARIO batonas – naujiena, sukurta specialiai itališkiems sumuštiniams gaminti. Išskirtinė produkto gamybos technologija reikalauja daug rankų darbo, dėl to CEZARIO batonas yra ypač lengvas, purus, o viduje – korėtas. Savo tekstūra išsiskiriantis iš kitų produktų CEZARIO batonas – dar skanesnis skrudintas. Tad lengvai apskrudusios traškios batono riekelės puikiai tinka ruošiant brusketas ar tepant užtepėles. Gaminant šį itališko tipo batoną nėra naudojami konservantai, o sudėtyje mažai cukrų ir sočiųjų riebalų, tad produktas sveikesnis bei natūralesnis.

Daugiau patarimų ieškokite žurnale „Verdu ir kepu“!

The post Gyveni ir mokaisi: stebuklai, kuriuos galima sukurti iš batono appeared first on VMG online.

Agnė Grigaliūnienė Kalėdas ima švęsti jau nuo gruodžio pradžios, o viską užbaigia legenda tapusiu kalėdinius vakarėliu draugams. Kokiam šventiniam maistui ji teikia pirmenybę?

Ar tau svarbus šventinis laukimas?
Mūsų Kalėdos, kurias vadiname vaikų Kalėdomis, prasideda nuo pirmojo gruodžio savaitgalio, kai su draugais, šeima puošiame eglutę ir vaišinamės tuo, ką visi atgabena į suneštinį balių. Taip darome, berods, jau penkerius metus.

Ar prisidedi prie šventinės maisto gaminimo ruošos?
Nors laikomės tradicijos Kūčias valgyti pas močiutę, visi stengiamės pas ją atsivežti kažkokį šventinį patiekalą. Šiais metais tai bus silkė „pataluose“, į kuriuos sukloju morkytes, silkės gabaliukus, obuolius, burokėlius. Šiek tiek nusižengiu taisyklėms Kūčių vakarą nevalgyti majonezo ir tuos „patalus“ plonu jo sluoksneliu prikloju, bet tik šiek tiek.

Kokie dar patiekalai su silke keliauja ant šventinio stalo?
Silkė su grybais ir silkė su džiovintais vaisiais.

Su kuo jūsų šeima valgo silkę – su bulvėmis ar duona?
Su lengvai pakepinta grūdėtąja juoda duonele. Kartais tą duonelę dar ištrinu žalėsiais. Šalta silkė su šilta duona puikiai dera.

Populiariausias šventinis gėrimas pagal Agnę Grigaliūnienę yra…
Mano mama verda spanguolinį kisielių, kuris puikiai dera su šventiniais patiekalais.

Be kokio patiekalo neįsivaizduoji Kūčių vakaro?
Be skaidrių mamos virtų „barštelių“. Ilgai verdamas labai stiprus sultinys, vėliau jis „uždažomas“ daržovėmis, jos nukošiamos ir sultinys lieka skaidrus. Jame plaukioti lieka tik truputėlis grybų. O valgomas sultinys su pyragėliais, gardintais aguonomis ar grybais.

O ką manai apie eksperimentus šventinėje virtuvėje?
Man labai patinka tradicinis šventinis stalas – tiek Kūčių, tiek Kalėdų. Eksperimentai gerai, bet tie įdomūs, netikėti patiekalai turėtų sudaryti tik mažą vaišių procentą. Vienas–du netikėtumai ant stalo.

Kaip švenčiate Kalėdas?
Vaikai nuo pat ryto bėga prie Kalėdų eglutės ir randa prie savo batų padėtas dovanas. Tada geriame kavą su saldėsiais ir pamažu ruošiamės išvykai pas mano vyro tėvus, kur laukia pietūs. Tradiciškai valgome keptą žąsį su bulvėmis ir troškintais kopūstais. Taip, gana riebu, bet labai skanu. Ir, žinoma, Kalėdas vainikuoja vakarėlis, kurį ruošiame draugams jau daugiau nei dešimt metų. Į jį, kaip sako mano mama, susirenka „didžiausi Vilniaus bepročiai“.

The post Agnė Grigaliūnienė: „Šalta silkė su šilta duona – tobulas derinys“ appeared first on VMG online.

Atėjusių į Suomijos ambasadoriaus rezidenciją, mūsų jau laukė svetingi šeimininkai. Gardžių (kuo įsitikinome kiek vėliau) skanėstų stalas buvo serviruotas skandinaviškai santūraus ir nepriekaištingo dizaino „Arabia“ indais. Vidury stalo puikavosi pyragas, kurio, kaip paaiškėjo vėliau, istorija tikrai nekasdienė.

– Ką valgo Kalėdų Senelis?

– Kaip tai „ką valgo?“ Jis valgo tai, ką valgo visi suomiai – juk Kalėdų Senelis yra tikras suomis!

Ir nuaidėjo smagus juokas. Taip linksmai prasidėjo mūsų pokalbis su Suomijos ambasadoriumi Christeriu Michelssonu ir jo sutuoktine Ebba. Sprendimas nukeliauti į Suomiją ieškant kalėdinio maisto gimė dar vasarą. Kadangi tikrai žinojau ir pati mačiau, kad Kalėdų Senelis gyvena Suomijoje, netoli Rovaniemio miestelio, o taip pat dėl savo asmeninių sentimentų Suomijai, kalėdinės šalies virtuvės pasirinkimas buvo aiškus. Taip pat labai dėsninga, jog šis mūsų žurnalas išeis Suomijos Nepriklausomybės dieną, kuri bus švenčiama jau 100-ąjį kartą. Tad priežasčių ir sutapimų šiam straipsniui tikrai netrūko. Bet kadangi šis laikotarpis Kalėdų Seneliui buvo itin darbingas, nusprendėme jo netrukdyti – neduok Dieve dar nykštukai dovanas supainios, kai Kalėdų Senelis apie maistą pasakos, tai tiesiausias kelias vedė į Suomijos ambasadą.

Ponia Ebba Michelsson nuostabiai šiltai atsiliepė į mūsų pasiūlymą dėl dalyvavimo šiame projekte, ir tai – ne atsitiktinai. Juk, kaip paaiškėjo vėliau, visa ambasadoriaus šeima yra maisto gaminimo entuziastai. Pats ambasadorius labai mėgsta gaminti ir laisvalaikiu, jei leidžia oras, džiugina šeimą bei svečius savo firminiais grilio patiekalais arba gamina klasikinius, daug laiko ir kruopštumo reikalaujančius, pavyzdžiui, jautiena burgundiškai. Ponia Ebba yra architektė, bet susiklosčius aplinkybėms, kai devinto dešimtmečio pradžioje architektams Suomijoje nebuvo beveik jokio darbo,   kartu su savo drauge netgi turėjo savo kavinę. Penkerius metus iš eilės ji kepė savo firminį pyragą kasdien, jis buvo labai populiarus ir ženkliai prisidėjo prie tuometinio šeimos biudžeto.

Geografija

Jei pradėsime nuo pradžių, tai kulinarinių skirtumų Suomijoje geriausia ieškoti geografiškai. Ir ne taip, kaip mes esame įpratę – Šiaurė ir Pietūs, šiuo atveju – Rytai ir Vakarai. Ir Šiaurėje – Laplandija. Iš Rytų ateina rusų ir karelų virtuvių įtaka, kaip minėjo pats ponas ambasadorius, suomiai noriai vartoja rūgusio pieno produktus ir net grietinę vadina „smetana“. Tuo tarpu iš Vakarų ateina silkė, jūrinės žuvys. Kas vienija suomišką virtuvę? Nuo seno tai yra labai racionaliai naudojanti produktus virtuvė, ir šiuolaikiniai „no waste“ vėjai suomiams nėra naujiena, o veikiau įskiepyti nuo mažens, ką ir pamatysime receptuose. Suomiai dažnai naudoja vietinius produktus – tai, ką duoda pati gamta. Šioje virtuvėje surasime ypač daug įvairių miško gėrybių – laukinių paukščių, žvėrienos, uogų, grybų, įvairių žolelių. Jūrų regionuose vartojama daug jūrų žuvų, o ten, kur nėra šalimais jūros – ežerų ir upių žuvis. Iš Rytų taip pat atėjo duonos pyragas kalakukko su žuvimi. Natūralumas ir sezoniškumas yra vertinami.

Suomijoje labai populiarios avižos – tai ne tik avižiniai dribsniai, bet labai daug kepinių kepama su avižiniai miltais: pyragai, sausainiai, duona. Beje, ir ponios Ebbos firminis pyragas irgi kepamas su avižiniais miltais. Naudojamos ir avižų sėlenos, gaminama iš avižų grūdų. Dabar vis daugiau žmonių netoleruoja laktozės, tad labai plačiai naudojami produktai be laktozės. Bet pasakyti, jog suomiai valgo vien tik vietinius ir sezoninius produktus, negalima. Kaip ir visame pasaulyje, kitų šalių produktai jau senokai atrado kelią į suomių šaldytuvus ir ant jų stalų.

Mūsų laikmetis

Bet viskas su laiku keičiasi. Jei anksčiau Suomijoje kiekviena šeima gamino maistą kasdien, tai dabar vis dažniau renkasi pusfabrikačius ar kažkokį jau paruoštą maistą, o per šventes eina į kavines ar restoranus.. Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia tai daryti. Taip pat parduotuvėse yra plati pasiūla pusfabrikačių, kuriuos atnešus namo galima įvairiai pasigaminti. Ponia Ebba sako: „Mūsų šeima visuomet valgo kartu vakarienę, bet jau dabar tai nėra dažnas reiškinys kitose šeimose, nes yra didelis užimtumas – nuo suaugusių iki vaikų, tad net ir susirinkti visiems kartu vienu metu būna problemiška.“ Nors bendras maisto gaminimas su draugais arba vakarėlio tipas su maisto gaminimu populiarėja. „Esu architektė, todėl galiu padaryti tą išvadą netgi iš šiuolaikinių interjerų dizaino, kur virtuvės tampa atvira erdve, leidžiančia bendrauti maisto gaminimo metu“, – sakė ponia Ebba.

Šiuolaikinės mitybos kryptys sparčiai plinta Suomijoje. Labai daug žmonių nevartoja gyvūninės kilmės produktų būtent dėl ideologiškų pažiūrų. Kavinėse galima rasti veganiškų patiekalų, parduotuvėse yra daug tokių produktų.

Tai visgi ką valgys per Kalėdas Kalėdų Senelis? Kaip sakė ponia Ebba, rytą jis pradės su ryžių pudingu, o vėliau tikrai pasirinks kažką iš Ebbos ir Christerio Michelssonų siūlomų patiekalų. Kaip sakė Michelssonai, jų kalėdiniame valgiaraštyje labai tradiciniai patiekalai – tokie, kurie nekito jau daugelį metų. Kadangi ir ponios Ebbos mama kilusi iš Švedijos, tam tikri patiekalai turi savyje ir grynai švedų tradicijų – pvz. virtas kumpis ir salyklo duona. Tad būkite pažįstami kulinariškai – Kalėdos suomiškai.

Suomiškus receptus, pagal Ebbą ir Christerį rasite žurnale „Verdu ir kepu“!

The post Skubios žinios: paaiškėjo, ką valgo Kalėdų senelis appeared first on VMG online.

Renatas Žemaitis, įkūręs parduotuvių tinklą „Wine & Smile“, yra bene smagiausias kada sutiktas vyno entuziastas, kuris, nestokodamas humoro ir drąsių temų, interviu metu atskleidė, ką apie vyną turėtų žinoti išsilavinę žmonės, kodėl vyno mokslai turėtų būti įtraukti į mokyklų programą ir koks klausimas išduoda, kad apie vyną nenusimanote nieko.

Kodėl susidomėjote vynu?
Kažkada daug keliavau po pasaulį, turėjau daug verslo susitikimų, po jų tekdavo nueiti į geresnius ar paprastesnius restoranus. O ten paprastai vynas būdavo nuostabus. Net Azijoje, kur vyno kultūra nėra tokia pažengusi. Pradėjau domėtis, kodėl Lietuvoje tokio vyno arba nėra, arba vis dar labai mažai. Kas čia per nesąmonė? Tai buvo pirmas impulsas.

Ką darėte toliau?
Aš – verslininkas iš prigimties. Pamaniau, kodėl nepadarius kažko, susijusio su geru vynu. Kad būtų užsiėmimas sau, kad galėčiau plėtoti hobį ir tuo pačiu skleisti idėją plačiau. Sugalvojau įkurti krautuvėlę. Ir taip viskas užsikūrė. Per tuos penkerius metus, kol įmonė gyvuoja, sukaupiau savo vynų kolekciją, kurioje yra per 700 rūšių vynų ar kitų gėrimų, surinktų iš visų garsiausių vyno regionų. Tikrai žinau, kad tai viena geriausių kolekcijų Lietuvoje. Man nėra gėda ją pasiūlyti. Atvažiuoja tie patys užsieniečiai, kurie žeria komplimentus.

Sunku sukaupti kolekciją?
Vynų verslas – tai sunkus darbas. Čia tau ne tas atvejis, kai paimi naują „markutę“, įklijuoji į albumą ir reikalas baigtas, kolekcija papildyta. Vynų kolekcijos kaupimas daug sudėtingesnis. Tu ieškai vyno tiekėjų, vertini, o kai randi, nebūtinai jie norės su tavimi dirbti. Turi įtikinti bendradarbiauti. Juk negali nusipirkti vieno butelio ir pastatyti lentynoje. Turi labai daug dalykų numatyti, paskaičiuoti, įvertinti, būti pasiruošęs, kad kažkur suklysi, ir taip toliau. Ir taip su kiekvienu į kolekciją patenkančiu vynu.

Jūsų vietoje naktimis nemiegočiau. Ar jūs laimingas, kad susiejote gyvenimą su vynu? Juk sakoma, kad pavertus hobį darbu dingsta visa romantika?
Miegu gerai, nes myliu tai, ką darau. Kai galiausiai ateina žmogus ir padėkoja už jam gerai parinktą vyną, visi vargai nublanksta.

Ką man patartumėte, jei ateičiau pas jus ir pasakyčiau: „Padėkite išsirinkti gerą vyną.“
Paklausčiau, kokia proga ieškote, ką valgysite, koks kontekstas. Nes parenkant vyną svarbiausias – kontekstas. Vynas – tai maisto produktas. Tai reikia akcentuoti. O ne laipsnius jame. Jei geriame kavą, juk akcentuojame ją pačią, o ne kofeiną.

Taigi, jūsų nuomone, vynas nėra svaiginimosi įrankis?
Žinoma ne. Tai priedas prie maisto. Jis pagerina maisto valgymo malonumą, tai jo vienintelė paskirtis. Ir jį geriant reikia bendrauti ir vertinti jį pozityviai. Aš esu prieš alkoholizmą, prieš kvailą, nesaikingą alkoholio vartojimą. Aš – už pažinimą, už vyno kultūros augimą, už tai, kad mūsų visuomenė, ilgą laiką neturėjusi jokio supratimo apie vyno gėrimo kultūrą, dabar šviestųsi, mokytųsi, tobulėtų.

Kaip manote, ar išsilavinęs žmogus, turėtų turėti ir tam tikrą žinių bagažą apie vyną?
Aš galėčiau pasakyti, kaip turėtų būti. Turėtų būti mokykloje vedamos enologijos (enologija – mokslas apie vyno gamybą, laikymą, rūšis) pamokos apie vyndarystę, vynuoges ir vynus. Bet, pasikartosiu, to nėra ir ilgai nebus. Belieka šviestis jau subrendus.

Kaip manote, kiek lietuviai žino apie vyno kultūrą?
Kol kas Lietuvoje dauguma suaugusių, išsilavinusių žmonių su padėtimi apie vyną nežino nieko. Kaip jie bebandytų apsimesti, kad žino.

Ar jūs baigėte mokslus, susijusius su vynu?
Esu lankęs Lietuvos Someljė mokykloje kursus, tai buvo pradžia. Jie duoda labai daug naudos, jei iš tiesų mokaisi kaip kokią užsienio kalbą. Jei kas savaitę skiri laiko tokiai savišvietai. Bet jei žmogus nueis į kelias paskaitas, įsimins kelis dalykus, o po to vaizduos žinovus, tada jau neturiu ką pasakyti.

Koks klausimas išduoda, kad žmogus, tikėtina, nieko nenusimano apie vyną?
„Ar turite pusiau saldaus ar pusiau sauso vyno?“ Tai reiškia, kad žmogus paragavo bet kokio sauso vyno, tikėtina, pigaus, pirkto per akciją, nepatiko, tada aptiko saldesnį ir nusprendė: „Va, šitas man patinka.“ Ir po to tokie žmonės net solidžiuose vyno renginiuose, besisukiodami prie elitinių vynų stendo, sako: „O jūs turite pusiau saldaus vyno?“ Šis kausimas mane erzina ne todėl, kad pusiau saldus vynas neturėtų egzistuoti. Tam tikrais, ypač retais, atvejais toks vynas tikrai tinka. Bet paprastai šią rūšį veža urmu į buvusias sovietinio bloko šalis, kurių gyventojai vis dar kliedi apie saldų Moldavišką vyną. Kad taip mąsto senesnė karta, aš suprantu. Bet kad jaunimas, prisiklausęs nuogirdų, ieško pusiau saldaus vyno – tai mane pribloškia.

Ar jūsų draugai dažnai skambina ir prašo pakonsultuoti vyno klausimais?
Taip, draugai iš manęs nuolat ima interviu. Aš jaučiu malonumą, kad galiu kažką patarti.

O ar jums dažnai dovanoja vyną?
Labai labai paprašiau draugų, kad man niekada nedovanotų vyno, nes jie tikrai nesugebės jo išrinkti. Geriau aš, eidamas pas juos į svečius, atsinešiu vyno.

Kodėl žmogui vertėtų domėtis vynu?
Nes tai pasaulio pažinimas, kultūros dalis, tai tobulėjimas. Kurie žmonės buvo laimingesni – tie, kurie sovietiniais laikais nekeliavo, nieko nežinojo, neragavo, ar tie, kurie dabar turi visas galimybes ragauti naujus skonius, užuosti naujus kvapus, matyti kitus kraštus?

The post Vynų entuziastas: „Išsilavinę lietuviai apie vyną beveik nieko nežino“ appeared first on VMG online.

The post Sveikuoliams: džiovintų figų ir riešutų batonėliai appeared first on VMG online.

Nors kelininkams net ir gruodžio pabaigoje žiema ateina nelauktai, žiemos švenčių laukimas ir ruošimasis joms – užkoduotas kaip konstanta. Vieni švenčių laukia, kiti – aršiai reiškia, kad šios jiems nesvarbios. Kad ir kaip ten būtų, gruodžio 24-osios vakarą užsidegus pirmai žvaigždei, prie balta staltiese padengto stalo susiburia šeimos, artimieji ir tie, kas jais tapo. Kūčių laikas magiškas, su juo siejama daugybė ženklų, pranašysčių ir burtų. Tikėti jais ar ne – klausimas, bet viena yra tikra – Kūčių metu niekas neturi likti vienas, vietos prie stalo turi užtekti visiems. Taip pat padengiama papildoma vieta tam, kas ateis, pasibels į mūsų širdis. Kaip tinkamai paruošti stalą? Kūčių vakarienės tradicijos yra labai gilios ir aiškiai apibrėžtos. Ar jų laikytis – vėlgi kiekvienas atsako pats.

Kūčių stalas (nepainioti su Kalėdų stalu!!!) turi būti asketiškas ir paprastas. Prieš dengiant stalą reikia pasirūpinti saujele šieno, pakloti jį po staltiese. Staltiesė balta. Stalas serviruojamas tiek žmonių, kiek jų sės vakarienės, plius dar viena vieta. Valgant Kūčias pagal katalikiškąją tradiciją, ant stalo neturi būti mėsos, o kai kuriose šeimose maistas gaminamas dar griežčiau – be pieno produktų ir kiaušinių. Ruošiama žuvis, įvairios silkės, grūdų ir daržovių valgiai. Paprastai tai reiškia – daug keptuvėje kepto, gruzdinto maisto. Tam, kad šis maistas būtų lengvesnis, gaminimą galima perkelti į orkaitę – žuvį kepti ne keptuvėje, bet orkaitėje, pyragėlius ne gruzdinti, bet taip pat kepti orkaitėje. Patartina gaminti daugiau daržovių patiekalų. Įprastų desertų ant Kūčių stalo nepatiekiama, siūlomi pyragėliai su saldžiais įdarais – obuoliais, aguonomis, uogiene, džiovintų vaisių įdaru, kūčiukai su aguonpieniu. Verdamas džiovintų vaisių kompotas – jis pagerina virškinimą, taip pat verdamas spanguolių, o kai kur ir avižų kisielius. Padengtas stalas paliekamas per naktį, nurenkami tik peiliai. Tačiau svarbiausia – Kūčių vakarą niekas neturi likti vienas, nes tai artumo ir susitaikymo metas.

Žurnalas „Verdu ir kepu“ siūlo tokį Kūčių meniu:

Sūdytos lašišos su apelsinais ir krapais

Silkės su svogūnų džemu ir spanguolėmis

Šventinis silkės užkandis su avokadais ir žaliaisias žirneliais

Plekšnės gabaliukai su lęšiais ir voveraitėmis

Pyragas su žuvimi

Triufeliai su graikiniais riešutais ir linų sėmenimis

Virtiniai su kopūstais ir grybais

Burokėlių salotos su speltų grūdais

Lęšių ir bulguro troškinys

Balandėliai su raugintais kopūstais

Mielinės tešlos pyragėliai

Keptų žiedinių kopūstų tabulė

Daugiau proginių receptų ieškokite žurnale „Verdu ir kepu“!

The post Meniu paruoštukas: VMG siūlo elitinį patiekalų dvyliktuką Kūčioms appeared first on VMG online.

Ukrainietė Dinara Kasko (@dinarakasko) būtų niekuo neišsiskirianti architektūros studentė, o po to ir ambicinga architektė, jei, įsibėgėjus karjerai, nebūtų sumaniusi pakeisti savo gyvenimo krypties. Ji pasuko į virtuvę ir kepdama desertus vis vien pritaikė tai, ko ją išmokė architektūros mokslai. Dinaros desertai yra tokie, kokių nesate matę. Visiems jiems suteikiamos neįprastos geometrinės formos ir dieviški skoniai. Pati moteris kiek kuklinasi ir teigia, kad tiesiog ieško įdomių ir šviežių sprendimų. Jei manysite, kad šie desertai yra netikri ir neįmanomi pasigaminti namie, sukluskite. Pasitelkusi 3D modeliavimo technologijas, ukrainietė sukūrė silikonines desertų kepimo formas, kurias gali įsigyti kiekvienas mirtingasis.

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Oct 17, 2017 at 9:09am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Oct 16, 2017 at 8:41am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Sep 1, 2017 at 11:23am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Jul 22, 2017 at 6:48am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Aug 27, 2017 at 6:08am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Aug 9, 2017 at 8:55am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Aug 25, 2017 at 6:15am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Apr 27, 2017 at 2:28am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Jun 23, 2017 at 6:59am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Mar 18, 2017 at 1:41am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Feb 28, 2017 at 12:10pm PST

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Dec 11, 2016 at 11:16pm PST

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Jul 21, 2016 at 10:30am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on May 6, 2016 at 10:57am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Apr 7, 2016 at 1:39am PDT

A post shared by Dinara Kasko (@dinarakasko) on Jan 28, 2016 at 5:51am PST

The post „Instagram“: kai architektė kepa žadą atimančius geometrinius desertus appeared first on VMG online.

Mama, stilistė, verslininkė, jau trijų kulinarinių knygų autorė, žurnalo „AŠ IKONA“ vyr. redaktorė Agnė Jagelavičiūtė pasakoja apie savo Kūčių stalo tradicijas. Kokio patiekalo ant šventinio stalo ji negali pakęsti, o kokiam žarsto komplimentus?

Ar tu vadovauji Kūčių vaišių stalo ruošimo paradui? Kūčių vaišių stalo ruošimui pagal hierarchiją vadovauja vyriausi šeimos žmonės – šiuo metu tai tėčio mama. Taigi pati daug negaminu, vežuosi vieną patiekalą, o kokį – pasako pusseserė.

Kaip manai – ar Kūčių vakarą galima valgyti baltą mišrainę? Kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, laikausi tradicijos, kad majonezo, kad ir kaip jį mėgčiau (Agnės šaldytuje net trys majonezo rūšys, be to, jį Agnė moka pagaminti pati), ant Kūčių stalo neturi būti. Vietoje baltosios mišrainės valgome mišrainę su aliejumi.

O ar mėgsti kūčiukus? Nenoriu nieko įžeisti, bet tos sausos bulkos gabaliukų, vadinamų kūčiukais ir plaukiojančių saldžiame vandenyje, labai nemėgstu. Aš negaliu į juos žiūrėti. Man net vaizdas nepatinka. Suprantu, kad tai tradicija, kam skanu – tikrai valgykite, o aš susilaikysiu ir į savo šeimą šios tradicijos tikriausiai nepernešiu. Nejaučiu kūčiukams jokių sentimentų.

O kam jauti? Silkei! Man skaniausios trys silkių rūšys. Pirma – silkė pataluose, tiesa, ji skirta ne Kūčioms, o Kalėdoms, nes patiekale yra majonezo. Antra – klasikinė silkė su morkomis ir svogūnais. Trečia – silkė su raudonaisiais svogūnais, pipirais, cukrumi ir actu, – pamarinuojame ir viską užbarstome pakeptomis saulėgrąžomis. Dabar kalbu ir seilės bėga. (Juokiasi)

Ar sugebėtum pati išdoroti silkę šventėms? Galėčiau išdoroti ką tik reikia, gal net kiaulę, nors būtų labai nemalonu. Tikrai nesu baltarankė – nėra darbų, kurių bijočiau ar negalėčiau atlikti.

Ar esi linkusi persivalgyti per Kūčias? Ne. Labai savimi didžiuojuosi, kad daug metų iš eilės nepersivalgau. Kūčios man patinka tuo, kad jų metu nevalogoma mėsa. Ne dėl to, kad jos nemėgčiau. Mėsą aš mėgstu, bet laikausi principo nevalgyti žuvies ir mėsos tą pačią dieną. Pastebėjau, kad sumaišiusi šiuos du produktus jaučiuosi blogai. Taigi, Kūčios yra labai harmoninga šventė, jei laikaisi senųjų Kūčių stalo tradicijų. Visi ant stalo išdėlioti produktai labai dera: silkė, grybai, daržovės.

Ką, susijusio su maisto gaminimu, norėtum gauti iš Kalėdų senelio? Elekrinį grilį, uždaromą dangčiu. Tik dar nesugalvojau, kurioje vietoje jį statysiu. Bet šiaip, mums, emancipuotoms moterims, nereikia nei Kalėdų senelio, nei jokio kito senelio, kad nupirktų, ko norime. Viską galime nusipirkti pačios.

Esi parašiusi jau tris kulinarines knygas, naujausioji – „Gal pavalgom?“, kurią sukūrėte kartu su Alfu Ivanausku, pasirodė visai neseniai. Ar neįsižeistum pati radusi po egle kulinarinę knygą? Ko jau ko, bet kulinarinių knygų namuose per daug būti negali. Džiaugiuosi visų kulinarų knygomis ir labai jas vertinu. Žinoma, tai toks knygų žanras, kurį reikia mokėti panaudoti. Pirma – gali gaminti patiekalus tiksliai pagal knygos receptus. Antra – vartyti knygą įkvėpimui, pamatyti receptą ir pagaminti kažką panašaus. Todėl kulinarinės knygos turėtų gulėti ne galiniame antro aukšto kambaryje, ant aukščiausios knygų lentynos, o vrtuvėje, kur jūs jas galite kasdien pasiekti ranka, kaip kad darau aš.

Daugiau skanių pokalbių rasite ČIA.

The post Agnė Jagelavičiūtė apie Kūčių stalą: ne – majonezui ir kūčiukams, taip – mylimai žuviai appeared first on VMG online.

Kalėdos – jaudinanti, stebuklinga žiemos šventė. Jai paklūsta tiek maži, tiek dideli. Kokios Kalėdos be skambaus varpelio, žalios eglės, nuostabių dovanų, šeiminių susibūrimų ir susitikimų su draugais? Kokios Kalėdos be gardžių patiekalų, kvapnių kepinių, cinamono, gvazdikėlių ir trupučio magijos? Šiek tiek salotų, šiek tiek pyragų, gardaus papuošimo – sūrio vainiko, be abejonės, kepto paukščio ir nuostabių kepinių. Pradedam? „Verdu ir kepu“ stalas – jūsų dėmesiui.

Raudonųjų greipfrutų salotos su krevetėmis

Angelų maistas

Sluoksniuotos tešlos tarta su morkomis ir burokėliais

Vištienos salotos su figomis ir pistacijomis

Šokoladinis tortas su riešutiniu morengu

Sūrio vainikas

Riešutiniai sausainiai su džemu

Didkepsnis galingiausiam kompanijos vyrui

Maigytos bulvės su antiena

Žąsis, ilgai troškinta su raugintais kopūstais ir džiovintomis slyvomis

Daugiau receptų rasite žurnale „Verdu ir kepu“!

The post Mes sugalvojome už jus: VMG sukūrė gardžiausią Kalėdų meniu appeared first on VMG online.