Jei tikite Naujų metų prietaru, kad nuo paskutinę metų dieną vilkėto rūbo spalvos ir nešioto aksesuaro su brangiaisiais akmenimis priklauso kitų metų sėkmė, turėtumėte tikėti, kad tam įtakos turi ir pasirinktas desertas. Be abejonės, tai turėtų būti deginto kremo desertas krembriulė. Juk jis buvo sukurtas Versalio rūmų šefo, o mes juk norime, kad kiti metai būtų karališki.

Krembriulė – tai klasikinis prancūzų desertas, kuriuo dažnai pabaigtumėte vakarienę Paryžiuje ar kitame pasaulio mieste. Istoriškai krembriulė šaknys nėra aiškios ir šio deserto nepasidalina net kelios šalys. Panašūs desertai buvo valgomi dar 15 a. Anglijoje, bet pirmasis rašytinis krembriulė receptas yra aptinkamas 17 a. pab. receptų knygoje, parašytoje prancūzų šefo Francois Massialot, kuris dirbo Versalio rūmuose. Jo receptas nedaug skiriasi nuo mums pažįstamo krembriulė. Jam buvo naudojami kiaušinių tryniai, pienas ir cukrus, tačiau desertą papuošdavo atskirai paruoštas karamelės diskas. Lankydamiesi Ispanijoje pamanytumėte, kad krembriulė ir čia yra dievinama, bet nesuklyskite, tai – crema catalana, kuris, nors ir nesiskiria savo sudėtimi, turi savo pavadinimą.

Kalbama, kad būtent crema catalana populiarumas Ispanijoje išgarsino krembriulė Prancūzijoje. Jis buvo kiek tirštesnis, patiekiamas kaip šaltas kremas su karštu karamelizuotu cukrumi. Didysis prancūzų šefas Paul Bocuse keliaudamas po Ispaniją paragvo ispaniškos deserto versijos restorane „Le Cirque“ ir pavadino jį geriausiu metų desertu. Šios frazės užteko tam, kad krembriulė atgytų Prancūzijoje ir būtų pripažinta prancūzų virtuvės šefų, kurių dauguma šio deserto pirmą kartą paragavo už savo šalies sienų.

Dar dažniau ir garsiau krembriulė plutelė pradėjo lūžti desertui pasiekus Ameriką. Čia krembriulė receptai tapo populiarūs tik penktajame dešimtmetyje, bet yra žinoma, kad krembriulė buvo ypač mėgstama Baltuosiuose rūmuose, ir šį faktą paliudijo pats JAV prezidentas bei Nepriklausomybės deklaracijos autorius Tomas Džefersonas. Šie laikai – krembriulė modernėjimo ir naujų skonių metas. Krembriulė gali būti pačių netikėčiausių skonių – kavos, mėtų, moliūgų at net žąsų kepenėlių pašteto, taip pat gali būti kitų patiekalų, pavyzdžiui, ledų, kavos, pyragų, spurgų, blynų, akcentu.

Jau norite pasigaminti krembriulė? Receptą rasite ČIA. 

The post Nori sutikti Naujus metus karališkai? Turi valgyti krembriulė appeared first on VMG online.

Šiandien, tikriausiai, nesinori nieko kito, tik dubens garuojančios sriubos. Dalijamės populiariausiais VMG sriubų receptais, kurie idealiai tiks nukamuotiems švenčių maratono.

Kopūstų sriuba

Aitriosios paprikos sriuba

Aitriųjų paprikų sriuba su kalakutienos kukuliais

Burokėlių sriuba su antiena ir džiovintais grybais

Sriuba su soromis, daržovėmis ir grybais

Lapinių kopūstų sriuba su daržovėmis

Burokėlių sriuba su apelsinais ir ravioliais

Svogūnų sriuba

Greitoji sriuba su pupelėmis

Kokosų sriuba su vištiena

The post Po Naujųjų: topinių sriubų receptai, kurie žaibiškai atgaivins švenčių nukamuotuosius appeared first on VMG online.

Šventėms pasibaigus, ne vieną apninka pošventinis liūdesys. Tiesa, anot mokslininkų, moteris pošventinė depresija aplink savo pirštelį apsuka 2 kartus dažniau nei vyrus.

Išskiriamos kelios priežastys, kodėl po švenčių nuotaika pradeda bjurti. Pirma, nepasiteisinę lūkesčiai. Psichiatras Markas Sichelis svetainėje Huffingtonpost.com komentavo, kad didelius lūkesčius šventiniam laikotarpiui formuoja televizija, socialinės medijos. Komunikacijos priemonės kuria tobulų atostogų paveikslą, kuris neretai prasilenkia su realybe. Kai kurie žmonės „perdega“ norėdami susiplanuoti daugiau nei gali. Kita priežastis susijusi su artimaisiais. Žiemos šventes praleidžiame apsupti draugų ir giminaičių, o grįžę įrutiną darbas-namai, jų pasigendame ir pradedame jaustis vieniši. Ta proga siūlome keletą maisto produktų, kurie padės įveikti liūdesio akimirkas.

Riešutuose gausu seleno, kuris mažina nerimą ir nuovargį. Pasirinkimų daug – graikiniai, makadamijų, migdolai, lazdyno, braziliški… Raskite savo mėgstamiausius ir valgykite kasdien!

Avižinėje košėje gausu aminorūgščių, kurios būtinos normaliai centrinės nervų sistemos veiklai palaikyti, o joje esantys antioksidantai padeda išgyventi streso kupinas dienas. Naujais metais norite sveikiau maitintis? Įtraukite košę į savo pusryčių meniu!

Triptofano, kuris išskiria laimės hormonus, yra daugelio mėgstamuose produktuose: brandintame sūryje, bananuose ir meduje. Gera žinia makaronų megėjams: juose taip pat yra šios aminorūgšties. Norintiems gauti daugiau baltymų, siūlome rinktis kietųjų kviečių (ant pakelio ieškokite užrašų „durum“, „semolina di grano duro“ ir pan.) makaronus.

Juodajame šokolade esantys elementai, pavyzdžiui, fenetilaminas, padeda kovoti su stresu, didina darbingumą ir pralinksmina. Svarbu nepamiršti vieno dalyko – saiko.

Žaliaspalvės daržovės špinatai, žaliosios pupelės ar brokoliai padeda gamintis dopaminui, malonumą sukeliančiam elementui, kurio dėka tampame ramesni. Daržovės – ne šokoladas, bet juk kartais norisi ir jų.

Juodosios pupelės ir rudieji ryžiai – magnio šaltiniai, padedantys kovoti su nerimu ir depresija. Magnis skatina seratonino, kuris pakelia energijos lygį, gamybą. Pietums ieškokite recepto su šiais ingredientais.

Nervų sistemai svarbu su maistu gauti pakankamai B grupės vitaminų, mat jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Dažniausiai žmonėms, sergantiems depresija, trūksta vitamino B2, kurio šaltiniai yra pieno produktai, kepenėlės ir kiaušiniai.

The post Produktai, padėsiantys įveikti šventinį slogutį appeared first on VMG online.

Maistui pagrįstai skiriame labai daug dėmesio – jis lemia mūsų nuotaiką, sutvirtina santykius, kai valgome kartu. Kremtamės, kai valgome nesveiką maistą, priaugame svorio ar negalime atsispirti norui valgyti daug. Galų gale, maisto pasirinkimas atspindi, kas iš tiesų esame. Kuo pavojingas sveikas maistas, kas lemia sotumo jausmą ir kodėl žmonės ragauja keptų šikšnosparnių arba nevalgo to, ką valgo kiti? Šį kartą – apie tai, ką mokslininkai jau spėjo atrasti kulinarijos psichologijos srityje.

BAISŪS AMERIKIEČIŲ SANTYKIAI SU MAISTU, ARBA KODĖL DERĖTŲ IMTI PAVYZDĮ IŠ PRANCŪZŲ?

Mokslininkai nustatė, kad amerikiečių santykis su maistu nėra tinkamas. Palyginus su prancūzais, belgais ar japonais, amerikiečiams maistas teikia mažiau džiaugsmo ir jie labiausiai apsėsti minčių, ar maistas iš tiesų yra sveikas. Jie kankina save kaip tik gali: yra labiausiai nepatenkinti tuo ką valgo, labiausiai susirūpinę maisto sveikumu, kur kas dažniau keičia dietas, ir, galiausiai, vis vien yra nutukę du kartus labiau… Prancūzai, priešingai, turi kur kas mažiau tokių baimių, labai džiaugiasi valgydami ir, turbūt, todėl perpus rečiau skundžiasi nutukimu! Kaip sakoma, valgau ir lieknėju! Nors mokslininkai dar neišsiaiškino, kodėl amerikiečių santykis su maistu yra toks sumišęs, aišku viena – pavyzdį reikėtų imti iš prancūzų… Taigi, bon appétit!

„Iittala“ nuotr.

SOTUMO JAUSMĄ LEMIA… VISAI NE SKRANDIS!?

Nors manome, kad suvalgome tiek, kiek esame išalkę, iš tiesų įtaką sotumo jausmui daro ir lėkštės bei šaukšto dydis! Tai parodė tyrimas, kai sriubos dubenėlis slapčia buvo papildomas iš apačios. Vieni gavo įprastinę didelę porciją sriubos, o kitų dubenėlio turinys buvo slapčia papildomas, tad jie suvalgė beveik du kartus daugiau sriubos, tačiau nesijautė pernelyg prisivalgę. Šis tyrimas atskleidė, kad mūsų skrandis pasiunčia tik apytikslę žinią. Iš tikrųjų mes remiamės ir tuo ką matome, o akis, pasirodo, labai lengva apgauti… Vienas iš sveikesnio maitinimosi patarimų galėtų būti toks: prisiverskite pirkti mažesnes maisto pakuotes, valgykite iš mažesnių indų ir dažniau atsisakykite pakartoti…

TAI NĖRA „VIEN TIK PIETŪS“!

Dėmesio! Valgymas kartu su kitais asmenimis turi didelį psichologinį krūvį! Kaip rodo tyrimas, pietavimas yra rimtas reikalas, ypač jei valgoma su buvusiu partneriu. Nustatyta, kad, palyginus su kavos gėrimu ar pokalbiu telefonu, pietavimas su buvusiuoju ar buvusiąja sukelia didžiausią esamo partnerio pavydą… Apskritai, simbolinė valgymo su kitu žmogumi jėga yra didžiulė. Tai toli gražu nėra „vien tik pietūs“. Suvokiantys psichologinę pietavimo svarbą, niekada nevalgys jiems nemalonioje aplinkoje ar su nemaloniais žmonėmis, nesvarstys prie pietų stalo įtampą keliančių klausimų ir jokiu būdu neskaitys kriminalinių naujienų. Pats metas pradėti atidžiai rinktis su kuo pietauti, ir išmokti pasakyti „ne“ tiems, kurie neverti jūsų švento pietų pertraukos laiko!

JEI SVEIKA, TAI GALIMA VALGYTI DAUGIAU!?

Atrodo, kad toks įsitikinimas ir elgesys yra plačiai paplitę. Nustatyta, kad žmonėms pateikus tą patį maistą, tačiau nurodžius, jog jis yra sveikas, suvalgoma trečdaliu daugiau nei nurodžius, kad jis yra nesveikas! Taigi pravartu žinoti, kad vadinamasis sveikas maistas nėra vien tik gėris. Be to, būkite budrūs – neretai sveiko maisto priedanga gudrauja ir prekeiviai, skatinantys jus nusipirkti daugiau, nei iš tiesų reikia.

KAIP PADAVĖJAS „SUTEIKIA LEIDIMĄ“ PERSIVALGYTI!?

Mokslininkai tyrinėjo, kaip žmonių elgesį restorane paveikia padavėjo svoris. Tyrimo rezultatai intriguoja: dietos besilaikę žmonės valgė daugiau, kai nesveiką maistą siūlė antsvorio turintis, o ne liesas padavėjas! Nors rezultatas turėtų būti priešingas – nutukęs padavėjas turėtų sumažinti norą valgyti. Deja, būtent toks padavėjas dietos besilaikantiems lankytojams pasiunčia nesąmoningą „leidimą“ persivalgyti. Kitaip tariant, „jei jis gali persivalgyti, galiu ir aš“. Kitoks poveikis buvo žmonėms, kurie nesilaikė dietos. Jie valgė daugiau, jei padavėjas buvo liesas! Turbūt pasąmoningai manė, kad, jeigu padavėjui „neina į kūną“, tai „neis“ ir jiems. Greičiausiai, nuo šiol labiau kreipsite dėmesį į tai, koks žmogus jums patiekia maistą.

PASAKYKITE KIEK SVERIA JŪSŲ DRAUGAI IR AŠ PASAKYSIU, AR TURITE ANTSVORIO!

Turbūt pernelyg stipru sakyti, kad antsvorio turintys draugai priverčia mus pačius pastorėti, tačiau… Nustatyta, kad nutukimo tikimybė yra 57 proc. didesnė, jeigu jūs turite nutukusių draugų. Tyrimai atskleidė, kad žmonėms didžiulę įtaką daro tai, kaip maitinasi aplinkiniai: pavyzdžiui, žmonės valgo daugiau, jei aplinkiniai valgo daug, ir atvirkščiai. Tokiai įtakai ypač pasiduoda moterys! Net jei valgome vieni, mus netiesiogiai veikia visuomenė – psichologai tai vadina socialinėmis normomis. Vienas tinkamiausių pavyzdžių: vyrai renkasi dideles porcijas, o moterys – mažas. Kaip sakoma, ponui – kepsnys, o poniai – salotų! Todėl analizuokite, kaip socialinės normos veikia jūsų mitybą – juk normos ne visada diktuoja tik gerą toną…

Ištrauka iš VMG kulinarinio žurnalo: Niujorkas + Seksas ir maistas.

The post Mokslinių atradimų TOP 6 – juos žinant lieknėti seksis kaip per sviestą appeared first on VMG online.

Pasaulyje yra žinoma daugiau nei 80 tūkstančių sraigių rūšių, tačiau tik nedidelė dalis yra valgomos, o dar mažiau jų – auginamos specialiuose ūkiuose. VMG nori jus artimiau supažindinti su Helix aspersa maxima, arba didžiosiomis aptaškytomis sraigėmis, kurios auginamos ir Lietuvoje.

TRYS SĄLYGOS, KAD SRAIGĖ BŪTŲ LAIMINGA

DRĖGMĖ. Drėgmė yra būtina gleivėms gamintis. Gleivės padeda sraigei judėti ir apsaugo kūną nuo išdžiūvimo. Drėgmė turėtų siekti 70–80 %.

ŠILUMA. Ideali temperatūra sraigėms augti – 18–25 laipsniai šilumos. Esant 12 laipsnių temperatūrai, sraigės nustoja augusios. Miega jos sausoje aplinkoje, esant 4 laipsnių temperatūrai.

MAISTAS. Sraigės minta ūkyje užaugintais žalumynais, daugiausia kopūstiniais rapsais „Perko“, taip pat specialiu sertifikuotu pašaru, kuriame yra visos jų augimui reikalingos medžiagos. Per dieną viena aptaškytoji sraigė gali suėsti pašaro kiekį, atitinkantį 40 % jos masės.

PRIEŠAI. Sraiges reikia saugoti nuo strazdų ir varnėnų. O žiurkių delikatesas – sraigių kepenėlės, kurias jos ištraukia pragraužusios kiautą.

KAIP SRAIGĘ PAVERSTI DELIKATESU?

MITAS. Visi žino, kad sraiges reikia išvalyti. Tačiau sraigių laikymas miltuose – klaida. Pasak sraigių augintojų, taip sraigės tik prisiėda miltų, bet jų žarnynai neišsivalo. Norint, kad sraigės išsivalytų, jos paliekamos 3–4 paroms švarioje aplinkoje be maisto. 2 paras jos drėkinamos, vėliau, paliktos be drėgmės, sulenda į savo kiautus ir pasiruošia žiemos miegui. Tuomet jos surenkamos į specialius šaldytuvus, kuriuose yra 4 laipsnių temperatūra. Sraigės miega, o jų augintojai laukia užsakymų.

DU VIRIMO ETAPAI. Gavus užsakymą, sraigės yra ruošiamos rankomis. VMG aplankytame ūkyje „Aspersa“ iš šaldytuvų ištraukiamos dar miegančios sraigės ir 5 minutėms sumetamos į verdantį vandenį. Taip jos žūva greitai ir be skausmo. Išvirtos sraigės užkabinamos šakute ir sukamuoju judesiu ištraukiamos iš kiauto, nugnybiamas jų žarnynas. Kiauteliai išplaunami rankomis ir dar pavirinami.

Antrojo virimo metu sraigių gabaliukai verdami vandens ir vyno mišinyje, po to perplaunami po tekančiu vandeniu, kad neliktų gleivių. Sraigiena ūkyje „Aspersa“ verdama vandenyje. Taip išsaugomas natūralus skonis.

SRAIGIŲ PERLAI

Sraigės yra hermafroditės – kiekviena jų turi ir vyriškuosius, ir moteriškuosius lyties organus. Poruojantis dalyvauja dvi sraigės. Praėjus kelioms dienoms po poravimosi, viena sraigė padeda nuo 80 iki 120 baltų kiaušinėlių – ikrų. Viename kilograme telpa apie 30 tūkst. sraigių ikrų (50 g indelyje – apie 1 500). Apie sraigių ikrus pikantiškai: šie ikrai dar senovės Romoje buvo vadinami Afroditės perlais, nes tikėta, kad jie yra afrodiziakai. Juos valgant jaučiamas žemės, miško, drėgmės, grybų skonis. Pasaulinėse rinkose kilogramas sraigių ikrų gali kainuoti iki 1 600 Eur.

Prieš padėdama ikrus, sraigė savo koja dirvoje išrausia negilią duobutę. Per metus viena sraigė poruotis ir dėti kiaušinius gali iki 5 kartų. Net 80 % sraigių, padėjusios ikrus, žūva. Vieno ikriuko dydis siekia 3–6 mm. Sraigiukai išsirita po 2–4 savaičių.

Auginant sraiges ūkiuose, sudaromos sąlygos sraigiukams išsiristi pavasarį, kad per vasarą jie spėtų užaugti ir rudenį būtų galima surinkti „derlių“. Dalis sraigių – geriausios rūšies atstovės – paliekamos kitiems metams kaip motininė banda. Jos, pabudintos pavasarį, duos pradžią naujai jauniklių vadai.

The post Viskas apie sraiges ir jų tūkstančius kainuojančias dovanas gurmanams appeared first on VMG online.

Ne paslaptis, kad majonezo reputacija nėra pati geriausia. Nors daugelis tvirtina, kad jis yra kalorijų bomba, Elžbieta Monkevič, žurnalo „Verdu ir kepu“ vyriausioji redaktorė, sako, kad triukšmas dėl majonezo yra perdėtas: „Majonezas yra klasikinis padažas, gyvuojantis jau daugelį metų. Jei jis būtų labai žalingas, tikrai nebūtų vartojamas.“

Majonezo įvaizdį gadina priedai, kurie pratęsia produkto galiojimą. Tiems, kurie nori išvengti masiniu būdu pagaminto padažo, Elžbieta siūlo išbandyti jį pasigaminti patiems. Kaip tai padaryti, sužinosite atsivertę receptą.

Kita problema – nesaikingas vartojimas. Jei be majonezo negalite apsieiti nė dienos, rekomenduojame jį skiesti mangų, moliūgų, pomidorų ir kitų daržovių tyrėmis.

„Daugelis nustebs sužinoję, kad majonezas yra mažiau kaloringas nei aliejus. Šimte gramų rasime apie 600 kalorijų. Aliejus jų turi apie 900“, – tvirtina žurnalo redaktorė.

Elžbieta sugriauna dar vieną mitą. Nors daugelis mano, kad veganiški produktai yra mažiau kaloringi, šiuo atveju taip nėra. Kadangi majonezo pagrindą sudaro ne tik kiaušiniai, bet ir aliejus, veganiško majonezo sudėtis pasižymi panašiu kaloringumu.

Ar per šventes suvalgytas baltos (arba krabų lazdelių) mišrainės kiekis vis dar verčia mąstyti apie trumpalaikes skyrybas su majonezu? Jei esate tvirtai apsisprendę jo atsisakyti, siūlome keletą patarimų ir receptų.

Baltą mišrainę ruoškite su neriebia grietinėle. Įvairiems užkandžiams puikiai tinka padažai iš pieno produktų – jogurto, grietinės, fetos sūrio, varškės. Kombinuokite juos su garstyčiomis, česnaku, šviežiomis žolelėmis (krapais, petražolėmis), agurkais, kaparėliais.

Mėtinis fetos padažas

150 g neriebaus natūralaus jogurto

60 g fetos

2 šaukštų smulkintų mėtų lapelių

1 skiltelės česnako (nebūtina)

Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Žiupsnelio druskos

1. Graikišką jogurtą sutrinkite trintuvu su feta.
2. Sudėkite smulkintas mėtas, permaišykite, įdėkite sutraiškytą česnako skiltelę, palikite pastovėti 10 min.
3. Išimkite česnaką, permaišykite, paragaukite, įberkite šviežiai grūstų juodųjų pipirų ir, jei reikia, druskos.

Grietinės ir garstyčių padažas

200 ml liesos grietinės

2 arbat. šaukštelių garstyčių

Žiupsnelio druskos

1 šaukšto citrinų sulčių

Mėgstamų šviežių žalumynų

Sumaišykite grietinę, citrinų sultis ir garstyčias, pagal skonį pagardinkite druska ir šviežiomis žolelėmis.

Jogurtinis padažas

300 g graikiško jogurto

2 šaukštų citrinų sulčių

1 šaukšto tarkuotos citrinų žievelės

Druskos ir juodųjų pipirų

Maišytuvu sutrinkite visus padažui reikalingus ingredientus ir pagardinkite druska bei pipirais.

The post Mėnuo be majonezo: kuo jį pakeisti? appeared first on VMG online.

Šiais laikais visi žino, kad salierą valgyti sveika: jis turtingas vitaminų bei gydomųjų medžiagų, dėl mažo kaloringumo jis vadinamas balerinų užkandžiu. Tačiau ne dažnas pažįsta salierą kaip skanią prieskoninę daržovę, kuri yra puiki daugelio patiekalų kompanionė.

Istorija

Europoje pirmieji salierus pamėgo ir ėmė auginti vokiečiai dar XV amžiuje. Lietuviškoje virtuvėje salieras yra gana naujas svečias. Čia salierai iš pradžių buvo auginami tik dvaruose ir laikomi prabangia daržove. Plačiau jie pradėti auginti po Antrojo pasaulinio karo.

Gerai nuotaikai ir gražiai odai

Daug amžių salierai buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai. Švenčių dienomis jais buvo puošiamos šventyklos ir namai, salierus mėgo sodinti prie karžygių paminklų. Šioje daržovėje dera ir grožis, ir nauda – visose augalo dalyse gausu vitaminų ir gydomųjų medžiagų. Tiesa, kiekvienoje saliero dalyje naudingųjų medžiagų ir vitaminų rūšys bei kiekiai skiriasi.

Šakniavaisiuose gausu vitamino C ir B grupės vitaminų, yra vitamino PP ir karoteno, ypač naudingo odai. Gumbuose taip pat nemažai mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalio, magnio, fosforo, kalcio. Salierų stiebuose gausu vandens ir ląstelienos, kuri gerina virškinimą, valo organizmą, gerina kraujotaką ir net nuotaiką! Eteriniai aliejai tonizuoja, o B grupės vitaminai naudingi stresų kamuojamiems, aktyviai sportuojantiems ar besimokantiems žmonėms.

Salierų lapuose naudingųjų medžiagų dar daugiau. Mineralinių medžiagų kiekiu lapai lenkia šakniavaisius 1,5 karto, vitamino C – 15 kartų, o karoteno – net 80 kartų! Lapuose itin daug eterinių aliejų, suteikiančių jiems aromatą ir specifinį skonį. Būtent dėl to iš salierų lapų gaminami prieskoniai ir jais gardinami patiekalai. Kadangi salierai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, ilgai išlaiko sotumo jausmą ir turi mažai kalorijų (šimte gramų apie 35 kcal), jie puikiai tinka besilaikantiems dietos žmonėms.

Aukštaūgis ponas

Salieras, užaugdamas net iki 100 centimetrų, ne tik aukščiu, bet ir nauda pralenkia galybę kitų daržovių. Stiprus prieskoninis aromatas ir išvaizdi mėsinga šaknis yra du puikiai derantys dalykai, tad salieras prideda ir skonio, ir vaizdo. Šis dvimetis augalas gali būti trijų rūšių: šakniavaisinis, lapkotinis ir lapinis.

Šakniavaisinis salieras išaugina ne tokius tvirtus lapus kaip lapkotinis, tačiau turi didelę šaknį, kurios forma priklauso nuo augalo rūšies. Lapkotiniai salierai visiems gerai pažįstami ir dažniausiai sutinkami prekybos centrų lentynose: stori, pailgi ir sultingi. Labiausiai išreikšta lapinių salierų dalis yra vešlios lapų skrotelės be šakniavaisio. Lietuvoje auginami visų trijų rūšių salierai.

Tikras puodo draugas

Maistui naudojami salierų lapai, lapkočiai ir šaknys. Šias dalis galima valgyti žalias ar apdorotas norimu būdu. Salierai labai tinka padažams, sriuboms, mėsos ir žuvies patiekalams. Pavyzdžiui, gaminant konservus ar salotas, labiau tinka šakniavaisiai ar stiebai, o sriuboms, troškiniams gaminti – lapai, kurie suteikia stiprų aromatą.

Jei norisi saldžiau, bet taip pat sveikai, salieras labai tinka su morkomis, obuoliais ir riešutais. Toks daržovių, vaisių ir riešutų mišinys numalšins ir alkį, ir norą pasmaguriauti. Vos nuskintus lapinius salierus pamėginkite sudžiovinti. Po kelių savaičių jau turėsite stipraus aromato prieskonį, kuris puikiai tiks su petražolėmis ar krapais sriuboms ir kepsniams gardinti.

Tiesa, maistui ruošiamus salierų šakniavaisius reikia labai gerai nuplauti, nes juose kaupiasi nitratai iš dirvožemio. Jei šakniavaisiai bus vartojami žali, nuluptus ir susmulkintus juos reikia tuoj pat apšlakstyti citrinos sultimis, kad nepajuoduotų.

Saliero nauda

1. Salieras slopina uždegimus. Taigi tinka tiems, kurie kenčia dėl sąnarių skausmų, plaučių infekcijos, astmos ar aknės.
2. Ši daržovė padeda nusiraminti! Mineralai, ypač magnis, ir eteriniai aliejai, esantys saliere, ramina nervų sistemą, padeda užmigti.
3. Salieras šarmina organizmą, o tai apsaugo nuo pernelyg didelio skrandžio rūgštingumo.
4. Puiki priemonė virškinimui pagerinti. Salieras yra lyg traškus vanduo, nes yra pilnas vandens ir kartu turi daug ląstelienos, kuri palengvina virškinimą.
5. Jis turi organizmui naudingų druskų, kurios taip pat paskanina maistą, todėl vartojama mažiau valgomosios druskos.
6. Padeda atsikratyti blogojo cholesterolio. Salieruose esantys ftalidai ne tik suteikia šiai daržovei skonio ir kvapo, bet taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujotakos sistemos darbą ir mažina kraujospūdį.
7. Salieras gerina intymųjį gyvenimą. Du feromonai – androstenonas ir androstenolis – didina susijaudinimo lygį. Šie feromonai skleidžiasi kramtant saliero stiebą.

The post Ši stebuklinga, balerinų mėgstama daržovė atstos prieskonių kubelius appeared first on VMG online.

Sausio 6-ąją tradiciškai minima Trijų karalių diena, kuri žymi švenčių finišo liniją: susiurbiami nubyrėję spygliai, atsisveikinama su eglutėmis, o blizgūs papuošimai keliauja į lentynas laukti kitų metų. Lietuviai per Trijų karalių šventę specialių patiekalų neruošia, tad valgių maratonas čia oficialiai baigiasi. Tačiau taip yra ne visur.

Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Belgijoje ir Liuksemburge tai gana svarbi šventė. Kadangi mums įdomiausia tema yra maistas, nusprendėme pasidomėti, ko gardaus per Trijų karalių šventę galima būtų paskanauti. Taikinyje – Prancūzija.

Kepyklos „Thierry“ savininkas Thierry Lauvray pasakoja, kad per Trijų karalių šventę prancūzai ant savo stalo deda įprastus valgius, tačiau vienas desertas yra išskirtinis. Tai – tradicinis Trijų karalių pyragas (pranc. la galette des rois).

Šalies šiaurėje šis pyragas gaminamas iš sluoksniuotos tešlos, įdarytos migdolų kremu. O Vidurio ir Pietų Prancūzijoje pyrago pagrindą sudaro mielinė tešla. Tiesa, pietuose Trijų karalių pyragas išsiskiria savo forma ir intensyvesniu skoniu. Žiedo formos pyragas pasižymi ryškiu apelsinų, citrinų ar romo skoniu. Jį suteikia romas, citrusinių vaisių žievelės, cukatos. Pyragas šiame regione puošiamas perliniu cukrumi ir ryškiaspalviais cukruotais vaisiais.

„Vienerius metus dirbau pietinėje Prancūzijos dalyje. Prisimenu, visą mėnesį cukatos mirkdavo rome. Po to jos keliaudavo į Trijų karalių pyrago vidų. Tai be galo aromatingas įdaras“, – pasakojo kepyklos savininkas.

Visuose regionuose pyrago akcentas (ir vaikų džiaugsmas) yra viduje paslėpta keraminė figūrėlė, kurią prancūzai vadina fève (liet. pupa). Sakoma, kad tą, kuris ją ras, sėkmė lydės visus metus. Dėl to nesiginčysime, verčiau patarsime gardžiuojantis nepamiršti saugoti dantis. Figūrėlės, deja, nekramtomos.

Trijų karalių pyragas

Tešlai reikės:

2 sluoksniuotos tešlos lakštų;

1 kiaušinio trynio;

20 ml vandens

Kremui reikės:

2 kiaušinių

25 ml pieno

60 g miltelinio cukraus

30 g miltų

Migdoliniam įdarui reikės:

60 g minkšto sviesto

4 kiaušinių

150 g maltų migdolų

100 g miltelinio cukraus

Kremo gaminimas:

1. Užvirkite pieną.
2. Išplakite 2 kiaušinius su milteliniu cukrumi ir įmaišykite miltus.
3. Supilkite verdantį pieną ir gerai išmaišykite. Visa tai pilkite į nedidelį puodą, užvirinkite ir pavirkite apie 3 minutes.
4. Paruoštą kremą supilkite į dubenį, uždenkite ir palikite šaldytuve valandai.

Migdolinio įdaro paruošimas:

1. Kiaušinių trynius iki baltumo suplakite su milteliniu cukrumi.
2. Į plakinį įmaišykite sviestą, vėliau – maltus migdolus.
3. Kai atvės kremas, įmaišykite į jį migdolinę tešlą.

Pyrago formavimas:

1. Kiaušinio trynį išplakite su vandeniu.
2. Kepimo formą ištepkite sviestu ir dėkite pirmą sluoksniuotos tešlos lakštą. Patepkite jį paruoštu kiaušinio plakiniu.
3. Ant lakšto dėkite migdolinį įdarą, bet netepkite jo iki kraštų.
4. Dėkite antrą sluoksniuotos tešlos lakštą ir gražiai sulipdykite pirmojo ir antrojo kraštus.
5. Pyrago viršų aptepkite kiaušinio plakiniu ir įdėkite į šaldytuvą pusvalandžiui.
6. Dar kartą aptepkite pyragą kiaušinio plakiniu ir kepkite 40 minučių iki 180 ºC įkaitintoje orkaitėje.

The post Nenusilaužkite danties skanaudami tradicinį prancūzišką Trijų karalių pyragą appeared first on VMG online.

Legendinis italų kino režisierius Federico Fellini, filmo „Saldus gyvenimas“ (La dolce vita, 1960) kūrėjas, yra pasakęs, kad gyvenimas – makaronų ir magijos kombinacija. Atrodo, kad Lindą Miller Nicholson įkvėpė būtent šie žodžiai – jos „Instagram“ paskyra  (@saltyseattle) pilna ryškiaspalvių makaronų, kuriuos ji dažo natūraliais, iš daržovių pagamintais dažais. Makaronų nindze ir princese vadinama amerikiečių tinklaraštininkė yra bendradarbiavusi su tokiomis žiniasklaidos priemonėmis kaip „Saveur“, „Good Housekeeping“, „Buzzfeed“, „Elle“, BBC ir „Business Insider“. Šiais metais ji išleis knygą, kurioje žada pateikti 90 makaronų receptų. Patys makaronai bus net 25 skirtingų atspalvių. Yra ko laukti!

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Ago 2, 2017 at 1:20 PDT

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Oct 25, 2017 at 10:04 PDT

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Nov 20, 2017 at 9:00 PST

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Ago 25, 2017 at 8:29 PDT

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Nov 21, 2017 at 12:52 PST

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Jun 28, 2017 at 9:20 PDT

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Jun 15, 2017 at 12:15 PDT

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Abr 6, 2017 at 2:28 PDT

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el Mar 23, 2017 at 10:52 PDT

Una publicación compartida de Linda Miller Nicholson (@saltyseattle) el May 16, 2017 at 7:08 PDT

The post „Instagram“: makaronai, kurie nuspalvins jūsų dieną appeared first on VMG online.

Tai, kad be avokadų gyventi neįmanoma, puikiai liudija dažnos šių vaisių vagystės saulėtoje Kalifornijoje, kur užauginama didelė jų pasaulinės produkcijos dalis. Avokadas šiandien tikrai pasiekė populiarumo viršūnę. Amerikiečiai skaičiuoja, kad vienas jų tautietis per metus suvalgo apie 3 kilogramus avokadų, ir daugiausia jų į burnas keliauja gvakamolės pavidalu.

Avokadus žmonės augina jau tūkstančius metų, per tą laiką spėjome susidurti su daugiau nei 400 avokadų rūšių. Avokadus su kauliukais šlamštė jau mamutai, tačiau jie neturėjo problemos, su kuria 19 a. viduryje susidūrė tie patys kaliforniečiai, bandę sugalvoti lengvai įsimenamą ir parduodamą kaulavaisio pavadinimą. Avokadas Centrinėje Amerikoje buvo ispaniškai vadinamas sėklidėmis, vėliau Amerikoje – aligatoriaus kriauše. Šiek tiek pakeitę ispaniškąjį pavadinimą, fermeriai sugalvojo savo originalų pavadinimą – avokadas.

Gvakamolės istorija siekia actekų gyvenimą jau 14 amžiuje. Actekai gvakamole vadino avokadų padažą, kuris jų kalba reiškė sutrintas sėklides. Gaminimu jis beveik nesiskyrė nuo šiandieninės gvakamolės. Medikai aiškina, kad actekai avokadams galėjo justi natūralią trauką, mat sveikų riebalų turintis vaisius buvo tai, ko reikėjo vargingai mintantiems žmonėms. Avokadai – Naujojo Pasaulio vaisius – ypač išpopuliarėjo tarp ispanų, todėl didžioji dalis gvakamolės receptų yra išlikę būtent jų rašytiniuose šaltiniuose. Juose rašoma, kad ispanai avokadus valgydavo trimis būdais: su druska, cukrumi arba abiem iškart.

Šiandien gvakamolės receptų ingredientai priklauso nuo Meksikos regiono, kuriame ji gaminama. Dažniausiai tai svogūnai, aitriosios paprikos, pomidorai, jūros druska. Papildomai galima dėti česnako, kalendros, žaliosios citrinos sulčių, padedančių išlaikyti patrauklią padažo spalvą. Tai iš Europos atvežti produktai, su kuriais eksperimentavo ispanai. Meksikiečių namuose gvakamolė yra gaminama tradiciniu būdu – bazalto akmens dubenėlyje su bazalto grūstuvu ir specialia šluotele.

Gvakamolės receptą rasite ČIA.

The post Gvakamolė, arba kaip visiems tapo įprasta valgyti trintas sėklides appeared first on VMG online.

Ir karalių mieste Krokuvoje verta išklysti iš kelio, kuriuo plūsta turistų srautai. Rekomenduojame kur paganyti akis ir numalšinti alkį.

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios siena – Lenkijos karalienė Jadvyga buvo išskirtinė ir gailestinga asmenybė – tai liudija šios bažnyčios sienoje paliktas jos batelio antspaudas. Legenda pasakoja, kad jis čia atsirado tada, kai išgirdusi vargingą, bažnyčią stačiusio darbininko istoriją karalienė nusprendė atiduoti jam auksinę savo batelio sagtį. Ją Jadvyga nusegė atsispyrusi į šviežio mūro sieną.

A post shared by The Best Krakow Places (@krakowplaces) on Oct 3, 2017 at 10:10am PDT

Gontyna – tai siaura gatvelė, kurioje rasite Krokuvai neįprastą itališkos architektūros akcentą. Eidami Viduržemio jūros regiono flora apsodinta šalikele, praeisite prabangias, žavingas vilas su didelėmis verandomis ir beveik pajusite visiems kurortams būdingą brizą.

A post shared by The Best Krakow Places (@krakowplaces) on Oct 31, 2016 at 3:37pm PDT

Planty – visą Krokuvos senamiestį supa žiedo formos parkas, kuris buvo sukurtas tik narsių aktyvistų pastangomis. Prieš kelis šimtus metų šis parkas buvo ne kas kita kaip šiukšlių, metamų už miesto sienų, apkasai. Sutvarkius parką jis tapo susitikimų, žaidimų, koncertų vieta.

A post shared by angelshousekrakow@ifn.pl (@angelshousekrakow) on Dec 11, 2017 at 4:26pm PST

Opa & Company – parduotuvė, kurią Krokuvoje žino kiekvienas šiuolaikinio skandinaviško dizaino gerbėjas. Pagrindinis šios parduotuvės kūrėjų tikslas buvo populiarinti laikui neatsparų, originalų ir kiek keistą dizainą. Indai, šviestuvai, staltiesės, kilimai, kėdės – norėsite visko.

A post shared by Opa&Company Design Store (@opaandcompany) on Oct 24, 2017 at 12:45am PDT

Ed Red – „Michelin“ restoranų gidas šį pirmąjį Lenkijoje kepsnių restoraną rekomenduoja kaip idealią vietą mėsos mėgėjams. Mėgstate jautieną? Čia jos ir gausite. Bus namų gamybos kraujo pudingo, 21 dieną sausai brandinos lenkiškos jautienos bei kitų vietinės produkcijos perlų.

A post shared by Ewelina Skrzypczyk (@skrzypusgram) on Aug 24, 2017 at 9:52am PDT

The post Netradicinių ir labai lankytinų vietų Krokuvoje TOP appeared first on VMG online.

Maisto gaminimu aktyviai besidominti Gintarė Songailė paskoja apie veiklios mamos triukus: kas tie stebuklingieji savaitgalio čirviniai blynai, kaip ruošti žvėrieną, kada ir kaip pirkti maistą, kad tai neužimtų pusdienio, kur rasti sveikų produktų ir kaip juos išlaikyti visą žiemą.

Kokių produktų visuomet turite savo virtuvėje?

Mūsų mitybos pagrindas – mėsa. Visada turime stirnienos, elnienos, briedienos. Kadangi auginame vaikus, visuomet yra tam tikrų produktų vaikams, pavyzdžiui, pieno. Taip pat visuomet turime daržovių ir vaisių. Duonos pas mus nerasite, nebent bus atvežę svečiai ar tėvai. Tiesiog nėra poreikio.

Kuo vaišinate svečius?

Dažniausiai ruošiame avienos ar stirnienos nugarinės kepsnius. Tada jau galvoju, kas bus šalia – ar morkų piurė, ar ant griliaus keptos daržovės, ar grybai, jei tuo metu turime šaldytų. Priedai keičiasi, tačiau pagrindas išlieka.

Ar mėgsti gaminti?

Ir mėgstu, ir dažniausiai gaminu. Kadangi mano vyras yra medžiotojas, nugarinės pačiai pjaustyti nereikia. Tačiau mėsos paruošimas prieš brandinimą yra mano dalis.

Kaip organizuoji maisto prekių pirkimą?

Mėsos produktus ir grybus renkame patys ir užšaldome. Tam netgi turime specialią patalpą, kur yra tik šaldikliai. Uogos, vaisiai atkeliauja iš mano mamos. Šalia sodybos kaimynai augina daržoves. Kadangi kas antrą savaitę važiuojame į sodybą, daržoves, užaugintas miške, toli nuo didmiesčio, parsivežu iš ten. Kasdienius produktus, tokius kaip sviestas ar pienas, užsisakau į namus, nes dieną dirbu, o vakare norisi greičiau sugrįžti pas vaikus, todėl būdama biure ar pietaudama padarau užsakymą. Tokiu būdu taupau laiką.

Kaip kvepia savaitgaliai?

Kiekvieną sekmadienį pagal prosenelės receptą kepu čirvinius blynus. Tradicija tokia, kad blynai kaskart būna kitokie – iš jų darome peliukus, meškiukus, per Heloviną mėginome kepti vampyrus. Nesu tikra, ar pavyko, bet bandėme (juokiasi). Visi savaitgalių laukia ir sekmadienį ryte pirmiausia išgirstu ne „labas rytas“, bet „kur tie blynai?“ Net ir Darius, nors turi specialų mitybos planą, sekmadienį skelbia chill day, nes ir jam patinka čirviniai blynai. Tradicija graži ne tik dėl blynų, bet ir dėl to, kad virtuvėje būname visi kartu.

Sekmadieniais kartais pietų negaminu – maistą užsisakome į namus. Nors dažniausiai gaminame patys. Jei Darius yra Lietuvoje, neišvykęs su komanda, stengiamės pasikviesti svečių. Juk visą savaitę dirbame, vaikai – darželyje, tad savaitgaliais norime pamatyti draugus. Vaikams tai irgi pramoga, nes svečiai atvyksta su savo atžalomis.

Kurios šalies virtuvė skaniausia?

Vaikai tokios dar neturi. Kol kas jiems patinka viskas, ką duodame. O mums abiems labiausiai patinka prancūzų.

Patiekalas-priešas

Abu nemėgstame šukučių. Dėl to mūsų vaikai jų irgi nemėgsta (šypsosi). Pati nevalgau aštriai, todėl indų virtuvės kariai, patiekalai su šafranu man netinka. Darius šį trūkumą kompensuoja išvykęs su komanda.

Ar sudėtinga kepti žvėrienos patiekalus?

Ne, neseniai kaip tik grįžau iš Jorkšyro kulinarinės mokyklos, kur mokiausi apie žvėrienos ruošimą. Šefė pasakė paprastų dalykų, apie kuriuos anksčiau nebuvau pagalvojusi. Pavyzdžiui, kad odelė duoda tam tikrą skonį. Ją nuėmus, skonis keičiasi.

Vykau į savaitės trukmės kursus, nes Lietuvoje sudėtinga gauti informacijos. Ši mėsa specifinė, ne tokia populiari. Net ir mano rate – nors daug kas žvėrienos turi, dažnai klausia, ką su ja daryti. Žvėriena gali būti tokia pat skani kaip ir jautiena, tiesiog reikia mokėti ją paruošti.

The post Gintarė Songailė išduoda, kaip užimtai mamai rasti laiko virtuvėje ir kaip produktus išlaikyti sveikus visą žiemą appeared first on VMG online.

2017 metų kovą Lietuva sužinojo apie profesorių Liudą Mažylį – žmogų, padovanojusį mums visiems daug džiaugsmo atrėjant valstybės šimtmečiui. Azartiškas kolekcionierius, vienų vadinamas Šerloku Holmsu, kitų – Indiana Džounsu, diplomuotas chemikas, dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo katedroje.

Kuo ši asmenybė susijusi su maisto gaminimu?

Iš tiesų tikrai ne visi žino, kad kulinarija – viena iš profesoriaus aistrų, o jis pats – tikras gurmanas! Kaip formavosi L. Mažylio gurmaniški įpročiai, kokio gatvės maisto jau buvo tarpukario Kaune ir daugybės kitų istorijų laukite laidoje „Skonio iššūkis“.

Laidos „Skonio iššūkis“ klausykitės kiekvieną ketvirtadienį, 16.05 val., „Žinių radijo“ eteryje.

The post Profesorius Liudas Mažylis – gurmanas, kuriuo verta didžiuotis (Laidos įrašas) appeared first on VMG online.

VMG skelbia pirmieji: atsirado nauja vieta, kur vilniečiai galės mėgautis skania, išieškota kava, kuri įtiks net išrankiesiems italams!

Vaikštant Vilniaus gatvėmis akivaizdu – nuo kavos troškulio čia tikrai nemirsi. Nors 2018-ųjų metų prognozės palankesnės arbatai – teigiama, kad ji populiarumu aplenks kavą. Vis dėlto tikriausiai nė vieno prisiekusio kavos mylėtojo tai neprivers išduoti savo meilės objekto, o įprastai kavos mylėtojai ieško ir vietų, kur galėtų gerti gerą kavą. Ir čia prieiname prie mūsų straipsnio herojų – Ramunės Vaitekonytės ir Julijos Pangonienės, buvusių „Luminor“ rinkodaros projektų vadovių, kurios po beveik 1,5 metų pasiruošimo Vokiečių gatvėje atidarė rūšinės kavos namus „Italala Caffé“.

Italijos skonis, kuris nustebins ir pačius italus

Jei  nors kartą Italijoje gėrėte espresso, jo skonio nepamiršite niekada. Lietuviai tą skonį apibūdintų vienu žodžiu – degutas. „Italala Caffé“ šiuo klausimu nustebins – kava tiekiama iš Italijos, bet tiekėjai yra netradiciniai, atstovaujantys modernią kavos kryptį. Tai reiškia, kad rūgštesnės kavos mėgėjai galės mėgautis visa skonių palete. O kavos gurmanai – 10 kavos rūšių kava, „Aeropress“, „V60“ ir net lietuviškuoju, „Bro“ kavinuku, kurį sukūrė Emanuelis Ryklys.

„Įsikūrėme Vokiečių gatvėje, kurioje lankosi daug turistų. Tokia lokacija įpareigoja“, – sako Ramunė.

Beje, pagal nuotaiką ir orą galite rinktis ne tik kavą, bet ir iš Italijos tiekiamą arbatą – čia jos yra 12 rūšių. O smaližiai ras šviežių kruasanų, pyragėlių, granolų, biscotti sausainių.

(Ne)lengvas baristų gyvenimas

Julijos ir Ramunės domėjimasis kava prasidėjo dirbant banke, nuo apsilankymo kavinėje „Taste Map“. Abi sako, kad ten suprato, jog kava gali būti skani ir kokybiška. Po to prasidėjo intensyvus domėjimasis kava – vmgonline.lt lankantis atidarymo išvakarėse verslininkės nesustodamos pasakojo apie skirtingas pupeles, jų auginimo, paruošimo būdus, atsiskleidžiančius skonius.

Paklaustos, kodėl pavadino kavinę „Italala“, moterys susižvalgo ir juokiasi: „Dėl žodžio pradžios, matyt, klausimų nekyla – kalbama apie Italiją. O „lala“ reiškia lengvą, saldų gyvenimą.“

Ir tas lengvumas jaučiasi visur, net interjere. Kavinės langai atsiveria į Vokiečių gatvę, prie jų įrengti staliukai, o vietoje kėdžių – supynės. Vyrauja šviesios, žemiškos spalvos ir paprastumas.

„Norėjome sukurti vietą, kur svečiai jaustųsi kaip namie. Kur nebūtų jokių įsipareigojimų. Mes pačios bent iš pradžių dirbsime ir darysime kavą kiekvieną dieną, nes norime pajusti visą procesą“, – sako Ramunė ir Julija, kurioms pagalbininkai padės tik palaikyti tvarką ir nunešti puodelius.

Viena kavinė pakeitė kitą

Abi džiaugiasi artimųjų palaikymu ir aktyviu prisidėjimu, visgi atvirauja – buvo ir kritiškesnių nuomonių, nes juk keista, kai žmogus darbą 16-ame dangoraižio aukšte iškeičia į kavinę, kur pačiam dar ir prie baro tenka stovėti.

„Gali daryti arba… nedaryti, – nukerta Ramunė. – Riziką pasvėrėme ir įsivertinome. Suprantame, kad mums gali ir nepasisekti, bet mes gavome tokios unikalios patirties, apie kurią net negalėjome pagalvoti. O samdomą darbą aš bet kada rasiu.“

Moterys neslepia, kad tik pradėjus generuoti verslo idėją, excel’io faile pasiekė 50 tūkst. Eur sumą, vėliau, jau ėmusis veiksmų, ji išaugo du kartus. Žinoma, sudėtingiausia buvo rasti patalpas, nes bet kokių rinkodaros specialistės nenorėjo. Ironiška, bet joms atiteko patalpos, kuriose prieš tai franšizės principu veikė „Second Cup Cafe“. Taigi, viena kavinė pakeitė kitą, bet Julija ir Ramunė tiki, kad atidarius kavinėje svarbiausia ne daryti viską techniškai teisingai, bet mylėti kavą ir, be abejonės, svečius.

„Žmonės pavargę nuo didelių kainų ir didelių ženklų, todėl ieško kokybės – nori pajusti tame kavos puodelyje daug daugiau skonio. O svetingumas lemia 50 at net daugiau procentų sėkmės. Svarbu, kad žmonės norėtų pas tave grįžti, todėl reikia atrasti ryšį su savo lankytoju ir mes norime sukurti tikrą svetingumo kultūrą“, – sako naujosios baristos.

„Italala Caffé“ darbo laikas: darbo dienomis nuo 7 iki 20 val., savaitgaliais – nuo  8 iki 20 val.

Adresas: Vokiečių g. 1, Vilnius.

Feisbuko paskyra – ČIA.

The post Stebuklai: Italija atsirado Vilniuje arba, kaip meilė kavai nugalėjo darbą banke appeared first on VMG online.

„Jis tuos kilogramus numetė greičiau nei pardavė savo albumą!“ Taip kalbama apie vienu gražiausių mūsų laikų balsų vadinamą dainininką Samą Smithą. Po tokių ekstremalių pokyčių, kai vaikinas per dvi savaites neteko 7 kilogramų, kai kam jis atrodo pernelyg sublogęs, bet visa tai dėl to, kad britas laikosi griežto mitybos plano.

Throwbaaaaaack

A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Aug 8, 2015 at 12:56am PDT

@jamesmsbarber ❤️#NYC A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Dec 6, 2017 at 4:22pm PST

Room Service? 🛎

A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Dec 9, 2017 at 9:38am PST

Sam Smith Sushi!!!! A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Feb 15, 2015 at 12:03am PST

Pats Samas pripažįsta, kad jo gyvenimą pakeitė mitybos specialistė Amelia Freer. Po šio prisipažinimo jos išleista knyga apie sveiką gyvenseną staiga tapo bestseleriu, o registracija į konsultacijas dėl per didelio susidomėjimo buvo trumpam nutraukta. Laikydamasis specialiai jam sudaryto dietos plano, dainininkas visiškai atsisakė produktų su glitimu, pienu ir rafinuotu cukrumi. Taip pat ėmė užsiiminėti joga.

Hangover Breakfast

A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Jan 22, 2016 at 8:12am PST

🦐 A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Dec 6, 2017 at 10:47am PST

Outrageous farewell dinner. My sisters go home tomorrow. Already missing them like crazy xx

A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Aug 6, 2015 at 11:35pm PDT

BETTER THAN SEX. A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Jun 25, 2015 at 12:42pm PDT

Tokį sulieknėjimą pats dainininkas vadina ne tik paprastu svorio atsikratymu, bet laimės atradimu. Viename interviu CNN televizijai Samas atvirai pasakė, kad tiesiog nustojo valgyti kaip arklys ir ėmė rūpintis savimi. Dainininko santykį su maistu privertusi pakeisti specialistė ragina gaminti namie. Tai reiškia – sugrįžti į virtuvę ir viską gamintis nuo pradžių, taip užtikrinant, kad į  maistą nepatektų joks perdirbtas produktas. Kartą per mėnesį ji ragina užsiimti ir organizmo detoksikacija.

McRomance @tiffany.clare

A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Oct 26, 2015 at 6:37pm PDT

To top it off, a beautiful dinner at the most beautiful restaurant called ‘My Place By The Sea’ which we just stumbled upon. Turning into the best day ever. A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Jun 4, 2015 at 4:20pm PDT

Breakfast in the new garden #eatnourishglow

A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on May 28, 2015 at 1:45am PDT

Throwback. New York, cheat breakfast last week. Sorry @ameliafreer , it had to be done. A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on May 20, 2015 at 10:30pm PDT

Prieš tai britas išbandė ir Paleo mitybą. Ji padėjo jam atsikratyti net 22 kilogramų. Šiandieninę jo mitybą būtų galima vadinti beglitime Paleo stiliaus dieta. Kaip ir patariama, Samas valgo ekologiškus kiaušinius, vištieną, daržoves ir kitus baltymus bei vengia alkoholio.

Temptation is sweet

A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on May 23, 2015 at 3:32am PDT

☕️ A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on May 18, 2015 at 4:39am PDT

A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Mar 19, 2015 at 8:02am PDT

Aubergine BaBa and Mozzarella Salad for dinner x A post shared by Sam Smith (@samsmithworld) on Mar 8, 2015 at 12:52pm PDT

The post Sam Smith: „Nustojau valgyti kaip arklys“ appeared first on VMG online.

Susirūpinusiems savo kūno formomis verta stabtelėti prie kalakutienos skyrelio. Ir nemanykite, kad iš šios mėsos galite pagaminti tik prėskus ir neįdomius patiekalus. Net 13 receptų su kalakutiena patiks visai šeimai – nuo blynų iki sultingų kukulių!

Kalakutiena, kepta su morkomis

Cukinija, įdaryta kalakutiena ir žirneliais

Kalakutienos kukuliai ant iešmelių

Kalakutiena, troškinta su granaitais

Kalakutienos maltiniai

Kalakutienos maltiniai su pievagrybiais

Tailandietiška kalakutiena

Lietiniai blynai su kalakutiena ir brokoliais

Kalakutiena obuolių kailinukuose

Cinamone ir meduje marinuotas kalakutas

Kalakutienos vyniotiniai su kumpiu ir špinatais

Aitriųjų paprikų sriuba su kalakutienos kukuliais

Trinta morkų ir mandarinų sriuba su plėšyta kalakutiena

The post Lengvų ir nepaprastai gardžių VMG patiekalų su kalakutiena Top 13 appeared first on VMG online.

Japoniška virtuvė daugeliui atrodo lengva ir sveika. Tai – anaiptol ne mitas. Vienas kasdienių šios virtuvės patiekalų ypač vertas numesti svorio siekiančios auditorijos dėmesio. Tai – mažai kalorijų turinti, greitai ir paprastai pagaminama miso sriuba, kurią japonai srebia jau nuo X a. prieš Kristų.

Ši tradicinė japoniška sriuba, paplitusi Kinijoje, yra gaminama iš sultinio, vadinamo „dashi“, ir tirštos, koncentruotos miso pastos. Pastaroji – baltoji, raudonoji arba mišri – yra sriubos skonį reguliuojantis vardiklis. Orientuotis paprasta: kuo pasta šviesesnė, tuo švelnesnė. Ji gaminama iš fermentuotų sojų pupelių (žodis „miso“ reiškia „fermentuotos pupelės“) bei ryžių arba miežių ir puikiai tinka sriuboms ir padažams.

Dėmesio, vegetarai ir veganai! Ar žinojote, kad „dashi“ sultinys dažniausiai nėra vegetariškas? Įprastai į jo sudėtį patenka ne tik džiovinti jūrų dumbliai, bet ir žuvis dribsnių pavidalu. Pavyzdžiui, dryžuotasis tunas, dažnai vadinamas „bonito“. Tad prieš užsisakydami nepamirškite pasiteirauti apie sultinio sudėtį, o namuose ruošdami naudoti galite savo mėgstamos sudėties sultinį. Taigi neverta sukti galvos, jei neturite specialių sultinio miltelių.

Tūkstančius metų japonai sojų pagrindu gaminamą sriubą valgo kasdien. Kai kurie – dažniau nei kartą per dieną. Iš tiesų, laiko patikrintu skoniu mėgautis galima be sąžinės graužaties. Vos iš kelių ingredientų paruošiamas patiekalas puikiai užpildo skrandį ir turi mažai riebalų ir kalorijų (100 g yra apie 35 kcal, puodelyje – apie 70 kcal)! Tai puikus patiekalas iškrovos dienoms ar besilaikant dietos.

Tačiau tai dar ne visos pagyros. Svarbu pabrėžti miso sriubos naudą šiuolaikinio žmogaus sveikatai. Soja – vienas maistingiausių augalų pasaulyje, nuostabus baltymų šaltinis, kuris (labai svarbu!) reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Nekantraujate išbandyti? Išmėginkite šį receptą su lašiša.

The post Šią sriubą lieknėjantieji aukština ne veltui! Sužinokite, kodėl appeared first on VMG online.

VMGonline.lt sulaukė laiško iš skaitytojos, kuri skundėsi, jog iš emigracijos atvykusi jos anūkė pasakė, kad jos virta uogienė – nesąmonė. Anūkės teigimu, uogienė turėtų būti standi. Moteris klausia, kokią uogienę galima vadinti tikra. Puolėme aiškintis.

Saldžioji trijulė – uogienė, džemas ir marmeladas – nors ir labai glaudžiai susiję, tačiau skiriasi. Pasakojame apie kiekvieną jų.

Uogienė

Pagal Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), uogienės skirstomos į dvi kategorijas: aukščiausios rūšies ir įprastas. Aukščiausios rūšies uogienės gaminamos iš vienos ar kelių rūšių uogų ar vaisių (ar jų gabalėlių) ir cukraus, pridedant (nebūtinai) vandens, tirštiklių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų.

„Aukščiausios rūšies uogienėje negali būti naudojami dažikliai, saldikliai ar konservantai. Uogų ar vaisių kiekis 1000 g produkto pagaminti neturi būti mažesnis nei 500 g (50 proc.), kitoms uogienėms – 40 proc. Tirpių sausų medžiagų turi būti 40–64 proc. Aukščiausios rūšies uogienės tirpių sausų medžiagų kiekis neturi būti mažesnis nei 50 proc.“ – aiškinama VMVT puslapyje.

Marmeladas

Marmeladas (port. marmelada – cidonijos konservai; port. marmelo – cidonija) gaminamas iš citrusinių vaisių gabalėlių, nepamirštant jų žievelės, kuri skonį paįvairina kartumu. Dėl citrusuose esančio didelio kiekio pektino, marmeladai būna standūs ir savo tekstūra primena želė. Būtent taip šį produktą supranta ir apibrėžia Didžiosios Britanijos gyventojai, kur marmeladas yra plačiai naudojamas ir mėgstamas. Vienas garsiausių yra verdamas iš Sevilijoje auginamų apelsinų. Tiksliau, karčiavaisio citrinmedžio vaisių – aitriųjų apelsinų. Kaip tik šiuo metu, sausį ir vasarį, Pietų Ispanijos gyventojų namuose tvyro tradiciškai verdamų apelsinų aromatas.

Džemas

Anglų kalboje tiek uogienė, tiek džemas vadinami tuo pačiu žodžiu – „jam“. Lietuvoje džemu laikoma želė konsistenciją primenanti masė, kurioje yra mažesnis vaisių ar uogų kiekis nei uogienėje. Kiti ingredientai – cukrus ir vanduo. Panašiai kaip ir aukščiausios rūšies uogienės sudėtyje – šios kokybės kategorijos džemuose nerasite dažiklių, aromato ir skonio stipriklių.

„Aukščiausios rūšies džemas – želė konsistencijos mišinys, pagamintas iš cukraus, vaisių ar vaisių minkštimo, ar tyrės, vandens. 1000 g produkto pagaminti vaisių turi būti panaudota ne mažiau nei 450 g (45 proc.).“

Įprastame džeme 1000 g vaisių kiekiui naudojama ne mažiau nei 350 g (35 proc.). Džeme tirpių sausų medžiagų turi būti ne mažiau nei 60 proc.

The post VMG nuramino įskaudintą močiutę: sužinojo, kaip atrodo tikra uogienė appeared first on VMG online.

Esate girdėję posakį „Haifa dirba, Jeruzalė meldžiasi, Tel Avivas linksminasi“? Antras pagal dydį Izraelio miestas tikrai nemiega. Modernųjį didmiestį kai kurie net vadina Sodomos ir Gomoros miestu. Apžvelgiame keletą lankytinų taškų ne tik Tel Avive, bet ir jo priemiestyje Jafoje.

Una publicación compartida de Bauhaus Records (@bauhausrecords) el Jun 16, 2017 at 4:01 PDT

Bauhaus architektūra. Tel Avivas garsėja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais Bauhaus stiliaus pastatais (jų yra net 4000!), kurie vadinami baltuoju miestu. Architektūros stilių 3-iajame dešimtmetyje atvežė iš Vokietijos į Tel Avivą pradėję keltis žydai. Kiekvieną šeštadienį miesto savivaldybė organizuoja nemokamus turus anglų kalba, kurių metu supažindinama su šiuo architektūros stiliumi.

Una publicación compartida de Slavka 🦋 (@slavienka) el Jun 11, 2017 at 5:26 PDT

Promenada arba krantinė – populiari Tel Avivo gyventojų pasilinksminimo vieta. Dieną mėgaujamasi saule ir jūra, vakarais – važinėjama dviračiu, einama į visai šalia įsikūrusius barus ir restoranus.

Una publicación compartida de Luca (@_mr_luca_italy) el Ene 6, 2018 at 3:29 PST

Senasis Jafos uostas – vienas seniausių pasaulyje. Geografinė uosto vieta lėmė, kad jis puikiai tiko laivybai, todėl per jį ėjo senasis jūrų prekybos kelias Via Maris.

Una publicación compartida de Sanjay Marken (@sanjaymarken) el Sep 21, 2016 at 12:43 PDT

Senoji traukinių stotis Jafoje HaTachana. 19 a. iškilusi stotis po renovacijos tapo kavinių, restoranų ir vietos dizainerių butikų kompleksu. Rekomenduojame nepraleisti čia vykstančio nedidelio savaitinio turgaus, kuriame ne tik prekiaujama įvairiais aksesuarais, bet ir galima nusipirkti gatvės maisto.

Una publicación compartida de Joanna Kita (@joannakita) el Ene 8, 2018 at 5:48 PST

Karmelio turgus – žinomiausia ir didžiausia turgavietė visame mieste. Nuo drabužių iki elektronikos prekių, nuo šviežių vaisių iki svaiginančiai kvepiančių prieskonių… Čia yra visko!

Una publicación compartida de Jimmy Schönning (@jimmyschonninghem) el Nov 17, 2016 at 3:55 PST

Zielinski ir Rozen parfumerijos parduotuvėje susipina kvepalų, muilo ir aromatinių žvakių kvapai. Visuomet svajojote apie specialiai jums sukurtus kvepalus? Industrinio stiliaus parduotuvėlės savininkas Erezas Rozenas gali šį norą išpildyti – savo klientams jis kuria individualius kvepalus. Originalus suvenyras!

Una publicación compartida de Masha Bitkov (@mashacacachaca) el Ene 23, 2016 at 2:37 PST

Tel Avivo sinemateka – sinefilų šventovė, savo duris atvėrusi 1973 m. Joje reguliariai rodomi vietiniai ir užsienio kino filmai, vyksta tokie kino festivaliai kaip tarptautinis Tel Avivo LGBT filmų festivalis „TLVFest“, tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Doc Aviv“ ir dar keletas kitų.

Una publicación compartida de Tel Aviv (@telaviv) el Nov 26, 2017 at 9:13 PST

Neve Tzedek – vienas stilingiausių ir pirmųjų miesto rajonų, kuriame apsigyveno žydai. Jei jums patinka nardyti siauromis ir jaukiomis gatvelėmis, žvilgčioti į nedidelių parduotuvių vitrinas, nepraleiskite progos užsukti. Pamiršite, kad esate pusės milijono gyventojų turinčiame mieste.

Una publicación compartida de ☕️ Basma Coffee ☕️ (@basmacoffee) el Ago 12, 2015 at 3:16 PDT

„Basma Coffee“. Arabiško stiliaus kavinukė, kurioje širdis apsąla nuo rytietiškų gardėsių saldumo, o į realybę sugrąžina stipri autentišku būdu ruošiama kava.

The post Netradicinių ir labai lankytinų vietų Tel Avive TOP appeared first on VMG online.

Atsitiktinumas. Šis žodis geriausiai apibūdina salotinės trūkažolės atsiradimą. Beveik prieš 200 metų belgų ūkininkas, žiemą nusileidęs į rūsį, pamatė, kad jo kavai pagardinti laikytas augalas išleido baltus lapus. Tiesa, paragavus lapai pasirodė esą kartoko skonio, tačiau tai nesutrukdė trūkažolės sėkmei.

Šlovės ji sulaukė po savo debiuto Paryžiuje. Išaugus populiarumui ir salotoms paplitus visame pasaulyje, trūkažoles pradėta vadinti baltuoju auksu, o savo populiarumu Belgijoje jos nenusileidžia midijoms ar šokoladui. Trūkažolės ypatingos ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl sudėtingo auginimo – iki to laiko, kada galėsite mėgautis salotomis, reikės įveikti du etapus. Pirmiausia, lauke sėjamos sėklos, iš kurių išauga salotos su sustorėjusia šaknimi. Nuimant derlių, lapai nupjaunami, šaknys iškasamos ir paliekamos šaltoje patalpoje. Antras etapas – norint sulaukti salotų derliaus, šaknys perkeliamos į tamsią, vėsią, drėgną patalpą. Po 28 dienų pasirodo salotų lapeliai. Dėl tokio kontroliuojamo auginimo trūkažolėms nėra svarbus sezoniškumas.

Trūkažolės Lietuvoje

Lietuviams trūkažolė geriau žinoma kaip cikorija ir yra susijusi su kava, nes sovietiniais deficito laikais buvo naudojama kaip kavos pakaitalas. Teigiama, kad cikorijos ne tik padeda organizmui įsisavinti kalcį, bet yra ir puiki priemonė norintiems sulieknėti – cikorijos gerina virškinimą ir skaido riebalus.

Ne tik darže

Laukuose galite pamatyti ir laukinę trūkažolę, kuri išsiskiria mėlynos spalvos žiedais. Nuo seno šis augalas buvo naudojamas medicinoje ir vertinamas dėl savo antiseptinių ir uždegimus slopinančių savybių. Gydymui naudojamos visos trūkažolės dalys – lapai, žiedai ir šaknys. Lapai skinami, kai paprastosios trūkažolės pradeda žydėti, birželio mėnesį. Iš jų ruošiamas antpilas. Džiovinimui šaknys kasamos rugsėjo pabaigoje. Jos yra džiovinamos saulėje.

Vienas salotinės trūkažolės lapas – viena kalorija

Trūkažolės gūželėse yra fruktozės, celiuliozės, vitaminų A, C, E, K, kalio, kalcio, magnio, geležies. Kartumo skonį suteikianti medžiaga intibinas gerina virškinimą ir kraujo apytaką. Lapuose ir ypač šakniavaisiuose yra nemažai inulino, kuris normalizuoja medžiagų apykaitą ir skrandžio darbą, padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau kartus skonis trūkažolėje pasiskirsto nevienodai. Kartesni yra žalios spalvos, daugiau saulės gavę šios salotos lapai, todėl rinkitės baltesnius. Visgi jei trūkažolė atrodo dar per karti, nuplikykite ją verdančiu vandeniu. Karčiausia trūkažolės dalis – jos centre esanti šerdelė, tad ją geriausia išimti. Trūkažolių šeimai priklauso cikorijos, radicchio salotos ir garbanotoji trūkažolė.

Trūkažolė tinka į porą su: šonine, kumpiu, mėlynuoju sūriu, riešutais, česnaku, rėžiukais, alyvuogių aliejumi.

Apverstas pyragas

Neabejokite, salotos tinkamos ne tik prie mėsos, jos gali tapti ir pagrindiniu patiekalu, o šiuo atveju – netgi ir pyragu. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Per tą laiką pasiruoškite cikorijas. Keptuvėje užvirkite vandenį, pasūdykite. Per pusę perpjaukite citriną, išspauskite jos sultis į verdantį vandenį, ten pat sudėkite ir citrinos puseles. Dėkite 5 išilgai perpjautas cikorijas ir virkite 2–3 minutes. Išgriebkite cikorijas ir dėkite į dubenį su lediniu vandeniu. Perkoškite per kiaurasamtį ir padėkite ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų drėgmės likučius. Tuo metu keptuvėje ištirpdykite gabaliuką sviesto ir du arbatinius šaukštelius rudojo cukraus. Kaitinkite 4–5 minutes, kol cukrus karamelizuosis. Išjunkite ugnį. Cikorijas į keptuvę dėkite perpjauta puse į apačią. Ant miltais pabarstyto paviršiaus išvyniokite sviestinę sluoksniuotą tešlą. Išpjaukite tokią formą, kuri tiks Jūsų keptuvei. Ant cikorijų pabarstykite stiltono – angliško mėlynojo pelėsinio sūrio. Tuomet uždėkite paruoštą tešlą, su mentele tešlos galus paspauskite link dugno, kad sukurtumėte pyrago šonus. Kepkite 25–30 minučių, kol tešlos pagrindas taps tamsaus aukso spalvos. Prieš versdami į lėkštę, leiskite 5 minutes pyragui pailsėti. Patiekite su salotomis ir graikiniais riešutais.

Įdarytos trūkažolės

Iš pradžių salotas apkepinkite karštoje keptuvėje, tada atvėsinkite. Perpjaukite išilgai ir išimkite centre esantį branduolį, jei reikia, dar kelis vidinius lapus. Taip paruošite vietą įdarui, kuris jau priklauso nuo Jūsų fantazijos. Sumaišykite kapotą kumpį su kiaušinio plakinyje apvoliotais baltos duonos trupiniais, tarkuotu sūriu ir apkepkite orkaitėje, kol įdaras pradės burbuliuoti. Arba įdarykite muskatu pagardinta bulvių koše su grietinėle ir sviestu arba mėlynuoju sūriu. Kepkite, kol bulvių košė įgaus auksinę spalvą.

Troškintos trūkažolės

Iš pradžių apkepkite trūkažoles su sviestu, trupučiu druskos ir baltaisiais pipirais. Jos turi įgauti šviesiai rudą spalvą. Tuomet įpilkite truputį vandens, sultinio arba baltojo vyno. Uždenkite dangčiu ir troškinkite, kol suminkštės. Jei reikia, įpilkite dar skysčių. Įdėkite žiupsnelį cukraus. Vyną galite pakeisti citrinos sultimis. Vienai nesmulkintai salotai išsitroškinti prireiks 15–20 min., perpjautai per pusę – 12 min., o sukapotoms į mažesnius gabaliukus užteks 3–5 min.

Itališkai

Nuplaukite 500 g garbanotųjų trūkažolių, per pusę perpjaukite jų lapus. Dėkite į verdantį nesūdytą vandenį ir palaikykite, kol truputį suminkštės. Nepervirkite. Išėmę gerai nusausinkite. Tuomet į keptuvę pilkite alyvuogių aliejaus, įmeskite skiltelę kapoto česnako. Tada dėkite apvirtas trūkažoles, truputį druskos ir aitriosios paprikos dribsnių. Švelniai maišydami kaitinkite 1–2 minutes ant vidutinės ugnies. Patiekite nedelsdami. Jei mėgstate, galite apšlakstyti citrinos sultimis.

The post Cikorija: juokingo kaloringumo lobis, sulaukęs pelnytos šlovės appeared first on VMG online.